TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šešiasdešimt metų kartu – su meile ir humoru

2007 03 10 0:00
Danutė ir Gediminas Ruzgiai jau 60 metų kartu. LŽ archyvo nuotrauka

"Lipu Vytauto Didžiojo universiteto laiptais aukštyn ir matau: išeina tokia laibutė smulkutė baltaplaukė laukų ramunėlė gražiomis akimis", - prisiminė pirmąjį susitikimą su visam gyvenimui skirtąja vilnietis Gediminas Ruzgys. Prieš daugiau kaip šešis dešimtmečius abu - architektas Gediminas Ruzgys ir lituanistė Danutė Aukselytė - buvo karo metų Kauno studentai.

Šiemet Danutė ir Gediminas Ruzgiai atšventė deimantines vestuves. Vasario 16-ąją, kaip ir prieš 60 metų, ponia Danutė vilkėjo tautiniais drabužiais, o ponas Gediminas - Lietuvos karininko uniforma. Šv. Jonų bažnyčia, ta pati, kaip ir anuomet, buvo pilnutėlė žmonių. Deimantinius jaunavedžius sutuokė kunigas Vaclovas Aliulis, ponios Danutės kraštietis. Abu lankė tą pačią Alytaus gimnaziją. Ponas Gediminas su kunigu Aliuliu susipažino Vytauto Didžiojo universitete 1940 metais ir iki šiol yra draugai.

Kitokia meilė

"Esame visai kitos kartos žmonės ir kitaip išauklėti. Mums priesaika yra šventa, - apie ilgą gyvenimą kartu sakė LŽ ponas Gediminas. - Antras dalykas: "Atleisk mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams", - jei kas truputį ne taip, reikia būti tolerantiškam, liberaliam. Ir trečia, reikia stengtis ne viską girdėti, kas tau nepatinka. Kita vertus, turi būti be galo atidus, atjausti, visada išklausyti. Vyras turi žmoną, moterį išklausyti iki galo, bet ką jis darys - jo reikalas."

Ponia Danutė pritariamai linksėjo: dabar jos vyras šneka puikiai - dešimt balų. O pati, kalbėdama apie ilgą šeimos gyvenimą, pirmiausia pabrėžė kantrybę ir humorą.

"Žinote, architektas ir lituanistė, - paaiškino pašnekovė. - Lituanistai kalba greitai ir konkrečiai apie reikalus. O humoras svarbu, nes truputį sušvelnina tai, kas labai skaudu. Bet svarbiausia - esame bendraminčiai ir mąstantys žmonės."

Pono Gedimino įsitikinimu, tikrai mylintys žmonės vienas kitam yra draugai. Meilė praturtina dvasiškai. Bet ne tokia meilė kaip dabar - tiesiog instinkto patenkinimas, kai nesvarbu, nei kokia tavo akių spalva, nei koks vardas, kiek tau metų, iš kur tu, kas tu. Dabartinė jaunoji karta yra apvogta dvasiškai. Ji prarado didžiausią žmogaus turtą.

Gyvenimas - proza

O tada, prieš daugiau nei šešiasdešimt metų, ponas Gediminas, sutikęs ant Vytauto Didžiojo universiteto laiptų labai patikusią merginą, paklausė: "Panele ar kolege, gal einame kartu į kiną?" Ji, dar septyniolikos metų neturinti Danutė, atsakė: "Ne, dabar negaliu."

Vėliau universitetą uždarė, o jiedu vėl susitiko jau sovietmečiu Vilniuje per Dainų šventę. Kaip seni pažįstami išėjo pasivaikščioti.

"Pasivedžiau prie Neries, ėmiau glamonėti ir gavau per burnytę nuo jos! - juokėsi pašnekovas. - Baisiai užpykau, bet žiūriu vieną kartą eidamas namo į Tilto gatvę - išbėga ji iš Rašytojų sąjungos ir sako: "Atsiprašau, negerai pasielgiau". Pamaniau, kad tokia bus gera žmona."

Danutė Aukselytė, mokytojo Stasio Aukselio, žemaičio, mokytojavusio Dzūkijoje, Vabaliuose, dukra, rašė eilėraščius ir garsėjo kaip poetė, tačiau jos poezijos knyga, turėjusi išeiti 1944 metais, pasirodė tik po daugelio metų - aštuoniasdešimtmečio proga sūnaus dizainerio Gedimino vieninteliu egzemplioriumi išleista. Į rinktinę sudėta apie pusantro šimto eilėraščių. Dabar ponia Danutė rašo labai mažai.

