TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Skyrybos su gražuole: libaniečio versija

2009 02 07 0:00
N.Ghaoui tvirtina per 10 santuokos metų nieko nedraudęs žmonai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš porą savaičių rašėme apie populiarios lietuvių dainininkės Karinos Krysko seserį tarologę Evą Ghaoui. Straipsnį perskaitęs jos vyras panoro papasakoti savo versiją. Klausydamasi libaniečio Najeebo Ghaoui apie santykius su žmona ir neseniai prasidėjusį painų skyrybų procesą, negalėjau neatkreipti dėmesio į kelias vyro nuolat kartojamas frazes, jog svarbiausia jam yra vaikai ir kad žmona labai graži.

Sausio 24-osios LŽ numeryje, straipsnyje "K.Krysko seseriai - sunkus metas", Eva atvirai papasakojo apie savo ir jaunėlės sesers vaikystę, dabartinius jųdviejų santykius, nenuslėpė ir to, kad šiuo metu išgyvena sudėtingą skyrybų procesą, atskirtį nuo vaikų (aštuonmetė Evos dukra Jasmina ir penkiametis sūnus Elijus jau keli mėnesiai gyvena savo tėčio gimtinėje Libane). Kita moteris jos vietoje, ko gero, būtų palūžusi, bet Eva linkusi nepasiduoti. "Aš stipri. Neraudosiu, kad gyvenimas baigėsi. Baigėsi tik vienas jo etapas", - tvirtino. Prieš savaitę į redakciją netikėtai paskambino Evos sutuoktinis Najeebas Ghaoui. "Noriu jums papasakoti visą teisybę. Mano žmona meluoja, jai gėda prisipažinti, kodėl vaikai pas mano tėvus Libane", - emocingai su anglišku akcentu paskubomis į ragelį bėrė lietuviškus žodžius. Su Najeebu susitikome prieš porą dienų. Į redakciją Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų gyvenantis ir čia savo verslą turintis libanietis atvyko ne vienas - vyrą lydėjo jo advokatė Zita Vizbarienė. "Mano lietuvių kalba nėra labai gera, todėl atėjome dviese. Noriu, kad mane suprastumėte teisingai, - jau ramiau paaiškino. - Beje, iš karto sakau, kad aš - ne musulmonų tikėjimo. Priklausau graikų ortodoksų bažnyčiai, esu toks pat krikščionis kaip ir Eva."

Pateikiame Najeebo versiją. Turbūt sutiksite, kad nuspręsti, kuris iš šių dviejų jaunų gražių žmonių neša didesnę atsakomybės ir kaltės naštą dėl į šipulius pažirusios šeimos laimės, be galo sunku.

Raštiški įrodymai.

"Jasminą ir Elijų į savo tėvynę praėjusių metų pabaigoje išsivežiau Evai sutikus - ji tam neprieštaravo. Iš pradžių visi ketinome vykti pas mano tėvus. Tačiau to padaryti nepavyko, susipykome. O dabar, girdėjau žmones kalbant, Eva mane kaltina vaikų pagrobimu. Ir pati išdrįso tai pasakyti man į akis. Nesąmonė! Vaikus išsivežiau, nes žmona visai jais nesirūpina, niekada to nedarė.

Renku raštiškus įrodymus, kad dukra ir sūnumi pastaruoju metu rūpinausi vien aš. Jei reikės, tai galės patvirtinti Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos mokytojai, vaikų darželio "Neris" auklėtojos ir įvairių užsiėmimų, kuriuos lanko mano mažyliai, vadovai. Man keista dėl vieno: paprastai, kai pora pykstasi ir užsienio šalies pilietybę turintis tėvas svarsto galimybę vaikus išsivežti į gimtąjį kraštą, motina tą nujaučia ir įspėja mokytojus. Eva to nepadarė!

