TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Širdį padalijęs Lietuvai ir Amerikai

2014 08 16 6:00
JAV atsargos karininkas Kęstutis Eidukonis savo žinias ir patirtį tėvų žemei skyrė dirbdamas įvairiose srityse - kūrė Lietuvos laivų registrą, konsultavo įmones ir kariuomenę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jungtinių Valstijų atsargos pulkininkas leitenantas Kęstutis Eidukonis jau du dešimtmečius po pusmetį gyvena Lietuvoje. Čia sostinės senamiestyje turi butą, kitą - Amerikoje, kur padarė sėkmingą karinę ir verslo karjerą. "Lietuvoje matau daugybę puikaus jaunimo, kuris, tikiu, šaliai padės ateityje klestėti", - optimistiškai nusiteikęs JAV atsargos karininkas.

"Visam laikui įsikurti Lietuvoje dar negaliu. Liko pareigų Amerikoje, ten gyvena mano mama, turiu verslą. Mums su žmona savo laiką tenka dalyti jos mamai, gyvenančiai Lietuvoje, ir mano mamai Amerikoje", - sakė K. Eidukonis, iš tėvų išmokęs nepriekaištingos lietuvių kalbos.

Šeimos tradicija

Karininko profesiją jis rinkosi sekdamas tėvo pėdomis. K. Eidukonio tėtis buvo nepriklausomos Lietuvos karininkas, kuris, šalį okupavus sovietams, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. "Karo mokyklą tėvelis baigė 1939 metais, buvo paskirtas į Pirmąjį artilerijos pulką, tarnavo ir Rytų fronte. Buvo sužeistas. Žinojo, kas jo laukia, jeigu grįš į rusų okupuotą tėvynę. Beveik visi jo mokslo laikų bičiuliai žuvo - kas kautynėse, kas lageriuose. Gimiau Vokietijoje, dipukų lageryje Eichštete, ten pat, kur buvo ir vėliau Lietuvos prezidentu tapęs Valdas Adamkus. Tuo metu ten gyveno ir kitas garbus žmogus - Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, politiko Vytauto Landsbergio tėvas. Jis tapo mano krikštatėviu", - prisiminė K. Eidukonis.

Tame pačiame lageryje gimė ir Kęstučio žmona Sigutė, jos krikštatėviais tapo jo tėvai, vyresnieji Eidukoniai. Kartu daugiau nei keturis dešimtmečius gyvenančios Sigutės ir Kęstučio Eidukonių poros, užauginusios tris sūnus, istorija verta jeigu ne kino filmo, tai bent apsakymo. K. Eidukonio šeima iš Vokietijos išvyko į Ameriką, Sigutę su tėvais likimas nubloškė į Venesuelą, ten ji užaugo. "Kartą per Kalėdas ji atvažiavo aplankyti savo krikšto tėvų į Čikagą, kurioje mes gyvenome. Aš ją pasitikau oro uoste. Jau buvau baigęs universitetą, tarnavau Amerikos kariuomenėje. Kalėdų dieną pasiėmiau ją iš oro uosto, per Naujuosius metus mudu susižiedavome, o vasario 1 dieną susituokėme", - šypsodamasis apie šeimos likimo vingius pasakojo pulkininkas leitenantas.

Su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Kronkaičiu. /Asmeninio albumo nuotraukos

Margi tarnystės metai

Tarnaudamas JAV kariuomenėje, K. Eidukonis kariškio pareigas ėjo Vokietijoje, Vietname ir Panamoje visų rūšių Amerikos kariuomenės pajėgose. Dirbo su JAV ambasadomis, Valstybės departamentu ir Kongresu, pagerbtas sausumos, oro pajėgų, laivyno ir jūsų pėstininkų apdovanojimais. "Vos susituokę su Sigute mano tarnybos reikalais išvykome į Vokietiją, ten susilaukėme pirmojo savo sūnaus. Jam gimus, po šešių savaičių išvykau į Vietnamą ir ten tarnavau metus. Kai baigėsi Vietnamo karas, mane kaip atsargos karininką išleido į atsargą. Su šeima persikėlėme į Arizonos valstiją, nes ten šilta, buvau jau pripratęs prie palankaus klimato Vietname, o Čikagoje buvo šalta", - šmaikštavo pašnekovas.

Arizonoje Kęstutis ėmėsi verslo, tačiau vis dar itin dažnai iš atsargos būdavo atšaukiamas į aktyvią karo tarnybą dėl vertingos patirties. Pulkininkas leitenantas prisipažino turįs vieną gyvenimo principą, kuris jam pravertė tiek tarnaujant, tiek versle: "Lengviau atsiprašyti ką nors padarius, negu gauti leidimą tai daryti." Esą dažnai juo naudodavęsis susiklosčius ne itin palankioms aplinkybėms.

