TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Severijos rankose naujai prabyla seni rakandai

2013 05 11 6:00
Tekstilininkė S.Inčirauskaitė-Kriaunevičienė kūrybinei saviraiškai renkasi netradicinius būdus. Asmeninio archyvo nuotraukos

Menininkų Inčirauskų atžala Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė tekstilės menui suteikė naują skambėjimą. Moters kryželiu siuvinėti seni metaliniai rakandai savyje slepia ir ironiją, ir nostalgiją, ir gilią mintį.

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros dėstytoja, meno lincenciatė, VDA galerijos "Artifeks" vadovė S.Inčirauskaitė-Kriaunevičienė turi tiek veiklos, kad pačios kūrybai pastaruosius porą metų laiko nebelieka. "Reikia ir šeimai skirti laiko, sūnus eina mokytis į penktą klasę, taigi dabar užsiimu tik savo kūrinių pakavimu ir siuntimu į parodas, nes vis prisižadu dalyvauti, todėl negaliu pavesti organizatorių", - saulėtą pavasario dieną šyptelėjo kalbinama menininkė. Jos darbų pageidauja įvairių parodų organizatoriai, savita technika siuvinėti metaliniai dirbiniai pelnė Severijai žinovų pripažinimą ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Ironiškas ir nostalgija dvelkiantis menininkės žvilgsnis į seną keptuvę.

Saviraiškos būdai įvairuoja

Severija pasakojo, kad studijuodama VDA Tekstilės katedroje bakalauro ir magistro darbams rinkosi kurti darbus iš plunksnų. Pačios sugalvota technologija padarytas kiaušinio formos skulptūrinis objektas iš plunksnų, jos bakalauro darbas, iki šiol kabo jos aukštojoje mokykloje. Magistro darbui ji iš plunksnų sukūrė instaliaciją apie futbolą, iš šios medžiagos padarė net futbolo kamuolį. "Kiekviena medžiaga atsiranda ne šiaip sau. Galvodama apie darbo idėją ieškai ir technologijos, medžiagos, kaip jį atlikti. Visi šie dalykai turi antrinti kūrinio idėjai", - sakė tekstilininkė. Pasak jos, ji visada siekė "neprisirišti" prie vienos medžiagos, o ieškoti įvairovės. Paradoksas, bet pradėjusi kurti kryželiu ant metalo siuvinėtus darbus, būtent dėl jų tapo visuotinai atpažįstama menininke, turinčią unikalų braižą, jie tapo S.Inčirauskaitės-Kriaunevičienės vizitine kortele.

Pirmąją siuvinėto metalo kolekciją Severija sukūrė studijuodama VDA meno aspirantūroje 2005 metais. Tai buvo penki didžiuliai puodų dangčiai, kuriuos ji ėmėsi siuvinėti. "Darbo idėja buvo visai paprasta. Daugelis mano darbų - būtent iš buities. Tai buvo duoklė vaikystės ilgesiui. Prisimenu, kad gūdžiu sovietmečiu namų virtuvėje buvo populiarūs visokie emaliuoti puodai, dekoruoti įvairiais grybukais, gėlytėmis, vaisiais. Atrodo, kad tai - kičas, bet jis man alsuoja to laikotarpio dvasia", - pasakojo menininkė. Tuo metu, kai ji kūrė pirmąją metalo kolekciją, ypač paplitęs buvo skandinaviškas stilius, pasižymintis sterilumu, griežtumu, šaltumu. Severija nepabijojo būti "nemadinga" ir kurti šiek tiek ironija bei ilgesiu dvelkiančius objektus.

Seni surūdiję rakandai, siuvinėti tradiciniu kryželiu, virsta įspūdingais meno kūriniais.

