TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Senjorai ir sapnų gaudyklės

2016 10 08 6:00
Margarita Lozinskaja sako esanti ta keistuolė, kuri nori ne imti, bet duoti kitiems. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įvairia menine veikla užsiimančios VšĮ „Artoteka“ sumanytoja ir įkūrėja Margarita Lozinskaja sako, kad iš pradžių buvo nutarusi steigti senelių namus. Meilė ir pagarba vyresnio amžiaus žmonėms jaunos moters neapleido – ji aktyviai organizuoja senelių namų gyventojams įdomius užsiėmimus: tapybą ant vandens ar šilko, kaleidoskopų, sapnų gaudyklių gamybos sesijas.

Prieš septynerius metus Margarita su būreliu draugų ir bendraminčių ėmėsi iniciatyvos kurti neformalios, tačiau kokybiškos kūrybinės ir meninės veiklos bendruomenę. „Vaikystėje lankiau daugybę įvairių būrelių. Iš patirties žinojau, kad dažnai sunku rasti sėkmingą veiklos modelį: vienur nuostabūs dėstytojai, tačiau trūksta priemonių kurti, kitur – priešingai. Arba labai brangu. Nėra pusiausvyros“, – sakė vadybos studijas baigusi Margarita. Nors rinkosi pragmatišką specialybę, į menus ji linko nuo vaikystės. Šeimoje kultūrinė veikla visada buvo labai svarbi, Margaritos brolis Robertas yra pianistas.

Naujas gyvenimo tarpsnis

Margarita daug metų šoko lindyhopą, be to, lankė įvairius būrelius, sukaupė nemažai vertingos patirties. Prisipažino, kad dalį buvusių meninės veiklos dėstytojų prisiviliojo į savo įkurtą viešąją įstaigą. Baigusi šokti mergina susimąstė – ko imtis toliau? „Esu iš tų keistų žmonių, kurie nori dalytis. Manau, kad mūsų pastangos turi būti nukreiptos ne į save, kaip į kokią beribę juodąją skylę, o į kitus žmones. Taip ir susiformavo dabartinė veikla – daryti ką nors dėl kitų“, – kalbėjo Margarita. Ir pridūrė, jog Lietuvoje tai gana sudėtinga: žmonės dar nelabai vertina meninius užsiėmimus, be to, dažnai nelinkę už juos mokėti. Trūksta suvokimo, kad kiekviena paslauga kainuoja, kad ją teikiantiems žmonėms reikia mokėti atlyginimus, pirkti maistą, apmokėti sąskaitas.

Be mokamų gimtadienių, mergvakarių, kitų švenčių organizavimo ir įvairių būrelių, Margarita su bendraminčiais dirba su jautriausiomis, labiausiai socialiai pažeidžiamomis žmonių grupėmis – vaikų globos namų, neįgaliųjų centrų, ligoninių pacientais ir senelių namų gyventojais. „Auginu penkerių metų dukrelę Emą. Kaip tik prieš penkerius metus, kai dukrytei tebuvo pora mėnesių, mane pakvietė į onkologinės ligoninės vaikų skyrių pamokyti daryti aitvarus. Dar maitinau Emą krūtimi, tėtis su ja laukė ligoninės koridoriuje, o aš vedžiau šiems vaikams užsiėmimus. Tada ir įvyko gyvenimo lūžis: supratau, kad sveikti padeda ne tik vaistai ir gydytojai, bet ir patraukli veikla, nuoširdus bendravimas, juokas“, – pasakojo Margarita.

Žmonėms trūksta bendravimo

Anot „Artotekos“ įkūrėjos, globos įstaigų gyventojams ir darbuotojams labiausiai trūksta ne maisto, saldumynų, vaistų ar modernios įrangos, o paprasto, žmogiško bendravimo. Ligonius, senelius ar vaikus globojančioms medicinos slaugytojoms kartą per savaitę susirinkus kartu patapyti ant šilko, pasigaminti įdomią sapnų gaudyklę, imtis neįprasto dalyko – piešimo ant vandens, jų pačių darbo kasdienybė tampa ne tokia sunki ir slegianti.

