TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sirai Lietuvą jaukinasi trejus metus

2015 09 19 6:00
Jonavos daugiabutyje Pierre'as ir Aida rado saugų prieglobstį nuo karo negandų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paprastame Jonavos penkiaaukštyje gyvena Pierre'as ir Aida bei trys jų vaikai. Iš kitų jonaviečių beveik neišsiskirianti šeima vis dėlto turi ypatingą bruožą: į Lietuvą prieš kone trejus metus ji atvyko iš Sirijos, gelbėdamasi nuo viską niokojančio pilietinio karo.

Pierre'as Naoumas ir Aida Haddad Lietuvoje jau dveji metai ir devyni mėnesiai. Abu kalba lietuviškai, išlaikė ir privalomą lietuvių kalbos egzaminą, o trys jų atžalos nuo šešerių iki penkiolikos metų lanko lietuvišką mokyklą ir darželį. "Mano šalyje ištekėjusi moteris neima vyro pavardės, pasilieka savo", - paaiškino vyras, kodėl sutuoktinių pavardės skirtingos. Šeimos galva Vilniuje turi savo verslą - prie Kalvarijų turgaus su bendraminčiu yra įkūręs gana sėkmingai veikiančią piceriją-kebabinę. Skaudžiai nerimaudami ir stebėdami šiomis dienomis iš gimtosios Sirijos plūstančius pabėgėlių srautus, Pierre'as ir Aida sutiko papasakoti savo istoriją.

Iš Sirijos atsivežtame albume - vaikų nuotraukos: dukra Petra. /Asmeninio albumo nuotraukos

Nuolatinė grėsmė

„Atvykome į Lietuvą per Rusiją prieš 2012 metų Kalėdas, gruodžio 10 dieną. Kadangi esu mokęsis Rusijoje, šis kelias mums buvo lengvesnis“, - prisiminė Pierre'as. Nelegaliai kirtę Lietuvos ir Kaliningrado sieną ir už tai žmonių kontrabandininkams sumokėję 15 tūkst. eurų, sirai tuojau pat buvo sulaikyti Lietuvos pareigūnų. Anksčiau keliauti mėgusi ir gana pasiturimai gyvenusi šeima šį lemtingą sprendimą - bėgti iš šalies - priėmė nematydama kitos išeities. Pasak Pierre'o, jau dvejus metus Sirijoje vyko karas, vilties, kad padėtis stabilizuosis, nebeliko, tvyrojo nuolatinė grėsmė gyvybei. Padėtis kaskart blogėjo: netoli vaikų mokyklos sproginėjo bombos, į jo valdomą parduotuvę ėmė nuolat veržtis karingai nusiteikę žmonės ir reikalauti kautis vienoje ar kitoje barikadų pusėje.

„Nesu karys, aš tiesiog myliu savo tėvynę. Nenoriu ir negaliu žudyti net musės. Kai pajutau, kad nebegaliu kitaip apsaugoti šeimos, nusprendėme bėgti“, - aiškino 49-erių vyras.

Sirijoje Pierre'as dirbo tekstilės įmonėje inžinieriumi technologu, išsilavinimą įgijo Rusijoje, Ivanove. Vėliau ėmėsi šeimos verslo - juvelyrikos, prekiavo auksu ir sidabru. Šią tradiciją puoselėjo jo tėvas ir broliai. "Turėjau automobilį, vairuotoją, gyvenome gerai. Kol prasidėjo karas", - liūdnai kalbėjo pabėgėlis. Verslumo genas jam pravertė ir pasitraukus iš gimtinės. Išgyvenęs daug negandų jau čia, Lietuvoje, vyras ryžosi stotis ant kojų, aprūpinti šeimą ir atidarė Vilniuje piceriją-kebabinę. Ilgainiui į sostinę ketina persikelti ir šeima. Tačiau pirmi verslo metai dar nepraėjo, tad kaip seksis toliau, garantijų nėra.

Atsidūrė kalėjime

Vos tik nelegalūs migrantai atvyko į Lietuvą, Pierre'as su žmona trims savaitėms buvo uždaryti į kalėjimą, o jų vaikai išvežti į Šakius, į vaikų globos namus. "Suprantu, kad jūsų šalyje tokie įstatymai. Mes juos pažeidėme, todėl teko pasėdėti. Nejaučiu dėl to nuoskaudos. Nusikaltome, nes nematėme legalios galimybės. Tačiau reikia pripažinti, jog kalėjime buvo sunku, ypač mano žmonai, atskirtai nuo vaikų. Labai padėjo Raudonojo Kryžiaus darbuotojai. Jie pasirūpino, kad prieš Kalėdas būtume išleisti, susitiktume su vaikais. Esame labai dėkingi Šakių vaikų globos namų vadovui, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigui, tėvui Virginijui Kelertui ir jo žmonai Daivai, kad su jais ten gražiai elgėsi, globojo", - prisiminė Pierre'as.

