TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Skriedamas motociklu kalba rožinį

2013 08 23 6:00
Kunigas R.Rimkus neįsivaizduoja savo gyvenimo be motociklo, nuo jo neatgrasė ir neseniai patirta avarija. Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Baikerių savu pripažintas Biržų kunigas Rimantas Rimkus neslepia turįs ekstremalių potraukių, nors iš esmės yra konservatyvus dvasininkas.

Biržuose tarnaujantis kunigas R.Rimkus po šv. Mišių paprastai rengiasi odinius drabužius, sėda ant motociklo ir važiuoja, kaip pats sako, pravėdinti galvos. Išvydę jį tokį žmonės netrunka pavadinti baikeriu, nors dvasininkas tvirtina esąs paprasčiausias motociklininkas. Motociklas jam – priemonė, suteikianti progą atsipalaiduoti, pamąstyti, pasimelsti, drauge patirti aštrių įspūdžių.

Vos netapo kelių chuliganu

Kunigas R.Rimkus motociklu yra apvažiavęs Juodąją jūrą, išmaišęs Čekiją, o kelionės po Lietuvą jam jau tapusios kasdienybe. Pašnekovas prisipažįsta sunkiai galintis nusėdėti vietoje. Jam nuolat reikia patirti naujų įspūdžių, aštrių pojūčių. Kad ir pasivažinėti po Biržų apylinkių laukus bei miškelius. „Grįžtu kaip naujai gimęs, ką nors išmąstęs ar suvokęs“, - sako kunigas. Jis tvirtina, kad važiuodamas dažnai kalba rožinį. Savo motociklą R.Rimkus priskiria visureigiams, galintiems riedėti kone laukais. Tokia ištverminga transporto priemone, anot kunigo, greitai nepalakstysi, tad eismo taisyklių tikina nepažeidinėjantis. Nors neseniai pareigūnų vos nebuvo oficialiai įvardytas kelių chuliganu, nes kaimo keliuku pabandė važiuoti zigzagais. Nuo baudos išsisuko, drauge suprato, kad visur yra matomas.

„Kiek žinau, baikeriai į savo gretas nepriima policininkų, kunigų ir, regis, politikų, nes policininkai turi galią bausti, kunigai dažnai būna moralizuotojai, o kodėl nenorima politikų, nežinau“, - teigė R.Rimkus. Kunigas pabrėžė esąs labiau vienišius, tad baikerių, susibūrusių į klubus, veikla jam ne itin priimtina. „Kita vertus, vienam klubui – Bažnyčiai – tikrai priklausau“, - pridūrė jis.

Asmeninio albumo nuotrauka

Motociklą kunigas sakė pamėgęs nuo paauglystės, juo tėvų ūkyje Prienų rajone važinėdavęs perkelti besiganančių karvių ar pagirdyti veršių. Pašnekovas yra suskaičiavęs, kad kelionės motociklu per mėnesį jam atsieina apie 300 litų. „Mama man nuolat pabrėžia, jog kunigas neturi savų pinigų, kunigų pinigai – tai kitų uždirbtos ir mums skirtos aukos“, - kalbėjo R.Rimkus. Šie mamos žodžiai, pasak jo, nuolat verčia prisiminti, kad neturi teisės išlaidauti, privalo taupyti.

Sutaria su jaunimu

“Kai pasisakau esantis motociklininkas, žmonės ima šypsotis“, - neslėpė kunigas. Jis viliasi, jog tai – pritarimo šypsniai. Anot R.Rimkaus, motociklas jam drauge yra ir evangelizavimo – t. y. Dievo žodžio skelbimo - priemonė. Tai dvasininkas labai aiškiai pajuto, kai pirmą kartą motociklu nuvažiavo į mokyklą susitikti su moksleiviais. Ratuotas kunigas vaikams pasirodė savas, šiuolaikiškas, greitai rado su jais bendrą kalbą ir net tapo draugais. „Susirašinėjame internetu. Norėdami ką nors išsiaiškinti mokiniai nesidrovi skambinti net ir vėliausią vakarą. Labai džiaugiuosi, kad jie nesibijo manęs“, - sakė R.Rimkus. Kunigui malonu, jog tarp baikerių, su kuriais bendrauja, irgi tapo savas bei laukiamas.

Jis teigia pastebėjęs, kad gyventojai linkę laikyti baikerius plevėsomis ar bent jau eismo taisyklių laužytojais, nors paprastai šie žmonės – išsimokslinę, dažniausiai dirbantys vadovaujamą darbą, atsakingi. Pasak R.Rimkaus, keliuose daug pavojingesni ant greitų motociklų sėdintys paaugliai, o ne tikrieji baikeriai. Šie, jo įsitikinimu, kur kas kultūringesni ir už daugelį automobilininkų.

Pasigenda nuoširdumo

R.Rimkus, mėgstantis važinėti motociklu ir slidinėti kalnuose, tvirtina, kad jo idealas - dvasingas, ramus, sutaną vilkintis kunigas, laikantis rankoje maldų knygą arba rožinį. „Tikiu, kada nors tapsiu tokiu kunigu. O dabar man vis dar reikia aštrių pojūčių“, - prisipažino jis. Kita vertus, R.Rimkus patikina esąs konservatyvių pažiūrų, nuoširdžiai atsidavęs Bažnyčiai. Dvasininkas džiaugiasi turįs Dievo dovaną sakyti pamokslus, kurių klausytis renkasi vis daugiau žmonių. Kunigas taip pat neslepia, kad jam reikia ne tik naujų įspūdžių, bet ir draugų. „Kad ir ką veikčiau, visą dieną išbūti namie sunku. Bet nelengva visą laiką būti ir tarp žmonių. Taigi renkantis tenka laviruoti“, - teigė pašnekovas.

Vienas didžiausių R.Rimkaus autoritetų – jį į kunigus išleidusios parapijos klebonas, atsidavęs Dievo tarnystei, nuoširdžiai bendraujantis su kitų parapijų kunigais. „Mes, dabartiniai kunigai, nebemokame taip atsiverti vienas kitam, įsipareigoti ir bičiuliautis. Manau, svetimėja ne tik pasauliečiai, bet ir dvasininkai“, - svarstė R.Rimkus. Jam apmaudu, kad žmonės varžosi kunigų, nori pasirodyti geresni, kitokie nei yra. „Galbūt tai lemia neigiama patirtis susidūrus su kunigu, bet mūsų pareiga - ne moralizuoti ar auklėti, o patarti ir padėti“, - pabrėžė dvasininkas.

R.Rimkus prisiminė, kad būdamas dar trejų išrikiavo vaikus iš savo darželio ir bandė sakyti jiems pamokslą. Kadangi pamokslavo sovietmečiu, dėl to užrūstino vaikų darželio auklėtoją. Ši išbarė jo mamą. Kaip iš tiesų panoro tapti kunigu, pašnekovas sakė negalįs tiksliai įvardyti. Jo manymu, tai buvo Dievo kvietimas, kuriam neįmanoma atsispirti. Kunigu R.Rimkus buvo įšventintas būdamas trisdešimtmetis ir didžiuojasi jam tekusia laime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"