TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Siūlų pynių kompiuterinės variacijos

2012 12 22 9:00
Instaliacija "Skladukas" - tekstilininkės duoklė nostalgijai ir močiutės uogienei. / Asmeninio albumo nuotraukos

Tekstilininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė močiutės audėjos įskiepytą meilę austi perkėlė į XXI amžiaus technologijų lygį. Menininkė, pasitelkusi kompiuterinį programavimą, kuria įspūdingus austus paveikslus, kuriuose susilieja per amžius ištobulintas gobelenininkų meistriškumas ir informacinių technologijų teikiamos galimybės.

Neseniai M.Žaltauskaitė-Grašienė su kolege Daiva Zubriene sostinės publikai pristatė pagal garsiausių lietuvių tapytojų kūrinius išaustų paveikslų seriją "Dar kartą istorija". Tekstilininkės darbai stebina ir žavi originalumu - ji ryžtasi austi tai, ko, regis, audimo staklėmis išgauti neįmanoma, - tapybos, fotografijos darbus.

Techniškai sudėtinga

Menininkė prisipažino, kad sukurti tokius austus paveikslus yra techniškai sudėtinga. Ruošdamasi šiai parodai ji užtruko metus ir tris mėnesius. "Darbai sukurti kompiuterinio žakardinio audimo technika. Čia reikia apgalvoti daugybę techninių dalykų - kaip supinti siūlus, kokią audinio faktūrą parinkti. Procesas trunka ilgai. Vien ruošdama ir ausdama tapytojo Šarūno Saukos darbą  užtrukau pusę metų. Jo paveikslas atliktas fotostilistine ir tapybos technika. Siekiant išgauti norimą vaizdą audinyje, reikia "suderinti", kaip guls šešių spalvų metmenys ir ataudai audimo staklėse. Kiekvieno siūlelio jungtį su kitu tenka apmąstyti. Visa tai reikia suprogramuoti į kompiuterinę laikmeną, tik tada galima bandyti austi kompiuterizuotomis staklėmis", - pasakojo menininkė. Tam, kad išgautų kuo autentiškesnį vaizdą, kurdama žakardinį paveikslą, ji atlieka iki 20 bandymų, kol parenka tinkamą siūlų struktūrą.

Savo darbus Monika audžia vienos bendrovės kompiuterinėmis staklėmis. Ji juokėsi, kad puikiai pažįsta beveik visus naktinėje pamainoje dirbančius audėjus, nes menininkei tenka derintis prie jų įtempto darbo grafiko. Su audimo profesionalais M.Žaltauskaitė-Grašienė bendradarbiauja jau dešimtmetį ir sukūrė visus sudėtingus tekstilės darbus.

Tekstilininkės M.Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai pulsuoja spalvomis./Erlendo Bartulio nuotraukos

Netradicinės idėjos

Tekstilininkės įspūdinguose darbuose įamžintas kūdikio gimimo stebuklas, jos senelių sandėliuko, kuriame buvo laikomi konservuoti žiemai produktai, austos nuotraukos virto menine instaliacija "Skladukas". Monika iš savo mamos, dukros ir pačios nuotraukų sukūrė austą gobeleną "Kartos", iš kurio žvelgia trijų vienos kartos moterų veidai. "Daugelis menininkų, kurdami savo darbus, taiko šiuolaikines technologijas. Man tai irgi aktualu. Esu dariusi seriją gobelenų, kuriuos audžiant rankomis, pagal senovinę gobelenų audimo tradiciją, užtruktum keletą metų. Kompiuterizuotos staklės sutaupo begalę laiko ir leidžia išgauti vaizdus, kurie kitaip liktų tik menininko vaizduotėje", - sakė M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Ji parašė mokslinį darbą apie žakardinę audimo technologiją, kurią galima taikyti audinyje atkuriant tapybos ar fotografijos darbus. Skaitmeniniame amžiuje fotografijos ir audimo sintezė menininkei regisi itin aktuali. Dėstydama tekstilę Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakultete, ji ir savo studentams diegia šias idėjas.