Paprašiusi prieglobsčio šeima buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Iš ten gerų prisiminimų ji neturi. Jauniausiam sūnui tada buvo tik treji metukai, nė vienas šeimos narys lietuviškai dar nekalbėjo. Pierre'ui buvo šiek tiek lengviau, nes galėjo susišnekėti rusiškai - išmoko dar studijų laikais. Šiuo metu visi trys Pierre'o ir Aidos vaikai - du sūnūs ir dukra - puikiai kalba lietuviškai, lanko lietuviškas ugdymo įstaigas.

Vyriausias Pierre'o ir Aidos sūnus turi neįprastą lietuviui vardą - Stalinas.

Pasigenda bendravimo

Pašnekovas prisipažino, kad pabėgę iš Sirijos jie ketino traukti kur nors toliau į Vakarus, ten, kur jau gyvena kiti šeimos nariai. P. Naoumo brolis įsikūręs Švedijoje, sesuo - Vokietijoje, kitas brolis - Belgijoje. Dar viena sesė liko Sirijoje, dėl jos Pierre'ui dabar ypač neramu. "Taip, ketinome keliauti toliau, bet likome Lietuvoje. Nesigailiu dėl to ir neketinu išvykti kitur. Lietuvoje saugu - to mums ir reikėjo. Savo vaikams sakiau: atvykome čia, išsigelbėjome nuo mirties, buvome priimti, todėl turite išmokti kalbą, susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis, bandyti prisitaikyti. Nors mūsų kalba, kultūra ir tradicijos skiriasi, visi esame žmonės ir galime gyventi draugiškai", - tikino vyras.

Pierre'as pasidžiaugė, kad mokytojai ir socialiniai darbuotojai, bendraujantys su šeima, labai padėjo vaikams pritapti naujoje, jiems neįprastoje vietoje. "Bet reikia pasakyti tiesą: jaučiu, kad bendravimo jiems trūksta. Gal dėl to kaltas lietuvių būdas - kitoks nei mūsų. Jūs esate santūresni, laikotės kitokių tradicijų, o mes labai atviri ir svetingi - visų namų durys visada visiems atviros. Čia - kitaip. Mes įpratę prie nuolatinių svečių, žmonių šurmulio namie, o dabar gyvename gerokai atsiskyrę. Nemanykite, kad kritikuoju, tiesiog dalijuosi įspūdžiais. Pavyzdžiui, dukra man sako: "Tėti, su manimi vaikai nebendrauja." Atsakau, kad ji pati turi rodyti iniciatyvą, nes mes čia atvykome, o ne priešingai. Tačiau tai tikrai jokia tragedija, tiesiog kitas mentalitetas, prie kurio reikia prisitaikyti", - dėstė siras.

Mažylis Samas dar lanko darželį.

Palytėti tragedijos

Pierre'o žmona Aida šiuo metu laiko automobilio vairavimo egzaminus - teoriją jau įveikė, liko išbandymas praktika. Sirijoje pradinių klasių mokytoja dirbusi moteris Lietuvoje pakeitė profesiją - baigė kosmetologijos kursus, planuoja išbandyti jėgas grožio versle. Šiomis dienomis šeimą pasiekė tragiškos žinios iš karo apimtos tėvynės: sprogus bombai Pierre'o gimtajame mieste sugriuvo namas ir žuvo jo pusbrolio žmona, dvi seserys bei dukra. Sunerimę sutuoktiniai seka žinias apie "mirties kelią", kaip jie vadina masinį tautiečių pasitraukimą į Vakarus.

Prieš porą savaičių tragedija ištiko ir Aidos šeimą: plaukdama laivu iš Turkijos į Graikiją nuskendo visa moters pusbrolio šeima - jis su žmona ir trimis vaikais, kurių vyriausiajam tebuvo vos šešeri. Bėgantieji nuo karo taip ir nepasiekė saugaus kranto.

Pierre'as samprotavo, kad vienintelis būdas visiems išvengti tragiškų išgyvenimų - kaip nors išspręsti konfliktą Sirijoje, sustabdyti pilietinį karą. "Jeigu mano šalyje nebūtų karo, 90 proc. žmonių niekur nebėgtų, gyventų gimtinėje. Patikėkite, niekas nenori palikti savo namų. Sirijoje sakoma: geriau gyventi nepasiturimai, bet tėvynėje, negu karališkai, bet svetur. Taip, čia turiu neblogas sąlygas - savo verslą, pastogę, mano vaikai saugūs. Tačiau Lietuva - ne tėvynė. Jeigu būtų bent menkiausia galimybė, tikrai grįžčiau. Mums net lagaminų krautis nereikėtų, jie visada stovi paruošti", - nuoširdžiai prisipažino P. Naoumas.

Su artimaisiais, išsibarsčiusiais po pasaulį, sutuoktiniai bendrauja internetu. /Romo Jurgaičio nuotrauka

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"