TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Skulptorius J. Jagėla: „Nuo žalčio - iki kryžiaus“

2015 07 04 6:00
Net ir sovietmečiu skulptorius Jonas Jagėla nekūrė to meto stabų skulptūrų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiaus kavalieriaus Dailininkų sąjungos ir meno kūrėjų asociacijos nario skulptoriaus Jono Jagėlos darbai rezistencijos ir partizanų kovas įprasmina ne tik Lietuvoje, bet ir atokiausiose lietuvių tremties vietose.

Vienas žinomiausių lietuvių tautos laisvės kovų įprasmintojų skulptorius J. Jagėla birželio mėnesį turi dvi progas švęsti - kelios dienos po Joninių yra jo gimtadienis. Šiemet ši šventė išskirtinė - kūrėjui sukako 70 metų. "Jau nebešvenčiame taip audringai kaip jaunystėje, norisi ramiau, - šypsodamasis prisipažino savo dirbtuvėje, įsikūrusioje Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centre, dirbantis skulptorius. - Dėkui Dievui viskas praėjo, kalbos pasakytos, šventės baigėsi, galima vėl ramiai darbuotis." Daugiau nei šimtas jo skulptūrų puošia įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, keliolika antkapinių paminklų ženklina disidentų, partizanų bei politinių kalinių ir iškilių Lietuvos asmenybių - aktorių, režisierių, architektų, dailininkų amžinojo poilsio vietas. J. Jagėlos sukurti paminklai stovi ir tarptautiniuose memorialuose lietuviams, žuvusiems gulago lageriuose - Spaske ir Balchaše (Kazachstanas) bei Sandarmoche (Karelija). Paminklinė jo sukurta lenta Mauthauzene, Austrijoje, primena lietuvius, žuvusius nacių koncentracijos stovyklose.

Skulptoriaus sukurti paminklai Lietuvos rezistencijos kovų dalyviams stovi daugelyje šalies miestelių.

Išpieštos tvarto durys

Skulptorius prisiminė, kad jo giminėje meno žmonių nebuvę, nebent dėdė. Jis buvo nagingas stalius, gražiai piešė ir gamino labai patrauklius baldus. "Esu gimęs Čivuose, Kupiško rajone. Tėvai - paprasti žemdirbiai - norėjo, kad būčiau melioratorius ar pienininkas. Šios profesijos jiems regėjosi pelningos, garantuojančios pasiturimą gyvenimą. Bet mokykloje buvau visiškai "susipykęs" su matematika, todėl kai sulaukiau šešiolikos, tėvas pasakė: "Važiuok ir mokykis kur nori." Iki to laiko jau spėjau apipaišyti visas mūsų tvartų ir klėčių duris, tiesiog buvau apsėstas piešimo. Išvažiavau į Telšius ir įstojau į Taikomosios dailės technikumą mokytis dailiojo metalo specialybės", - prisiminė menininkas.

Tris dešimtmečius Telšių "Alkos" muziejuje stovėjęs skulptoriaus sukurtas Motiejaus Valančiaus paminklas buvo pastatytas Žemaičių Kalvarijoje.

Telšiuose jam teko mokytis gaminti papuošalus, bet tai pasirodė visai ne prie širdies. Prisipažino, esą žiedus darydavo tik todėl, kad stipendija buvusi labai maža - vos keturiolika rublių. Išgyventi iš jos buvo sunku, todėl prisidurdavo kurdamas pagal užsakymą sidabrinius žiedelius. "Šeštadienį padarydavau keletą ir juos pardavęs jausdavausi kaip karalius. Mokydamasis supratau, kad labiausiai mane traukia skulptūra, todėl jau diplominiam darbui Telšiuose pasirinkau daryti vienai mokyklai tris saules iš vario. Darbas buvo įvertintas labai gerai, bet turėjau problemų dėl elgesio, nebuvau labai pavyzdingas vaikis", - atvirai ir su humoru pasakojo J. Jagėla.

Diplominių darbų vertinimo komisijoje pirmininku tada buvęs vitražo meistras Kazys Morkūnas įžvelgė Jono gabumus ir tiesiai iš diplomų teikimo šventės jį ir dar vieną vaikiną traukiniu parsivežė į Vilnių, į tuometį Dailės institutą (dabar - Dailės akademija). Nors jau buvo prasidėję stojamieji egzaminai, vaikinai gerokai vėlavo, tačiau dėl geranoriškų globėjo pastangų suspėjo laikyti egzaminus. "Ir vėl man patarė nesirinkti skulptūros specialybės, - juokdamasis prisiminė J. Jagėla savo ilgą kelią iki geidžiamo tikslo. - Tikino, kad neišgyvensiu. Tada labai perspektyvia laikyta nauja dizaino specialybė. Paklausiau ir įstojau studijuoti dizaino. Buvo įdomu tik pirmame kurse, o antrame, kai pasidėjo pramoninio dizaino studijos, supratau, kad tai - ne man. Kai nulėkiau į katedrą prašytis pas skulptorius, man pasakė: "Laikyk stojamuosius į antrą kursą." Išlaikiau ir pagaliau atsidūriau ten, kur man vieta."

