TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sėkmingai bėga nuo rūkymo

2014 08 09 6:00
Džiaugsmas pasiekus finišą. Organizatorių nuotrauka

Teisininkas Marius Dijokas prieš metus dalyvavo pirmosiose bėgimo varžybose. Nuo tada sportiniai bateliai tapo dažnu jo apavu. Vyras įsitikinęs, kad būtent bėgimas pakeitė rūkymą, - dabar jis apie cigaretes nebenori nė pagalvoti.

Praėjusią vasarą Lietuvos mokslo tarybos teisininkas 32-ejų M. Dijokas metė rūkyti. Nuo to viskas ir prasidėjo. "Rūkiau 14 metų. Kai mečiau, turėjau tai kuo nors pakeisti", - LŽ sakė jis. Gal po mėnesio vyras pirmą kartą nusprendė dalyvauti bėgimo varžybose. Tąkart 10 kilometrų atstumą M. Dijokas bėgo prieš tai nesirengęs, nesitreniravęs. Nors jautė, kad bus sunkoka įveikti tokį ilgą kelią, finišą pasiekė. Būti ištvermingam galbūt padėjo ankstesni, nuo vidurinės mokyklos laikų, likę įgūdžiai, nes dažnai dalyvaudavo bėgimo varžybose. Vis dėlto M. Dijoko ryžtas po didelės pertraukos įveikti 10 kilometrų distanciją - stebinantis. "Nuo tada, kai baigiau mokyklą, visai nebėgiojau. Tiesa, kartais pažaisdavau futbolą. O pastaruosius šešerius ar septynerius metus į darbą ir namo vaikščioju pėstute. Per dieną susidaro kokie penki kilometrai, - pasakojo teisininkas. - Manoma, kad gali būti įgimtos fizinės savybės, leidžiančios ilgai bėgti."

Nesustabdo nei vėjas, nei lietus, nei sniegas

Pamatęs, kad M. Dijokui patinka bėgioti, tokią sporto šaką praktikuojantis pusbrolis nusprendė įtraukti jį į varžybas. Iš pradžių vyrai bėgdavo kartu. Pastaruoju metu M. Dijokas savarankiškai dalyvauja varžybose. Ir rezultatai tampa vis geresni. Dabar jis varžyboms rengiasi, treniruojasi. Geriausiai tam tinka vakaras, kai baigiasi darbas, sutvarkomi įvairūs reikalais. Tada M. Dijokas apsirengia sportinį kostiumą, apsiauna patogius bėgimo batelius ir leidžiasi į kelią. Dažniausiai vilnietis bėgioja po Vingio parką, nes netoli jo gyvena.

Iš pradžių vyras treniruodavosi kasdien, o kai fiziškai labiau sustiprėjo, sukaupė patirties, - kas antrą ar trečią dieną. M. Dijoko nesustabdė nei vėjas, nei lietus, nei sniegas. "Nesvarbu, koks buvo oras, bėgiojau ištisus metus, netgi žiemą, - prisiminė jis. - To nedariau tik per didžiausius šalčius, kai temperatūra buvo nukritusi iki 20 laipsnių žemiau nulio. Tačiau esant 10 laipsnių šalčiui net dalyvavau varžybose. Blogo oro nebūna, tiesiog reikia atitinkamos aprangos."

Su sportuojančiais bendraminčiais Norvegijoje. /Asmeninio albumo nuotrauka

Romantika ir pažinimas

Klausiamas, kodėl patinka ne su kamuoliu žaisti, baidarę irkluoti, į kalnus kopti, o būtent bėgti ilgus nuotolius, M. Dijokas sakė: "Esu teisininkas, mano darbas daugiausia sėdimas, veikla protinė, fizinės - mažoka. Kad būtų galima išmesti iš galvos tai, kas prisikaupia per dieną, geriausia yra bėgioti. Toks būdas - idealiausias. Mintys visiškai išsivalo, reikalų, rūpesčių nebelieka. Dar yra tam tikros romantikos, nes galima bėgioti įvairiomis vietomis. Tarkime, Vingio parką vadinu namų trasa. Bėgioju ir Verkių regioniniame parke, ir kitur. Sostinėje yra daug gražių vietų. Kai bėgu ilgas distancijas, po 20 kilometrų per vakarą, neretai renkuosi trasą palei Nerį, - kalbėjo M. Dijokas. - Bėgdamas iš naujo atrandu Vilnių, o kai dalyvauju varžybose - ir kitus miestus Lietuvoje bei užsienyje." Naujas pomėgis jam suteikė progą apsilankyti Žasliuose, Rumšiškėse ir kitose vietose. M. Dijokas jau dalyvavo bėgimo varžybose Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje.

Vaikų distanciją per vieną bėgimą jau yra įveikęs ir sūnus Majus. /Laimono Ciunio nuotrauka

Kaip įveikti sportininko "sieną"

Pradėjęs dalyvauti varžybose M. Dijokas galiausiai nusprendė išbandyti jėgas maratone. Pirmas ir vienintelis, kuriame sportiškas teisininkas bėgo balandžio mėnesį, vyko Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Distancija klasikinė - 42 kilometrai 195 metrai. "Įveikiau greičiau nei per keturias valandas, finišą pasiekiau po trijų valandų ir 54 minučių", - sakė M. Dijokas. Vis dėlto dažniausiai jis renkasi pusę maratono, t. y. 21 kilometrą 98 metrus. Toks distancijų ilgis, kaip teigė bėgimo entuziastas, egzistuoja nuo antikos laikų iki šiol. M. Dijokas tvirtino, kad trumpesni atstumai, kuriuos jam yra tekę įveikti, nebūtinai lengvesni. Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Norvegijoje lietuvis pusę maratono bėgo kalnuotomis trasomis. Tai nemažas ištvermės išbandymas.