Gyvena tik dėl savęs

Eva turbūt jums nepasakė tikrosios priežasties, kodėl mudu nesutariame. Kaip jau minėjau, pirmiausia konfliktų kilo dėl vaikų. Per beveik 10 metų, tiek laiko, kiek esame kartu, žmonai nieko nedraudžiau. Ji visada būdavo viskuo aprūpinta: kalnai drabužių ir kosmetikos, grožio salonai, šimtai kitų patenkintų moteriškų įgeidžių. Pavyzdžiui, Evos batų namie - gal koks 150 porų. Nori? Reikia? Prašom. Imk. Naudokis. Pirk. Sporto klubo, vaikų mokslų ir jos pačios kursų, kuriuos įsigeisdavo lankyti, sąskaitas, visus buto mokesčius apmokėdavau aš. Benzino į automobilį pripildavau taip pat aš, už maisto produktus mokėdavome mano uždirbtais pinigais. Nieko nebuvo gaila. Juk ji - mano žmona. Vieno, ko norėjau, kad Eva tinkamai rūpintųsi Jasmina ir Elijumi. Dukra nuo 3,5 metų lanko teniso treniruotes, sūnus pasirinko futbolą. Kadangi kasdien dirbu nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, stengiuosi, kad mūsų šeimai nieko netrūktų, negaliu visada jų nuvežti į mokyklą ir darželį, užsiėmimus bei po to parvežti namo. O štai Eva to daryti paprasčiausiai nenori. Ji gyvena sau. Pasakė man: "Pasamdyk vairuotoją. Tegul jis vežioja."

Niekada nesutiksiu su tuo, kad mano vaikai valgytų mėsainius, dešrainius, kebabus, kitokį greitojo maisto šlamštą. Juolab kad pinigų geram ir kokybiškam maistui niekada netrūko ir netrūksta. Lengviau pašildyti prekybos centre nupirktą kibiną, nei išvirti sriubos? Ko gero. Eva mieliau eidavo į sporto klubą ar grožio saloną. Taip, ji - labai graži moteris. Džiaugiuosi, kad savimi rūpinasi, bet ar teisingai sudėlioti prioritetai? Nei Jasmina, nei Elijus dėl maisto man nesiskundė. Netyčia išsiaiškinau, kai vieną kartą paklausiau, ką šiandien valgė. Kitą. Trečią. Ketvirtą. Atsakymas būdavo toks pat - tėveli, valgėme "McDonalds'e".

Pirmieji vaikų žodžiai - angliški

Ar žinote, kad Jasmina ir Elijus pirmiau pradėjo kalbėti ne lietuviškai, o angliškai, nors gimė ir auga čia, Lietuvoje? Įdomu, kodėl? Nes su jais daugiau laiko nei mama praleisdavau aš, taip pat auklės. Vaikus prižiūrėjusios ir Evai buityje padėjusios moterys buvo ne lietuvės, tad su mažyliais kalbėdavosi angliškai.

Dukra ir sūnus šiuo metu gyvena pas mano tėvus Libane. Ten jiems ramiau. Nenoriu, kad jie matytų mano ir žmonos nesutarimus. Ir anksčiau stengdavomės nekonfliktuoti jiems girdint, bet dabar situacija itin aštri. Keista girdėti Evą sakant, kad jai be galo sunku, nes yra atskirta nuo vaikų, kad beprotiškai jų pasiilgo. Bet per tuos porą mėnesių ji jiems nė karto nepaskambino. Aš, būdamas čia, su Libane esančiais vaikais bendrauju kasdien - telefonu, per "Skype'ą".

Kodėl būtent šis darbas?

Prieš daugiau nei metus Eva pareiškė norinti dirbti. Tikrai jai to nedraudžiau, juolab kad ir anksčiau prisigalvodavo įvairiausių užsiėmimų. Man užkliuvo tai, kad Eva užsimanė dirbti pas žmogų, su kuriuo yra turėjusi artimų santykių. Įrodyti, kad nemeluoju, negaliu, bet ji pati man prisipažino. Tiesa, jiedu draugavo dar iki mums susipažįstant. Viską suprantu. Nepykstu dėl to, juk vis vien nieko nebepakeisi, laiko neįmanoma atsukti atgal. Tačiau nesuprantu, kodėl mano žmona turėtų pradėti dirbti pas tą patį žmogų. Kiekvienas save gerbiantis vyras su tuo nesutiktų!