Nauja patirtis Panamoje

Dar kartą atšauktas iš atsargos K. Eidukonis buvo paskirtas į Panamą, teko dalyvauti atkuriant demokratiškai išrinktą šios šalies vyriausybę. Penkerius metus karininkas daug kartų lankėsi iš naujo besikuriančioje valstybėje, dirbo štabe, o kai šioje šalyje prasidėjo neramumai - ryšių tarp civilių ir kariškų srityje. "Panama buvo suniokota, kariuomenės likučiai vis dar ginkluoti, diktatūros laikais jie čia turėjo neribotą valdžią, klestėjo prievarta ir kyšininkavimas. Reikėjo viską keisti. Kaip atsargos karininkas ėmiausi šios užduoties, nes tikrosios tarnybos kariškių labai nemėgo JAV ambasadorius Panamoje. Į šią šalį jis buvo paskirtas iš Kosta Rikos, šalies, kuri nuo 1948 metų neturi savo kariuomenės. To paties jis norėjo Pananamoje. O ką daryti su ginkluotais žmonėmis, kurie plėšikauja šalies miestuose? Nutarėme, kad iš šių žmonių reikia kurti civilių policijos pajėgas. Naujos uniformos, mokymai, ginklų pakeitimas - ilgas procesas, o dar reikėjo rasti ispaniškai kalbančių Amerikos pareigūnų, kurie galėtų ten dirbti. Policijos pajėgos Panamoje buvo sukurtos, džiaugiuosi, kad pats prie to prisidėjau", - dėstė K. Eidukonis.

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis su atsargos pulkininku leitenantu Kęstučiu Eidukoniu.

Dirbdamas Panamoje, kaip pasakojo Kęstutis, patyręs į atmintį labai įstrigusį pirmąjį susitikimą su lietuviais iš mūsų krašto. Gavęs savaitę atostogų, jis planavo grįžti pas šeimą į JAV iš Panamos oro uosto, tačiau šalyje vyko neramumai, kelias į oro uostą buvo blokuotas. Norint jį pasiekti reikėjo susirasti visureigį, važiuoti aplinkiniais keliais. Tai užtruko, ir karininkas pavėlavo į lėktuvą. "Kito laukti teko penkias valandas. Sėdėdamas bare pamačiau nusileidžiantį "Aerofloto" lėktuvą, kuris Kuboje negalėjo prisipildyti degalų, nes tuo metu Sovietų Sąjunga jau byrėjo, santykiai su Kuba nebebuvo tokie draugiški. Iš lėktuvo pabirę žmonės pirmiausia puolė į elektrotechnikos parduotuves, vėliau užsuko į barą. Staiga girdžiu lietuviškai sakant: "Keturi doleriai už alų?! Nieko sau." Ant mano kariškos uniformos buvo prisiūtas ženklelis su pavarde "Eidukonis". Taigi lietuvis. Priėjau, pasikalbėjome, pavaišinau alumi. Pasirodo, jie buvo žvejai, kuriuos skraidino į žvejybos vietą. Tai buvo pirmas mano susitikimas su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Jeigu nebūčiau pavėlavęs į lėktuvą, to nebūtų įvykę", - šypsojosi atsargos kariškis. Pasak jo, netrukus, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, pirmą kartą apsilankė šalyje, kurioje gimė ir užaugo jo tėvas.

Amerikoje su krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi.

Veikla Lietuvai

Šiuo metu Kęstutis yra Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas ryšiams su Seimu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, K. Eidukonis savo žinias ir patirtį tėvų žemei skyrė dirbdamas įvairiose srityse - kūrė laivų registrą, konsultavo įmones ir kariuomenę. Prisiminė, kad pirmas valdžios žmogus, kurį prieš du dešimtmečius sutiko atvykęs į Lietuvą, buvo šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, tą dieną paskirtas į ministro pirmininko postą. "Šviesus buvo žmogus, palaikė iniciatyvas, "perdavė" mane į transporto ministeriją, kur dingau tarp biurokratų", - šypsodamasis sakė K. Eidukonis. Pašnekovas prisipažino, kad vienu metu buvo nutaręs daugiau į Lietuvą nebegrįžti, nes apėmė neviltis.

Po poros metų atvykęs vėl džiugiai nustebo išvydęs, kad reikalai gerėja, sąžiningų žmonių daugėja, sutiko daug jaunimo, kuris sužavėjo savo pasiryžimu dirbti Lietuvos labui. "Jie - ateitis, nesupuvę, kaip tie sovietmečio reliktai, kurių vis dar gausu. Būtų mano valia - visus senius išvaryčiau, valstybės vairą atiduočiau jaunimui. Tikiu, kad Lietuva suklestėtų taip, kad kaimynai tik žiopčiotų", - savo požiūrį dėstė atsargos karininkas.

Sostinės senamiestyje Kęstutis Eidukonis jaučiasi puikiai - čia yra jo namai. /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"