TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Skraidantys ir žaidžiantys angelai sargai

2010 10 02 0:00
A.Dutkaus kolekcijoje lietuviškų policijos automobilių modeliukų, deja, nėra.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kai uniformuoti angelai sargai nusprendžia atsipūsti nuo tarnybos, jie susigalvoja įvairių, kartais ekstremalių pramogų, tarkime, kyla į dangų skraidykle arba leidžiasi parašiutu. Kai kurie pareigūnai laisvalaikį leidžia kurdami dailės darbus, rinkdami policijos automobilių modeliukų kolekciją ir rodydami ją kolegoms arba žaisdami istorinius žaidimus, vadinamus karo mūšių inscenizacijomis.

Šis šeštadienis - Angelų Sargų, arba Policijos, diena. Vieni policininkai šiandien galbūt švęs, kiti paprasčiausiai dirbs, nes šios profesijos atstovai turi budėti dieną naktį, net ir per savo šventę. Kadangi nusikaltimai byra kaip iš kiauro maišo, teisėsaugos temomis ir apie pareigūnų darbą rašoma dažnai. O mums smalsu, ką jie veikia ne tarnybos valandomis, kaip atsipalaiduoja nuo įtempto darbo, kokių turi pomėgių ir potraukių.

Modeliukų kolekcija

Tikriausiai sunku būtų rasti kitą žmogų, kuris tiek išmanytų apie įvairių pasaulio šalių policijos automobilius kaip Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Aidas Dutkus. Pareigūnas galėtų ilgai apie juos pasakoti. Tiesa, jis kolekcionuoja ne pačius automobilius, o jų modeliukus.

Viskas prasidėjo, kai A.Dutkus dovanų gavo policijos automobilio formos laikrodį. Po kurio laiko iš komandiruotės Čekijoje parsivežė šios šalies policijos automobilio modeliukų - vieną dovanotą, du paties nusipirktus. Tada pareigūnui į galvą šovė mintis: kodėl nepradėjus jų kolekcionuoti? Anksčiau nekreipęs dėmesio į automobilių modeliukus, A.Dutkus, kad ir kur būtų, pradėjo jų dairytis. Papildyti kolekciją padėjo ir kolegos bei bičiuliai. Mat geriausiu suvenyru iš užsienio A.Dutkui tapo policijos automobilio modeliukas. Taip pat tai yra ir geriausia gimtadienio dovana. Vieną policijos automobilio modeliuką atsiuntė olandų kolegos, kai lankydamiesi Lietuvoje sužinojo apie lietuvių pareigūno pomėgį. Tiesa, ne visada ir visur galima rasti tokių modeliukų. Vis dėlto nuo pirmos dovanėlės per pusantrų metų kolekcija padidėjo iki daugiau kaip pusės šimto miniatiūrinių policijos automobilių pavydžių.

Tačiau lietuviškų motyvų ten nėra. Nežinia, ar kol kas nepavyko rasti, ar apskritai negaminami mūsų krašto policijos automobilių modeliukai. Labiausiai pareigūnui patinka 1920 metų anglų policijos automobilio miniatiūrinis pavyzdys. Kolekciją A.Dutkus laiko darbo vietoje. Kolegoms patinka ją apžiūrinėti.

Pasakojimas apie A.Dutkų būtų ne išsamus, jei nepaminėtume, kad dar vienas jo pomėgių - dziudo. Pats anksčiau užsiiminėjęs šia sporto šaka, dabar jis yra Lietuvos dziudo federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas ir tarptautinės kategorijos teisėjas.

Padangėse nepamedituosi

Kai kurie policijos pareigūnai, nors darbe gauna nemažai adrenalino, nerimsta ir laisvalaikiu. Jiems patinka ekstremalios pramogos, tarkime, šokti parašiutu iš lėktuvo. "Tai yra būdas išsikrauti", - tvirtina Trakų rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Valteris Sinkevičius. Vyras ne tik pats leidžiasi iš padebesių, bet ir kolegas įkalbinėja. Kelis bendradarbius jam pavyko įkalbėti pamatyti žemę iš paukščio skrydžio.

