TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Signatarai: jis buvo šių laikų J.Vileišis

2013 10 09 6:00
Seime vykusiame Nepriklausomybės Akto signataro, verslininko dr. B.Lubio 75-ųjų gimimo metinių minėjime skambėjo žodžiai: jis buvo tikras lietuvis, patriotas ir galvojo apie savo gimtąją šalį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vakar Seime iškilmingai paminėtos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo ir prezidento dr. Bronislovo Lubio 75-osios gimimo metinės.

„Šiandien minime prieš beveik dvejus metus Anapilin išėjusio Nepriklausomybės Akto signataro dr. B.Lubio 75-ąsias gimimo metines. Žmogaus, kuris mūsų atmintyje išliko labai ryški asmenybė. Dr. B.Lubys buvo tikras valstybininkas, didis Lietuvos patriotas. Drįstu prilyginti jį 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Vileišiui, kuris Lietuvai davė labai daug“, - minėjime kalbėjo Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Seimo Vitražo galerijoje vykusiame parodos „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011)“, kurioje eksponuojamos fotografijos iš Seimo, Prezidento kanceliarijos, koncerno „Achemos grupė“, fotografo Andriaus Petrulevičiaus asmeninio archyvų bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, atidaryme bei iškilmingame pagerbime Seimo posėdyje dalyvavo politikai, signatarai, dr. B.Lubio artimieji, kiti svečiai. Susirinkusiesiems buvo pristatyta signataro 75-ųjų gimimo metinių išvakarėse jo žmonos Lidijos Lubienės iniciatyva išleista prof. Stasio Vaitekūno knyga "Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje“.

„Kiekvienas signataras yra nusipelnęs daug didesnės garbės nei knyga, - minėjime kalbėjo prof. S.Vaitekūnas. – Apie dr. B.Lubį galėtų būti išleistos bent trys knygos: apie jį, kaip politiką, verslininką, kultūros veikėją. Tik rinkdamas informaciją, versdamas tų laikų Seimo stenogramas visiškai supratau, ką jis nuveikė, kokią jo dėka turime Lietuvą.“

Knygos autorius minėjo dr. B.Lubio svajonę: įamžinti 1918 metų signatarus, gyvenusius arba dirbusius Žemaitijoje. Jo iniciatyva prof. S.Vaitekūnas parengė knygas apie signatarus Justiną Staugaitį, pirmąjį Telšių vyskupą, ir Stanislovą Narutavičių.

Tai, kad ši veikla dr. B.Lubiui buvo itin svarbi, minėjo ir B.Valionytė. „Su signataru teko bendrauti gal pora savaičių iki jam išeinant. Kartą paklausiau: kas jūsų gyvenime svarbiausia? Jis atsakė tiesiai šviesiai: „Achema“, koncernas yra mano darbas. Bet štai monografijos apie signatarus – tai, ką Lietuvai daviau“, - kalbėjo Signatarų klubo prezidentė.

Minėjime dalyvavęs signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, kalbėdamas su LŽ, svarstė, jog dr. B.Lubys buvo vienas iš tų titanų, ant kurių laikėsi Lietuvą. „Šitą poziciją jis užsitikrino savo gyvenimu, padoriu elgesiu, pastangomis gilintis į visus klausimus, siekiu nuolat mokytis ir nuoširdžiai dirbti. Dirbdamas Seime, eidamas vienas ar kitas pareigas, ne kartą buvau susitikęs su dr. B.Lubiu ir mačiau, kad jis galvoja ne tik ar ne tiek apie savo įmonę, koncerną, bet apie visos Lietuvos ūkį ir apie visos valstybės ateitį. Tuo jis išsiskyrė iš nemažos dalies nacionalinių ar užsienio kapitalistų, ir tuo jis svarbus. Kaip gražiai kažkur buvo pasakyta: jis buvo tikras lietuvis, patriotas ir galvojo apie savo gimtąją šalį“, - minėjo politikos patriarchas.

