TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šimtas fotomenininko gimdymų

2008 02 23 0:00
Rimo Čekanavičiaus nuotrauka.

Motina leisgyvė. Gydytojai ką tik priėmė jos pirmagimį. Gimdyvei už galvos stovinčio fotografo Romo Čekanavičiaus širdis ima daužytis: "Kažkas ne taip. Kodėl vaikas neklykia?" Atvažiuoja medikų brigada su aparatūra, dvigubai daugiau specialistų nei įprastai apstoja kūdikį. Čia pat esančiam vaiko tėčiui gydytojai šypsosi. O menininką jau prakaitas muša: negi bus pirmas kartas, kai jo akivaizdoje gims negyvas kūdikis?

Praėjo dvidešimt sekundžių. Gydytojų veidai apsimestinai šalti ir ramūs. Pusę minutės jokio garso. Vaikas turi cypti vos pasirodęs. Tėvas nesupranta. Gydytojų veidai nieko neišduoda. Įtampa kyla. Medikai stovi sukryžiavę rankas, sekundes skaičiuoja, susižvalgo. Jų veiduose - jokių emocijų. Visi laukia, kada vaikas pravirks. "Man jau širdis kalatojasi. Jau viskas, galvoju, viskas", - prisimena menininkas. Tik staiga: "Eee, eee". Gydytojai ir fotografas lengviau atsikvepia. Tėvas liko nieko nesupratęs - jis ir negalėjo žinoti, kad vaikas buvo ant bedugnės krašto. Fotografas ir šiandien, prisiminęs sceną iš Kauno Prano Mažylio gimdymo namų, susijaudina.

"Mūsų gimdykla - ir jūsų gimdykla"

"Niekada neįprantu prie gimdymų. Kiekvieną kartą vis kaip pirmą. Esu jausmų sūkuryje, tikrų, ne teatre ar kine", - sako R.Čekanavičius, aštuonerius metus fotografuojantis nėščiąsias, gimdymus, tėvus su kūdikiais. Jam didžiulė garbė, kad žmonės leidžia būti per tokius svarbius gyvenimo įvykius, juos fotografuoti.

Iki tol menininkas nenutuokė, kokie sutvėrimai yra moterys. Jis įsivaizdavo, kad apie jas daug žino (16 metų dirbo barmenu kavinėse "Kaukas", "Žalias kalnas"), ir galėtų papasakoti moterims apie jas pačias. Menininkas į jas žiūrėdavo paviršutiniškai, mergišiaus žvilgsniu, ir tik pamatęs gimdymą, susimąstė.

"Maniau, turbūt visi vyrai taip mano, kad vyras ir moteris po lygiai prisideda, kad vaikas ateitų į šį pasaulį. Moteriškė truputį paaugina vaikelį pilve, truputį nepatogu, paskui porą valandų gimdant paskauda, ir viskas, - anuometinį supratimą dėsto vyras.

Prieš aštuonerius metus Kaune vyko fotomeno akcija "Viena Kauno para" - fotomenininkai vieną parą pasirinktoje vietoje fiksavo Kauno gyvenimą. R.Čekanavičius pakliuvo į Kauno Prano Mažylio gimdymo namus, susipažino su gimdymo namų vyriausiuoju gydytoju Eugenijumi Valasevičiumi. "Jis yra temos krikštatėvis. Kitas būtų manęs neįsileidęs. O jis įleido, prikalbino moteris, kad fotografuotųsi. Man labai pasisekė. Viskas atsitiktinai išėjo. Dabar gydytojas kartais sako: "Mūsų gimdykla - ir jūsų gimdykla", - pasakoja kaunietis.

Per parą gimdymo namuose fotografas pirmą kartą stebėjo, kaip gimsta kūdikis. Buvo priimami trys gimdymai per vieną naktį, du kūdikiai gimė atlikus Cezario pjūvį. Iki šiol menininkui neteko pakartoti šio "rekordo".

Kai baigėsi fotografavimas, ant štatyvo rymančiam menininkui gydytojas atnešė stiklinę vandens. "Ne, ačiū, nenoriu", - Romas bandė pasirodyti stiprus. "Išgerkite, jūs visas baltas", - paragino gydytojas E.Valasevičius.

Fotografas sako, kad tą naktį jam atsivėrė akys, jis patyrė psichologinį šoką: "Supratau, kokia graži yra moteris - motina."

Moterys pradėjo prašyti fotografuoti ir nėštumą, vėliau - gimusius kūdikius. Romo namuose vienas kambarys virto profesionaliai įrengta fotostudija. Gimė unikalus projektas - apie šimto vaikų pirmosios gyvenimo akimirkos: besilaukiančios mamos pilvukas, gimdymas, kūdikystė. Juos menininkas iki šiol fotografuoja nemokamai. Šiai idėjai jis ištikimas ir šiandien.

Gimdančios draugės fotosesija

Kai prieš ketverius metus laukėsi Romo draugė, jis fotografavo ir vylėsi padaryti šedevrų. Bet nuotraukos jam nepatiko - "silpnos menine prasme". Tik vėliau suprato, kur šuo pakastas. "Rosita nuotraukose viena, nėra tėvelio. Kitų gimdymų nuotraukose tėveliai apkabina moterį, prakaitą šluosto, bučiuoja, kai kurie vyrai verkia, už galvų laikosi, padeda gydytojams. Kartais būna, kad vyras tarsi kartu su moterimi kenčia sąrėmius. Matosi, kad visa šeima "dirba", - supratimu dalijasi dviejų vaikų tėvas.

