TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sėkmės kelias, grįstas ES galimybėmis

REKLAMA  •  2013 12 06 14:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Vokietijos konsultacinėje bendrovėje „WIP Renewable Energies“ šiuo metu dirbanti šiaulietė Rita Mergner nukeliavo ilgą kelią per Prahą ir Briuselį į Miuncheną. Rita įsitikinusi, kad tik dėl Europos Sąjungos (ES) teikiamų galimybių toks kelias į sėkmę atviras kiekvienam ES piliečiui.

Esu šiaulietė, šiame mieste baigiau Juliaus Janonio gimnaziją, paskui įstojau į Mykolo Romerio universitetą, kuriame vienu metu studijavau teisę ir viešąjį administravimą. Baigusi studijas planavau likti Lietuvoje ir dirbti valstybės tarnyboje arba teisininkų kontoroje.

Tačiau visi mano planai apsivertė aukštyn kojomis, kai atsirado galimybė dalyvauti ERASMUS programoje. Pagal ją pusmečiui išvažiavau mokytis į Prahos Karolio universitetą. Ten sutikau daugybę įdomių žmonių, tarp jų – ir savo būsimą vyrą. Tas pusmetis pakeitė mano gyvenimą.

Mano laisvo judėjimo teisė

Tiesa, iš Prahos grįžau į Lietuvą, čia baigiau mokslus. Jau turėdama magistro laipsnį nusprendžiau dalyvauti konkurse dėl stažuotės Europos Komisijoje (EK). Tiesą sakant, buvau įsitikinusi, kad mano galimybės labai menkos. Juk daugybė lietuvių studijuoja užsienyje, tad, maniau, jie turi kur kas daugiau šansų. Juolab jog vienintelis rimtesnis įrašas mano gyvenimo aprašyme buvo apie tai, kad dalyvavau ERASMUS studijų programoje. Ir vis dėlto man pasisekė - buvau priimta atlikti stažuotę EK Vidaus audito tarnyboje ir pusmečiui išvažiavau į Briuselį. Tai taip pat buvo puiki patirtis.

Po stažuotės nusprendžiau pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise ir pusmečiui išvykau pas savo draugą į Vokietiją. Miunchene lankiau intensyvius vokiečių kalbos kursus – mokiausi penkias dienas per savaitę, po keturias valandas per dieną ir dar vakarais.

Jau tada svarsčiau apie darbą Vokietijoje, tačiau iki 2011 metų gegužės ten galiojo apribojimai darbuotojams iš naujųjų ES valstybių. Todėl lietuviams, kaip ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių gyventojams, reikėjo darbo leidimų. Tai labai apsunkino visus reikalus. Vokietijoje darbdaviai į mane žiūrėjo gana skeptiškai, mat jiems buvo sunku patikėti, kad galiu gerai mokėti vokiečių kalbą.

Tačiau vis gaudavau darbo pasiūlymų iš Briuselio, tad nusprendžiau grįžti ten. Įsidarbinau Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Politikos ir saugumo komitete asistente. Tai nebuvo ypatingos pareigos, todėl tuo pat metu dar stažavausi ir europarlamentaro Leonido Donskio biure.

Beje, kitą darbą - Atsinaujinančios energijos rūmuose (Renewable Energy House) - man padėjo susirasti patirtis EK. Tai vieta, kur savo būstines turi visos Europos asociacijos, susijusios su atsinaujinančios energijos ištekliais.

Dirbau lobistinį darbą, o 2011 metais, kai Vokietija panaikino apribojimus darbo rinkoje naujų ES šalių piliečiams, pradėjau dairytis darbo toje šalyje. Man ir vėl pasisekė – išsiuntusi pirmą prašymą, iškart buvau pakviesta dirbti Miunchene, konsultacinėje bendrovėje, įgyvendinančioje ES projektus. Teikiame paraiškas projektams įgyvendinti pagal programą 7BP, pagal kurią finansuojami moksliniai tyrimai, skatinamas technologijų plėtojimas. Kitas mūsų pragyvenimo šaltinis – projektai pagal programą „Pažangi energetika Europai“. Rengiame projektus, o jei laimime konkursus, įgyvendiname juos kartu su mūsų tarptautiniais partneriais. Patys laboratorijų neturime, tačiau vadovaujame projektams, rašome publikacijas.

Dalį finansavimo gauname ir iš Vokietijos valstybės institucijų, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad be ES pinigų tokios įstaigos kaip mūsų negalėtų gyvuoti. Nebūtų įgyvendinta ir daugybė tyrimų atsinaujinančios energetikos srityje. Štai kad ir neseniai mano parengtas projektas, kurio bendras biudžetas - 1,4 mln. eurų. Už šiuos pinigus bus tiriamos greitai augančių medžių, naudojamų biomasei gaminti, ypatybės, jų auginimo poveikis tvariai plėtrai.

Balsavimo teisė labai svarbi

Visą mano gyvenimo kelią – nuo pat studijų laikų iki dabartinio darbo – iš esmės lėmė ES teikiamos galimybės. Ar planuoju grįžti į Lietuvą? Kol kas su vyru dar nieko nesame nusprendę. Mūsų gyvenime labai svarbus dalykas yra darbas. O Lietuvoje vyrui jį būtų labai sunku susirasti.

Taigi bent kol kas liekame Vokietijoje, nes man šioje šalyje patinka. Nepatinka tik tai, kad negaliu balsuoti nacionalinio parlamento rinkimuose. Tiesa, neseniai užsirašiau savanoriauti Europos Parlamento rinkimų kampanijoje. Dabar suprantu, kokia svarbi yra balsavimo teisė, nors kol gyvenau Lietuvoje, ji man atrodė savaime suprantama, todėl ir nelabai reikšminga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"