Pirmą kartą V.Sinkevičius parašiutu leidosi seniai - kai mokėsi technikume. Tada jis pamatė laikraštyje skelbimą, kad galima tai padaryti nemokamai. Susidomėjo ir nusprendė išbandyti šią ekstremalią pramogą. Skrydis žemyn patiko. Su parašiutu šoko 10 kartų. Vėliau, kai tarnavo kariuomenėje, taip pat turėjo progų prisiminti, kas tai yra - parašiutu leidosi 14 kartų. Po to buvo 10 metų pertrauka. V.Sinkevičius nepamiršo jausmo, kurį patirdavo padangėse, ir galiausiai grįžo prie mėgstamo užsiėmimo. Tad dabar jo sąskaitoje - jau daugiau kaip 60 šuolių su parašiutu. Pareigūnas teigia, kad neturi tikslo siekti kokių nors rezultatų, jam tai yra įdomus būdas leisti laisvalaikį. Tiesa, šiais metais neturėjo galimybės šokti parašiutu. "Tokia pramoga brangi. Turbūt žinote mūsų sistemos padėtį. Taigi šį sezoną praleidau", - apgailestauja vyresnysis tyrėjas. Tačiau V.Sinkevičius tvirtina, kad tokie dalykai nepasimiršta - tai lyg išmokus važiuoti dviračiu ar plaukti, jei to ir nedarai, įgūdžiai lieka. "Reikia tik prisiminti, o iš naujo mokytis nebereikia", - paaiškina.

Įdomu, ką jaučia žmogus, šokdamas iš lėktuvo ir matydamas žemę kažkur labai žemai apačioje. Ar tvirto pagrindo netekusios kojos nepradeda drebėti? Todėl klausiu pašnekovo, ar jam nebūna baisu. "O kas yra baimė? - klausimu atsako pareigūnas ir tęsia: - Tai nežinojimas, kas tavęs laukia. Kai viską žinai, nebijai. O rizikuojame kiekvieną dieną - kai einame ar važiuojame į darbą ir net būdami namie."

Anot V.Sinkevičius, leidžiantis parašiutu galima kontroliuoti situaciją, suvaldyti baimę. Atsipalaiduoti negalima. Todėl klausiamas, ar galima nors kiek pamedituoti, kai būdamas aukštai aplink pamatai plačius horizontus, vyras nusijuokia: "Jei "užsimedituosi", gali taip ir nukristi žemėn, parašiuto neišskleidęs. Tai yra sekundžių klausimas." Vis dėlto tai yra įspūdinga laisvalaikio pramoga. V.Sinkevičius iki šiol atsimena, kaip parašiutu leidosi patį pirmąjį kartą ir nutūpė į sniegą. Kokių profesijų ir amžiaus žmonių sutinka taip leisdamas laiką? "Labai įvairių - nuo studentų iki ministrų", - sako policijos pareigūnas.

Skraido, buriuoja, nardo...

Kitas padebesiuose laisvalaikį leisti mėgstantis pareigūnas - Gediminas Kalesnykas. Vyresnysis tyrėjas iš Ukmergės rajono policijos komisariato yra dar ir Karo istorijos klubo narys. "Skraidyklėmis susidomėjau prieš dvejus metus, - pasakoja G.Kalesnykas. - Tačiau slaptą svajonę išmokti skaidyti turėjau nuo mažens. Patikdavo konstruoti, domėjausi literatūra apie modeliukus. Kai atsirado galimybė, pradėjau kilti į orą skraidykle."

Pareigūnas neslepia, kad dar tik mokosi, todėl dažniausiai skraido su instruktoriumi. Koks jausmas, žvelgiant į žemę iš aukštai? "Sunku nusakyti, - teigia G.Kalesnykas. - Kai tave kas nors skraidina, labai smagu. Horizontas, ypač jei oras gražus, atrodo neaprėpiamas. Tačiau kai reikia mokytis skraidyti, nėra kada dairytis aplinkui - žiūri į prietaisus." Taigi pareigūnas prisipažįsta, kad valdyti skraidymo aparatą - nelengva užduotis. Ar vyras nemano, kad toks pomėgis yra rizikingas? Juk kai kurie žmonės apskritai bijo kilti į orą, net kai būtina kur nors vykti, o G.Kalesnykas savo noru nardo po dangų. "Rizikos yra visur, - tvirtina Gediminas. - Esu toks žmogus: noriu kuo daugiau sužinoti ir išmokti. Todėl ne tik skraidau, dar buriuoju, nardau, motociklu važinėju..."