Signataras prof. Bronislovas Genzelis akcentavo dr. B.Lubio dosnumą kultūros, valstybingumo įamžinimo reikalams. „Jis buvo mecenatas. Nereikėdavo prašyti: jis suvokė, kad tapo tuo, kuo buvo, Nepriklausomybės dėka, ir tuo skyrėsi nuo biznierių, kurie matė tik savo kišenę. Jis matė valstybę plačiai, buvo atsidavęs jos reikalams, ir dėl to yra vertas pačios didžiausios pagarbos“, - teigė jis.

Dr. B.Lubio nuopelnai atkuriamai Nepriklausomai Lietuvai buvo akcentuojami ir Seimo minėjime skambėjusioje signataro Liudviko Narcizo Rasimo-Rasimavičiaus kalboje. „Sąjūdžiui laimėjus rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, vėliau tapusią Atkuriamuoju Seimu, jau pačiomis pirmomis dienomis pajutome, kad turime labai rimtą opoziciją. Laimėjimo džiaugsmai blėso sulig kiekviena diena. Prasidėjo demokratinis parlamentinis darbas. B.Lubys, nebūdamas Sąjūdžio remtu deputatu, drąsiau negu bet kuris kitas bendravo su sąjūdininkais, neretai paremdavo jų siūlomus įstatymus arba ramiai ir argumentuotai oponuodavo. Matėsi, kad atkurta Lietuvos valstybė yra jo gyvenimo tikslas, ir visą likusį gyvenimą jis didžiavosi, kad buvo jos atkūrėjų gretose“, - pažymėjo signataras.

L.N.Rasimas-Rasimavičius akcentavo koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjo pastangas dirbti valstybės labui, siūlyti bendrus interesus apimančius projektus. „Dr. B.Lubys buvo rinkos šalininkas, energetikoje - irgi. „Leiskite elektrines statyti tiems, kurie patys tą elektrą naudos, leiskite turėti dujų terminalus tiems, kurie dujų daugiausia sunaudoja. Greičiau sukurkite Baltijos valstybėse elektros tinklų žiedą, atsikratykite Brelo sutartimi nustatytos priklausomybės“, – tai tik maža dalis B.Lubio pasiūlymų, gulusių ant aukščiausiųjų valdininkų stalo. Džiugu, kad bent dalis tų pasiūlymų pradedama įgyvendinti. Deja, su didžiausiais trikdžiais ir atsilikimu“, - pažymėjo kalbėtojas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius iš Seimo tribūnos dr. B.Lubį vadino žmogumi, padariusiu didžiausią proveržį šalies ekonomikoje. „Tai buvo politikas, mecenatas, kultūros iniciatyvų rėmėjas, savo veikla padaręs stipriausią įtaką Lietuvos pramonei ir jos ateičiai, - kalbėjo politikas. - Dažnai dr. B.Lubiui skirtuose sveikinimuose buvo rašoma: „Stulbinanti jūsų gyvenimo sėkmė, svaiginanti karjera.“ Tačiau arčiau jį pažinoję žinojome, kad sėkmė ir karjera buvo jo begalinio darbštumo, vidinės stiprybės, žinių ir išmintingų sprendimų rezultatas. Jam buvo itin svarbūs šalies likimo klausimai. Kur eina Lietuva? Kas bus su lietuvių kalba, istorija, kultūra, jos pramone ir energetika? Dr. B.Lubys buvo didis patriotas, nacionaliniams interesams visada skyręs pirmenybę. Jis – autoritetas, kurio pastangomis buvo kuriama Lietuvos žmonių gerovė.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, šiame poste pakeitęs dr. B.Lubį, savo pirmtaką lygino ne tik su Nepriklausomybės Akto signataru J.Vileišiu, bet ir su Lietuvos verslo patriarchu Petru Vileišiu. „Neabejoju, kad Bronislovo indėlis kuriant lietuviško verslo istoriją toks pats didelis kaip ir P.Vileišio. Kaip čia neprisiminsi klasika tapusios jo frazės: „Dirbkime. Dirbkime, ponuliai, ekonomikai ir kultūrai, ir kai viso šito padaugės, politikos atsiras savaime“, - kalbėjo verslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"