Begalinis Evos susidomėjimas Taro kortomis buvo dar vienas lašas į mano kantrybės taurę. Viskas puiku, tegu domisi, tegu buria. Tačiau kodėl tai daroma mūsų namuose, šeimos laiko sąskaita? Moterys ir merginos, kurioms Eva pranašaudavo ateitį, pas mus sėdėdavo iki išnaktų, namuose nuolat būdavo svetimų žmonių. Namie vykdavo ne tik būrimo seansai, bet ir grožio procedūros - Eva moterims priaugindavo akrilo nagus. Tai trunka kelias valandas, nagai priauginami naudojant stipriai garuojančias chemines medžiagas, kurios, ko gero, tikrai nėra nepavojingos žmogui. Grožio salonuose yra įrengti specialūs gartraukiai. O namie? Namie jų nėra. Namie yra tik du maži judrūs ir smalsūs vaikai.

Tikrai jos norėjau...

Pamenu, netrukus po mūsų pažinties apsilankiau Evos namuose. Tada dar buvo gyvas jos sesers Karinos tėtis. Atmintin įstrigo tai, ko tąkart manęs paklausė Evos mama: "Mano dukters labai sunkus charakteris. Ar tu tikrai jos nori?" Tikrai jos norėjau. Kodėl? Na, kaip jūs ten sakote? Meilė - akla, love is blind? Right? Teisingai? Jūs suprantate, ką turiu galvoje? Nekreipiau dėmesio į mamos žodžius, bet ji, pasirodo, buvo teisi.

O susipažinome mudu su Eva viename sostinės naktinių klubų. Ji tą vakarą pati prie manęs priėjo, pasisveikino, nusišypsojo. Pamačiau nepaprastai gražią merginą, vėliau ją įsimylėjau. Ar vis dar tebemyliu? Tikrai nenoriu atsakyti į šį klausimą.

Nereikia kaltinti jaunystės - neva Eva jauna ištekėjo, buvo dar nepasiruošusi motinystei. Niekas jos jėga prie altoriaus nevarė. Tai ji, ne aš, nusprendė skirtis, pirma kreipėsi į teismą. Jei mestų darbą, pradėtų rūpintis vaikais, galbūt viskas susitvarkytų. Ten, iš kur esu kilęs, į santuoką, šeimą žiūrima labai atsakingai. Nenoriu, kad viskas baigtųsi štai taip."

Ištrauka iš sausio 24 dienos interviu su Eva

Jauna moteris tvirtina nenorinti apie skyrybas viešinti visų smulkmenų. "Tai yra tik mūsų abiejų reikalas, kodėl apie tai turėčiau trimituoti visai Lietuvai? Be to, taip elgtis būtų negarbinga sutuoktinio atžvilgiu, - nukerta ji. - Susituokę gyvenome devynerius metus. Buvo visko: ir gražių dalykų, ir nelabai, bet nenorėčiau apie tai kalbėti. Apmaudu, kad vyras nenori suprasti, nesusitaiko su mintimi, kad viskas baigta. Dar apmaudžiau, kad mudviem kol kas niekaip nepavyksta susitarti dėl vaikų."

Ar negaila šeimai paaukotų pačių gražiausių jaunystės metų? "Ne. Juk gimė Jasmina ir Elijus, juos nepaprastai myliu. Be to, manau, kad iš šių santykių labai daug ko išmokau. Pavyzdžiui, tapau be galo kantri, - tikina Eva. - Žinau viena: nieko nebedarysiu prieš savo valią. Nors nuskambės žiauriai, bet vaikai man, kaip ir kitoms motinoms, į visa tai žiūrint filosofiškai, nepriklauso. Nepriklauso ir tėvams. Kodėl? Nes vaikai priklauso patys sau. Mums tik suteikta garbė išugdyti juos dorais žmonėmis. Užaugę jie palieka namus, gyvena savo gyvenimus. Nereikia į vaikus žiūrėti kaip į nuosavybę. Nesiruošiu manipuliuoti dukra ir sūnumi, linkiu jiems tik pačių geriausių dalykų. Viliuosi, kad dėl to su vyru kaip nors susitarsime."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"