M. Dijokas prisiminė, kad po Varšuvos maratono jam daugiau kaip savaitę skaudėjo kojas. "O dar yra vadinamoji sportininko siena, kai 35-ame kilometre tiesiog sustoji. Skauda kojas, smegenys organizmui sako: "Daugiau nebėk." Tada turi per tai "perlipti". Čia jau nebe fiziologija, o psichologija. Jei sugebi įveikti tą "sieną", gali didžiuotis. Man pavyko. Tariau sau, kad jei maratono distanciją galiu eiti, vadinasi, galiu ir bėgti. Kai sustodavau, iš pradžių pradėdavau eiti, bet paskui vėl bėgdavau. Galiausiai sėkmingai pasiekiau finišą", - pasakojo vyras.

Lietuvis teisininkas su bėgimo aistruoliais prie Laisvės paminklo Rygoje. /Asmeninio albumo nuotrauka

Akivaizdūs pokyčiai

M. Dijokas iš pradžių turėjo vienus sportinius batelius, o šiuo metu - jau penkias poras. Vieni tinka varžyboms, kiti - treniruotėms. "Dabar kojos tiek nebekenčia kaip anksčiau, tokių skausmų kaip prieš kokį pusmetį nebebūna, - sakė bėgimo entuziastas. - Be abejo, po tiek daug treniruočių ir varžybų raumenys sutvirtėjo. Tinkama avalynė taip pat labai svarbi." M. Dijokas naudojasi virtualiomis programėlėmis ir fiksuoja, kokį atstumą nubėga. Įsigijo ir sportinį laikrodį. Todėl gali matyti, kokių pasiekė rezultatų, ir juos gerinti. "Aišku, pirmiausia reikia klausytis organizmo, - įsitikinęs M. Dijokas. - Jei jautiesi nekaip, treniruotę praleidi."

Teisininko darbas - mankšta smegenims, o bėgimas - raumenims. Sudėjus į viena išeina harmoningas gyvenimo būdas. Ir, be abejo, sveikas. Pastaraisiais metais M. Dijoko gyvensena keitėsi. "Bėgimas pakeitė rūkymą. Apie cigaretes nustojau galvoti, - teigė vyras. - Kitaip pradėjau valgyti. Prieš bėgdamas išsiverdu specialios košės. Apribojau alkoholio vartojimą, tiksliau - man jo tiesiog nebereikia. Prieš treniruotę ar varžybas juk negali išgerti taurės vyno."

Klausiamas apie įdomius nutikimus, M. Dijokas prisiminė varžybas stadione. Ten buvo skaičiuojamas ne laikas, bet įveiktas atstumas. Nuotolis aplink stadiono aikštę - 300 metrų, o tam skirta viena valanda. Per ją reikėjo nubėgti kuo ilgesnę distanciją. "Kai visą valandą suki ratus, regi tuos pačius vaizdus, o dar karšta, beveik pradedi matyti miražus", - prisiminė bėgimo entuziastas. Tąkart jis įveikė daugiau kaip 15 kilometrų.

Marius Dijokas per pusmaratonį Latvijoje su Lietuvos vėliava. /Organizatorių nuotrauka

Pozityvumo dozė

M. Dijokas minėjo, kad per pastaruosius metus išsiplėtė draugų būrys, nes tarp jų atsirado bėgimo aistruolių. Kartu treniruotis pradėjo ir artima draugė. O beveik septynerių sūnus Majus jau dalyvavo varžybose sostinės Vingio parke - bėgo vaikams skirtą 600 metrų distanciją. Berniukas gavo atminimo medalį ir labai juo didžiavosi. Tėvas tikisi, kad sūnus susidomės ir toliau dalyvaus bėgimo varžybose. "Jis dažnai būna tarp sirgalių, palaiko mane, tėtį", - sakė M. Dijokas.

Prieš savaitę teisininkas dalyvavo bėgime "Mes už blaivią Lietuvą" Vilniuje. Tokių sportinių renginių šūkiai būna įvairūs: už blaivybę, už Lietuvos garbę, laisvę, Sausio 13-osios, Kovo 11-osios proga ir taip toliau. Pasak M. Dijoko, jie suteikia papildomo stimulo, pozityvumo. Lietuviui ypač smagu atstovauti gimtajai šaliai per varžybas užsienio šalyse. Beje, bėgdamas Rygos pusmaratonį M. Dijokas pasiekė geriausią asmeninį rezultatą. Distanciją įveikė per 1 valandą 25 minutes. "Tas jausmas, kai prieš pat finišą išskleidi lietuvišką Trispalvę, o latviai sveikina ir vadina broliu, yra nepakartojamas, - pasakojo tautietis. - Prideda dar daugiau adrenalino ir didžiavimosi savo valstybe."

Pradėjęs bėgioti M. Dijokas į daugelį dalykų ėmė žiūrėti pozityviau. Jei su aplinkiniais kyla konfliktų ar nesusipratimų, stengiasi juos išspręsti ramiai, be emocijų. "Dabar viskas atrodo kur kas paprasčiau, - tvirtino pašnekovas. - Padidėjo darbo produktyvumas, tapo lengviau susikaupti." Jei diena įtempta, jis žino, kad vakare, kai apsiaus sportinius batelius ir pradės bėgti, visi rūpesčiai liks distancijos pradžioje, o mintys pasidarys šviesios ir aiškios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"