„Įsivaizduokite sunkiai sergančio vaiko mamą – paprastai ji meta visus darbus ir nuolat būna ligoninėje kartu su savo mažyliu. Ligoniukus, tarkime, aplanko „gydytojai klounai“ raudonomis nosimis, kiti savanoriai, tačiau jų mamos su savo nelaime lieka vienos, dažnai net į lauką negali išeiti. Susėdusios kartu daryti mandalos ar kaleidoskopo, jos bent trumpam ištrūksta iš savo skausmo, užsimiršta ir pailsi nuo sunkių bėdų“, – įsitikinusi jauna mama. Be abejo, tai sunku emociškai, tačiau Margarita su bendraminčiais tiki, kad jų pastangos nenueina perniek. Šią veiklą „Artoteka“ finansuoja iš savo uždirbtų pinigų, kartais lėšų skiria rėmėjai arba jų gaunama laimėjus finansavimą pagal projektą.

Seneliai pasakoja istorijas

Kai Margarita nutarė imtis naujos veiklos, ji rimtai svarstė galimybę steigti senelių namus, bet po ilgų pokalbių su tėvu išsikristalizavo „Artotekos“ projektas. Tačiau noras vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą padaryti bent kiek smagesnį, prasmingesnį niekur nedingo. Dirbti senelių namuose jai labai įdomu. Su bendraminčių komanda jauna moteris jau surengė du bendravimo ciklus su senjorais įvairiose pagyvenusių žmonių globos įstaigose, šį projektą ketina įgyvendinti toliau. Pasak Margaritos, visi globos namai ir jų globotiniai yra skirtingi, bet visus vienija esminis dalykas – seneliams labai reikia bendravimo. „Nuostabu, kaip šie senjorai su mumis kalbasi, įsitraukia į veiklą. Dažniausiai po užsiėmimų dar geriame kavą ar arbatą, jie įsikimba į parankę ir pasakoja savo gyvenimo istorijas. Tai nepakartojama“, – tikino Margarita.

M. Lozinskaja ir jos komanda senukams organizuoja gana neįprastus užsiėmimus – moko pasidaryti kaleidoskopą, lipdyti iš gipso, tapyti ant šilko, piešti ant vandens ar pasigaminti spalvingą sapnų gaudyklę. Sužinoję, kad atvykę lankytojai rengs ne įprastą mezgimo, kulinarijos ar piešimo pamoką, seneliai dažnai nustemba – kaip čia reikės piešti ant vandens, kas yra ta sapnų gaudyklė? O štai kaleidoskopus iš savo vaikystės prisimena daugelis, tik pasigaminti jų nemoka. „Darydami kaleidoskopus garbaus amžiaus žmonės tiesiog grįžta į vaikystę. Visi juos spalvina, dekoruoja. Tiesą sakant, vykdami pas senelius renkamės tokius užsiėmimus, kurie nebrangiai kainuoja, nes pinigų ne visada pakanka“, – sakė „Artotekos“ kūrėja.

Turi naują idėją

Margarita prisipažino, kad jau kurį laiką puoselėja naują projektą su senoliais. Pasak jaunos moters, pasaulyje tokia praktika taikoma seniai, tačiau Lietuvoje dar nebuvo. „Turiu labai artimą draugę Robertą, kuri daug keliauja, savanoriauja įvairiose šalyse. Prieš kurį laiką ji lankėsi Rumunijoje ir iš ten parsivežė įdomią idėją – sukviesti į krūvą vaikų globos ir senelių namų gyventojus. Mane tiesiog sužavėjo tokia galimybė“, – dalijosi planais pašnekovė.

Jos manymu, tiek be tėvų globos likusiems vaikams, tiek savo gyvenimo saulėlydį valdiškuose namuose leidžiantiems senjorams tokia bendrystė būtų labai tinkama. Vaikai turėtų progą pasisemti gyvenimo patirties iš senelių, kurių dažnas neturi, o šie tarsi įsitaisytų būrį anūkų, su kuriais galėtų bendrauti. „Esu tikra, kad toks kartų bendravimas būtų geras. Vaikai sužinotų, kokie mieli žmonės yra senelis, senjorai savo neišdalytą meilę galėtų atiduoti nors ir ne saviems, bet anūkėliams. Tikiuosi, man pavyks tai padaryti“, – vylėsi Margarita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"