Keptuvė, laistytuvas, tarka

Studijuodama meno aspirantūroje, S.Inčirauskaitė-Kriaunevičienė pasirinko temą apie modernumo ir etninės kultūros santykį šiuolaikinėje tekstilėje. "Be viso istorinio konteksto, kurį tuo metu analizavau, radau išeities tašką, kaip etnokultūrą ar su liaudies menu susijusius dalykus pateikti šiuolaikiškai. Tema tuo metu buvo gana aktuali, nes Lietuva buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungą, ir vyko daug diskusijų, ar mums negresia niveliacija, ar neprarasime savo tautinio identiteto", - šyptelėjo prisiminusi Severija. Ją sudomino mintis, kaip lietuviškas identitetas gali būti eksploatuojamas ir net tapti savotišku prekės ženklu, menininkė domėjosi, kaip liaudies meną supranta miestiečiai, kurie su kaimu jau praktiškai nebeturi jokių sąsajų.

"Mano išeities taškas kūrybai tuo metu buvo tai, ką pavadinau "etniniu kiču". Domėjausi, kaip įvairūs kaimo kultūros elementai atsiranda miestietiškoje erdvėje. Akivaizdu, kad dažniausiai jie į miestą pakliūva itin kičiniame kontekste - banaliais suvenyrais, kaimiškumą imituojančiais restoranų ar kavinių interjerais, prigrūstais "senovinių", surūdijusių rakandų", - pasakojo menininkė. Ironizuodama būtent tokius rakandus ji ir ėmėsi siuvinėti senovine kryželio technika, sustiprinti ironijai gėlių ir kitus motyvus siuvinėjo pagal iš žurnalų paimtus pavyzdžius juos dar subanalindama, užaštrindama "kaimietiškumą". Kolekciją pavadino "Rudens kolekcija" su užuomina į tai, kad nuolat girdime apie savo šalį sakomą jau kliše tapusią frazę: "Čia Lietuva, čia lietūs lyja". "O kur lyja, ten viskas rūdija. Surūdijusi medžiaga kaip tik ir pasitarnavo sumanytos idėjos išraiškai", - šyptelėjo tekstilininkė.

Siuvinėtos avariją patyrusio automobilio durelės - Severijos rekviem "karo keliuose" aukoms.

Rekviem autoavarijų aukoms

Kita Severijos kolekciją, kurią ji sukūrė 2007-2008 metais atsirado po to, kai menininkė pradėjo mokytis vairuoti automobilį. Tuo metu Lietuva Europoje garsėjo gūdžia statistika: mūsų šalyje - didžiausias automobilių avarijose žūstančių žmonių skaičius. "Buvau jauna vairuotoja, šie faktai kėlė šiurpą. Lietuviai turi tradiciją pakelėse, kur žuvo žmonės, palikti gėlių vainikėlius, kas kartą važiuojant pro tokią vietą akys nevalingai krypsta į jas ir suspaudžia širdį. Visa kolekcija "Rožėm klotas kelias" padaryta iš metalo dirbtuvėse pirktų daužtų automobilių detalių", - pasakojo S.Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Gėlės, siuvinėtos ant šių avarijose pabuvojusių automobilių detalių, - menininkės rekviem automobilių avarijų aukoms. "Siuvinėti automobiliai liudija ne apie gyvenimišką sėkmę, o apie kelyje tykančius pavojus. Būtent šis aspektas itin pastarojo meto socialinių aktualijų kontekste - televizijos ekranai nuolat mirga "karo keliuose" vaizdais ir problematika", - sakė menininkė.

Juodas "golfas", kurio variklio dangtį puošia juodos siuvinėtos rožės, buvo eksponuojamas per VDA galerijos "Artifeks", kuriai Severija vadovauja, atidarymo iškilmes, kartu su dar dviem menininkės "patiuninguotomis" transporto priemonėmis. Žvelgiant į kolekciją linksmesniu žvilgsniu - siuvinėtos automobilio durelės ar variklio dangtis - moteriškas būdas papuošti savo "ratus". "Taip aš suprantu priemones, kuriomis moteris gali "patiuninguoti" savo mašiną, priešingai plačiai paplitusiam, dažniausiai agresyvų įvaizdį demonstruojančiam vyriškam "tačkos tiuningui", - nusišypsojo tekstilininkė.

Akivaizdžiai matomos automobilio durelių avarijoje paliktos žymės.
Siuvinėtas automobilio variklio dangtis gali būti moteriškojo "tiuningo" išraiška.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"