Nuo močiutės staklių

Menininkė pasakojo, kad audimo aistra ją dar vaikystėje užkrėtė močiutė. "Man regis, kone kas antroje lietuvių šeimoje močiutės ar prosenelės buvo audėjos. Kaimuose audimo staklės seniau stovėjo daugelyje trobų. Tik šiais laikais pamirštame tradicijas, - kalbėjo Monika. - Mano močiutė taip pat turėjo audimo stakles, kuriomis ausdavo gražius užtiesalus ir paprastas drobes. Tai kažkaip užsikodavo manyje ir lydi iki šiol."

Tekstilininkė pasakojo, kad jaunystėje labai žavėjosi tapyba, jos spalvingumu. Pati mokėsi šio meno, tačiau nuolat kirbėjo mintis, kaip tapybos spalvingumą suderinti su audimo technika. Lemiamą vaidmenį renkantis specialybę suvaidino Nacionalinės premijos laureatė tekstilininkė Laima Oržekauskienė, kuri Monikai rengiantis stoti į Vilniaus dailės akademiją mokė kompozicijos. "Pati tekstilininkė, mačiau ir žavėjausi jos gobelenais. Šios menininkės įtaka kartu su močiutės genais ir paskatino rinktis būtent tekstilę", - šyptelėjo M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Vaikystėje nuoširdžiai padėdavusi močiutei austi paprastas paklodes ir kitus nespalvotus audinius, menininkė besimokydama savo audiniuose "įdarbino" spalvas. Ji prisipažino, kad iki šiol negali ramiai praeiti pro spalvingų siūlų rites ar sruogas - galvoje ima kirbėti mintys, kokį kūrinį iš jų galima būtų nuausti. "Siūlai man tapo tiesiog manija, - juokėsi tekstilininkė. - Net jeigu piniginėje turiu paskutinius dešimt litų, vis tiek nusipirksiu už juos kokių nors siūliukų."

Neatsispiria Monika siūlų ligai ir keliaudama. Pamačiusi patikusį austą ar siuvinėtą darbą, būtinai jį nusiperka ir parsiveža kaip kelionės suvenyrą. "Matau, kiek į tokį, regis, niekutį, yra įdėta darbo. Man imponuoja kitų žmonių meistriškumas", - sakė ji.

Gimimo stebuklas įamžintas austuose M.Žaltauskaitės-Grašienės paveiksluose.

Dukra įamžinta mamos darbuose

Menininkė pasakojo, kad jos dukra, kurios portretas kartu su mamos ir močiutės įamžintas viename iš monumentalių tekstilininkės sukurtų žakardinių paveikslų "Kartos", audėjos geno iš šeimos moterų nepaveldėjo. "Ji domisi sportu, menas mano mergaitę nelabai žavi. Kiekvienas turime savų aistrų ir savarankiškai renkamės gyvenimo kelią. Aš jos tikrai nespaudžiu. O štai mažasis sūnelis teikia vilčių. Jam penkeri metai, vaikas turi itin lakią fantaziją, noriai ir gražiai piešia", - džiaugėsi Monika.

VDA Kauno fakultete M.Žaltauskaitė-Grašienė dėsto tekstilės specialybę. Pasak menininkės, nors tradiciškai manoma, kad tekstilė - itin moteriška disciplina, tarp jos studentų pasitaiko ir vaikinų. "Šiais metais tarp pirmakursių turiu vieną vyruką. Jam labai puikiai sekasi gilintis į šio meno subtilybes. Džiugu, kad kartkartėmis tarp studijuojančiųjų vis pasitaiko vaikinų. Nors reikia pripažinti, jog jų nėra daug, paprastai tekstilę renkasi būtent merginos", - sakė dėstytoja. Pasak M.Žaltauskaitės-Grašienės, džiugu, kad Lietuvoje yra puikių tekstilės menininkų vyrų, kurie garsina šią tradiciškai moterišką dailės šaką gerais darbais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"