Tapo vilniečiu

Nuo 1966 metų J. Jagėla gyvena ir kuria sostinėje. Skulptoriaus teigimu, šiame mieste jis tiesiog prilipo. Tikino neįsivaizduojąs savęs gyvenančio niekur kitur, nebent Klaipėdoje, nes ten yra jūra. Į gimtinę grįždavo tik aplankyti tėvų. J. Jagėlos kelias į tautos atmintį įprasminančius darbus prasidėjo dar sovietmečiu. Baigęs skulptūros studijas Viliaus dailės institute, jis gavo pasiūlymą Vilniaus universiteto Kolonų salėje sukurti iškiliausių šios aukštosios mokyklos profesorių bei auklėtinių biustų galeriją. Darbas truko dešimtį metų. Skulptorius sukūrė dvi dešimtis garbiausių Lietuvos asmenybių biustų, tarp jų - Laurynui Stuokai-Gucevičiui, Pranui Smuglevičiui, Martynui Počobutui ir kitiems.

Gulaguose pražuvusių tautiečių atminimo įamžinimas.

Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius sukurtų skulptoriaus darbų nerasi riogsančių Grūto parke ar tiesiog nuverstų nuo pjedestalo - J. Jagėla net sovietmečiu nekūrė tą laikotarpį šlovinančių stabų, sugebėdavo išvengti net primygtinių siūlymų kurti paminklą Leninui. "Išsisukau nuo Lenino pasakęs, kad esu per menkas tokiam dideliam žmogui. Nors vėliau dar kartą siūlė, vėl išsisukau", - prisipažino skulptorius. Jo siekis visada buvo tapatumo paieškos. Ne savojo, o tautos, kurios maža dalele jautėsi pats esąs. "Manau, kad mes, lietuviai, turime dvi kultūras - pagoniškąją ir krikščioniškąją. Pagoniškojoje ryškiausias medžio ir žalčio simbolis, vėliau jis transfomavosi į kryžių. Šiems kertiniams mūsų kultūros aspektams esu ištikimas. Mano kūrybos esmę galima būtų nusakyti taip: "Nuo žalčio - kryžiaus link", - tikino menininkas.

Kol išgrynino savąjį skulptūros stilių, J. Jagėla prisipažino išbandęs ir modernizmą, žavėjosi kubizmu, už tai sovietmečiu gaudavo per galvą. Dabar, sakė, besistengiantis bėgti nuo globalumo ir gilintis į nacionalumą, mitologiją, kultūrą.

M. Valančius - tik po 30 metų

Menininko kūrybiniame kelyje netrūksta savitų stebuklų. Vienas jų - po beveik trijų dešimtmečių Telšių "Alkos" muziejuje išstovėjęs jo dar sovietmečiu sukurtas paminklas švietėjo, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas neseniai, net autoriui nežinant, buvo pastatytas Žemaičių Kalvarijoje.

Vilniuje, prie buvusių KGB rūmų, taip pat stovi Jono Jagėlos sukurtas atminimo paminklas.

Skulptorius prisiminė, kad anuomet buvęs kultūros ministras Jonas Bielinis paprašė jį sukurti paminklą vietoj 1951 metais Varnių miestelyje vietinių komunistų nugriauto M. Valančiaus biusto. Tais laikais bet kokius kūrinius reikėdavo derinti, o M. Valančiaus skulptūrą - juo labiau. "Ilgai svarsčiau, kokiame aukštyje padaryti vyskupo rankose laikomą knygą, kad mažiau matytųsi ant jo kaklo kabantis kryžius, - prisiminė kūrėjas. - Nuvežus paminklo projektą derinti Telšių komunistų partijos klerkams, vienas rajono vadinamosios grietinėlės atstovų surūgusiu veidu mestelėjo: "Taigi, sutana matyti." Tačiau ir tais laikais buvo supratingų žmonių, nes rajono Komunistų partijos sekretorius šiam atrėžė: "O tai ką, vyskupą reikia "fufaike" aprengti?"

Tačiau tada paminklas Varniuose nebuvo pastatytas, nes buvo rastas paslėptas originalus 1925 metais skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus sukurtasis, mat jį nugriovus rūpestingų rankų buvo paslėptas, o ne sunaikintas.

Prieš porą metų J. Jagėla sulaukė telefono skambučio, kad trisdešimt metų muziejuje stovėjusį paminklą M. Valančiui reikia pastatyti Žemaičių Kalvarijoje. Menininkas nedvejodamas sutiko, pasiūlė organizatoriams parengti tinkamą pjedestalą. Tačiau niekas į skulptorių daugiau nesikreipė, tik neseniai jis visiškai atsitiktinai internete perskaitė, jog paminklas jau stovi. "Pjedestalą dar galima pakoreguoti - granito, atrodo, yra pakankamai. Laukiu kvietimo", - filosofiškai į pasitaikančius kūrybinius nesklandumus žvelgia šimtus paminklų rezistencijos kovų dalyviams sukūręs menininkas.

Visi kūrėjo Jono Jagėlos darbai skirti už tėvynės laisvę kovojusiems žmonėms.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"