Ką apie tokius ekstremalius pomėgius mano pareigūno šeimos nariai? "Nėra labai susižavėję, - neslepia vyras. - Tačiau žmona Elita mane supranta. Už tai galiu jai padėkoti. Ar pati kartu taip nepramogauja? Skraidyti nenori, bet važiuoti motociklu ketina išmokti, turi tokią svajonę."

O kaip Karo istorijos klubo narys G.Kalesnykas, kaip pats sako, reprezentuoja nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. "Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, mūšių inscenizacijose, šviečiame jaunimą", - vardija pašnekovas. Per inscenizacijas jis ir kiti klubo nariai atrodo įspūdingai, nes apsirengia senovines lietuvių karių uniformas. G.Kalesnykui tai patinka, jis gali gilintis į istoriją, bendrauti su įvairių profesijų žmonėmis. "Aišku, nuo darbo reikalų man geriausia ilsėtis namie - su žmona ir dviem dukromis, kurioms dveji ir šešeri metukai, - šeimos nepamiršta daug pomėgių turintis policijos pareigūnas. - Žmona kartais papriekaištauja, kad per dažnai kur nors išvažiuoju. Štai praėjusią savaitę skraidžiau, šį savaitgalį esu pakviestas dalyvauti žygio inscenizacijoje. Tai įdomu: karo istorijos klubo nariai, apsivilkę anų laikų uniformas, su visa ekipuote eina pėsčiomis po dvidešimt kilometrų palei upę ir panašiai. Dar neapsisprendžiau, ar dalyvausiu. Sakote, labai turiningas mano laisvalaikis? Tikrai turiu kuo užsiimti. Nardau apie 10 metų, buriuoju gal penkerius metus. Visa tai yra daug geriau, negu sėdėti prie televizoriaus."

Pradėjo nuo šaukšto ir pypkės

"Mėgstu ne tik drožinėti, bet ir piešti, - prisipažįsta pareigūnas iš Šalčininkų Janas Žukovskis. - Ar savo laisvalaikį skiriu dailei? Ne visada, nes namie yra ir kitokių darbų - ūkio, buities. Meno dirbinius kuriu, kai būna laiko, apima atitinkama nuotaika." Tada jis įsitaiso kieme prie savo namų ir ima į rankas peiliuką ar kaltą. Nė nepastebi, kaip prabėga diena. Būna, kad sėdęs rytą prie medžio gabalo drožinėti baigia tik vakare. Pareigūnas sako, kad tokia veikla labai padeda atsipalaiduoti. "Parą budžiu, tris būnu laisvas, - sako Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas. - Tada ir sumanau ką nors sukurti." Susikaupė nemaža kolekcija medžio drožinių. Darbai įvairaus dydžio - nuo keliasdešimties centimetrų iki kelių metrų. Jų būtų gerokai daugiau, bet autorius daug drožinių išdalijęs. Tvirtina negalįs atsakyti, kai paprašo koks nors bendradarbis, bičiulis ar pažįstamas. Kuria ne tik iš medžio, bet ir kitų medžiagų. Kartkartėmis ima popieriaus lapą ir piešia. Vienas pačiam patinkančių darbų - žmonos Kristinos portretas. Šeimos nariams - sutuoktinei ir trims vaikams - smalsu, kaip J.Žukovskiui sekasi kurti meno darbus, bet patys tuo neužsiima.

Meną jis pamėgo seniai - kai dar buvo vidurinės mokyklos moksleivis. Pirmieji medžio darbai buvo šaukštas ir pypkė. Kokių nors specialių pamokų nelankė, drožinėti pats išmoko. Laikui bėgant atsirado vis daugiau įgūdžių. O fantazijos skrydžio niekada netrūko.

Iš kur tas potraukis? "Turėjau gerus dailės ir darbų mokytojus", - trumpai atsako pašnekovas. Jam užteko, kad parodė, kaip ir ką daryti, o tada jau dirbo savarankiškai. Klausiamas, ar yra kur nors viešai eksponavęs savo meno darbus, J.Žukovskis sako: "Ne, apie parodas niekada nesu galvojęs." Tačiau būna, kad pro policijos pareigūno kiemą einantys žmonės, pamatę ten išstatytus medžio drožinius ir kitokius meno dirbinius, juos apžiūrinėja ir net fotografuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"