Abi fotografo atžalos - duktė Sofija ir sūnus Titas - gimė tuose pačiuose gimdymo namuose, atėjo į gydytojo E.Valasevičiaus rankas. Dėl to tėvelis, pasitikėdamas medikų komanda, per gimdymą ne mamytę už rankos laikė, bet fotografavo. Įamžindamas savo pirmagimės atėjimą prieš trejus su puse metų, R.Čekanavičius jau turėjo ketverių metų "gimdymų" patirtį.

Su Rosita, savo drauge ir vaikų motina, Romas susipažino jau befotografuodamas mamas. Abu iš "nebagotų" šeimų, paprasti žmonės.

Pora iki šiol nesusituokusi. "Gali turėti žmoną ir neturėti draugės", - paaiškina R.Čekanavičius. Dabar Rosita jųdviejų fotostudijoje - dizainerė, rašo projektus. "Ji kai kuriuos darbus geriau už mane daro, aš jau nebelendu. Pasidariau truputį nuo jos priklausomas - visada, atrinkdamas nuotraukas, tariuosi", - vyro ir moters nuomonės nesutampa tik retkarčiais.

Visos - kaip Madonos

Poros atrinktos nuotraukos sulaukia pačių įvairiausių reakcijų: vieni stebisi ir piktinasi nuogumu, kiti - grožisi romantizuojama motinyste. R.Čekanavičius atsimena vienos parodos atidarymą. Diena jau ėjo į pabaigą, vyras pavargęs po dienos sėdėjo prie staliuko. Dvi susikabinusios seniukės, gal po 80 metų, žiūrinėjo pusnuogių nėščių moterų nuotraukas. "Maniau, dabar kaip prieis, kaip trenks man žodžiu. Jūs autorius? Taip. Jau laukiu "antausio". O jos: "Kaip gražu", - pasakoja fotografas.

Jis nesidomi anatomija, visus gimdymus fotografuoja tik iš už gimdančios moters galvos ar iš šono, o nuotraukose atidengiamas nėščios moters kūnas jam pirmiausia atskleidžia dvasinį grožį. "Apnuogintą moters kūną visi apdainuoja - architektai, muzikantai, pačios moterys. O jei pridedi pilvuką, kūnas tampa negražus? Gražus. Tik dar dvasia atsiranda. Šiaip apnuogintame kūne daugiau tuštumos negu besilaukiančios moters", - įsitikinęs menininkas.

Kai besilaukiančios moterys ateina fotografuotis, R.Čekanavičius negalvoja, kokios jos, ką veikia: "Visos man - kaip Madonos. Pilvukas moterims suteikia privilegijų. Daug ką tokiai moteriai galima atleisti."

Apie motinystę - įkalintoms moterims

Nuo kitos savaitės R.Čekanavičiaus užfiksuotus kadrus meninių fotografijų parodoje "Motinystė" matys Panevėžio pataisos namuose kalinčios moterys. Iki Motinos dienos jos galės rašyti rašinius tema "Neišsiųsti laiškai vaikams", o R.Čekanavičius fotografuos jas su vaikais. Rašiniai ir nuotraukos virs viena knyga. "Moters, motinos vieta ne kalėjime, bet prie šeimos židinio, - įsitikinęs be tėvo užaugęs fotografas. - Norėčiau, kad moterų kalėjimai būtų tuštesni, kad vaikai negimtų kalėjimuose, kad moteris, prieš darydama nusikaltimą, pagalvotų ne tik apie kelių dienų įvykius, bet ir apie vaiką, jo ateitį."

R.Čekanavičiaus įsitikinimu, ir vyrams reikėtų "susipažinti" su motinyste: "Mūsų vyrai nieko apie šią sritį nenutuokia. O tai padėtų vertinti moterį, jos misiją." Jis džiaugiasi, kad fotografijos keliaus ir po vyrų kalėjimus.

Kitas jam svarbus dalykas - kad menas pasiektų paprastus žmones. Vyras pats sunkiai augo, nuo pusantrų metų gyveno tik su mama. "Kartais tekdavo glaustis girtuoklių butuose, kartu su lakstančiomis žiurkėmis, kai žiemą temperatūra 6-8 laipsniai, nekūrenama krosnis. Naktimis "kaimynai" daužydavo langus, butelių prašydavo, - vaikystę prisimena fotografas. - Gaila paprasto žmogaus, suprantu jį. Užtat nenurašau nė vieno."

Trumpai

* 16 metų dirbęs barmenu, R.Čekanavičius gavo mergišiaus vardą. Atsitiktinai patekus į gimdymo namus ir išbuvus trijuose gimdymuose, jo supratimas apie moteris ėmė kardinaliai keistis.

* Ilgiausiai fotografui R.Čekanavičiui gimdymo namuose fotografuojant vieną gimdymą teko išbūti 18 valandų. Tada vaikutis pasaulį išvydo tik atlikus Cezario pjūvį.

* Dviejų vaikų tėtis dėl savo mažylių gimimo jaudinosi mažiau, nei dėl "svetimų", kuriuos fotografuoja. Kai draugė Rosita gimdė pirmagimę Sofiją, tėtis jau turėjo ketverių metų "gimdymų patirtį".

* "Šventas melas" - tada, kai besilaukianti mama bando įkalbėti drovų tėtį kartu su ja nusifotografuoti R.Čekanavičiaus studijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"