"Gyvenimas - tai proza, - lakoniškai paaiškino ji ir prisiminė prieš dvejus metus mirusią dukrą Auksę. - Buvome sutarę, kas pirmas gims, bus Gediminas arba Auksė pagal mano pavardę. Gimė dukra."

Auksė buvo biologijos mokytoja ir taip pat rašė eilėraščius. Penkiolika metų kovojusi su liga, mirė penkiasdešimt septynerių. Jos sūnus Mindaugas baigė Policijos akademiją, turi du vaikus - Margirį ir Žygimantę.

Ruzgių jaunėlio sūnaus Gedimino vaikai Laisvydas ir Viltarė - dar studentai. Laisvydas irgi rašė eilėraščius. Ponia Danutė prasitarė, kad puoselėjo viltį išleisti visų trijų kartų poezijos rinktinę.

Mokytoja iš prigimties

Mokytoja ekspertė prisiminė studijas Vytauto Didžiojo universitete 1941-1943 metais ir žymiuosius profesorius Juozą Ambrazevičių, Zenoną Ivinskį, Antaną Salį. Kai vokiečiai uždarė universitetą, lituanistė buvo bebaigianti antrą kursą ir pirmąja jos darbo vieta tapo gimtoji Alytaus gimnazija. Sunkiu laikotarpiu jaunai pedagogei teko net dvi auklėjamosios klasės.

Tęsti studijas ponią Danutę paragino buvęs mokytojas, tuometinio Pedagoginio instituto docentas žymus teatrologas Vytautas Maknys. 1947 metų pirmosios instituto laidos absolventę studijos Vilniuje išgelbėjo ir nuo trėmimų. Net tris kartus likimas lėmė jai, o vėliau ir jos šeimai išvengti Sibiro.

Lituanistė dirbo prestižinėse Vilniaus mokyklose: 35 metus buvusioje 7-ojoje vidurinėje (dabartinėje Žirmūnų gimnazijoje), vėliau - Senvagės vidurinėje mokykloje, o kai 1990-aisiais kūrėsi garsusis Vilniaus licėjus, patyrusi pedagogė taip pat buvo pakviesta. Išleido pirmąją laidą ir septynerius metus dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Pedagogės karjerą ponia Danutė baigė Vytauto Didžiojo gimnazijoje 2000 metais.

82 metų mokytoja ekspertė ir dabar neatsigina mokinių. Į konsultacijas daugiausia ateina abiturientų ir dešimtokų. Per savaitę - beveik 20, o kasdien - po du tris. "Ji negali be mokinių gyventi. Yra mokytoja iš prigimties", - tikino ponas Gediminas.

Lietuvos patriotas

Architektas Ruzgys gimė 1920 metais Kaune, lietuvių inteligentų šeimoje. Mama Ona Ruzgienė-Sabokonytė buvo viena pirmųjų Tautos teatro aktorių. Tėvas Pranas Ruzgys, šaulys, dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, vėliau - Valstybės kontrolės revizoriumi. Kai Lietuva atgavo Vilnių, buvo paskirtas Valstybės kontrolės įgaliotiniu tam kraštui.

Ponas Gediminas tais neramiais laikais, 1938-1939 metais, pasirinko Karo mokyklą ir buvo paskutinėje jos laidoje. Tarnavo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I pėstininkų pulke ir gerai prisimena mūsų kariuomenę ištikusią tragediją.

Jam tragiško likimo pasisekė išvengti. 1940 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti architektūros, tačiau už dalyvavimą Lietuvių aktyvistų fronto, rengusio ginkluotą sukilimą, veikloje buvo uždarytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 metų birželio 23 dieną išsilaisvino ir buvo vienas iš sukilimo vadų Žaliakalnyje. Jo grupėje buvo ir garsusis partizanas Juozas Lukša-Daumantas.

Po sudėtingų likimo vingių ponas Gediminas, nors jam teko dirbti ir Architektūros valdyboje, ir Dailės fonde, ir dėstyti Dailės institute Vilniuje, pats dailininko architekto diplomą gavo tik 1959 metais. Dirbo Projektavimo institute. Vėliau buvo vienas Dizaino instituto (tuomet Techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialo) organizatorių, vadovavo pagrindiniam jo skyriui. Dėstė Vilniaus universitete.

Lietuvos patriotas ir dabar yra aktyvus visuomenininkas: Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Lietuvos 1941 m. birželio mėnesio 22-28 d. sukilėlių sąjungos Vilniaus ap. tarybos pirmininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"