TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Smalsiems ilgaamžiams reikia ir telefono, ir kompiuterio

2014 10 20 6:00
Ilgaamžis Bronius Markeliūnas, grįžęs iš JAV, apsigyveno Gerontologijos ir reabilitacijos centre Vilniuje.    Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

Nors gyvenimo kalendorius rodo, kad netrukus sukaks 90 ar net 100 metų, ilgaamžiai, kad ir silpnesnės sveikatos, vis dar nori būti aktyvūs. Domisi, kas vyksta aplinkui, Lietuvoje, pasaulyje. Nori bendrauti, gauti žinių, analizuoti įvykius, dalyvauti kokioje nors veikloje.

Gerontologijos ir reabilitacijos centre daugeliui gyventojų reikia darbuotojų pagalbos. Tačiau dėl didelio amžiaus suprastėjusi sveikata nebūtinai turi įtakos protinėms galioms. Ten yra smalsių, viskuo besidominčių ilgaamžių, turinčių puikią atmintį ir įvairių interesų. Su keliais centro gyventojais bendravo lzinios.lt žurnalistė.

Naudojasi internetu

98 metų Bronius Markeliūnas Vilniaus pakraštyje įsikūrusiame Gerontologijos ir reabilitacijos centre su nedidele pertrauka gyvena 14 metų. Būdamas garbaus amžiaus, Į Lietuvą jis persikėlė iš Amerikos. Per Antrąjį pasaulinį karą palikęs sovietų armijos okupuojamą gimtąjį kraštą, iš pradžių penkeriems apsistojo Vokietijoje, po to persikėlė į JAV. Gyveno Niujorke, vėliau - viename kurortiniame mieste. Centre B. Markeliūnas yra vienas iš dešimties užsienio lietuvių. Jis - ne pats vyriausias šios vietos gyventojas, yra ir perkopusių šimtmetį. "Aš dar jaunas, man dar nesukako 100 metų", - juokėsi B. Markeliūnas.

Amerikos lietuvis Gerontologijos ir reabilitacijos centre įsikūrė patogiai - per du kambarius. Jie stilingai apstatyti, sudėta modernios technikos. B. Markeliūnas turi televizorių, vaizdo grotuvą, muzikos centrą, telefoną, kompiuterį su internetu, spausdintuvą. "Mėgstu elektroniką", - teigė jis. Kadangi dėl amžiaus regėjimas nusilpęs, vyras naudojasi keliais vaizdą didinančiais prietaisais. Per "Skype" šnekasi su bičiuliais ir pažįstamaisiais, elektroniniu paštu rašo laiškus. B. Markeliūnas sakė, kad domisi tuo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Kadaise išeivis turėjo minčių keliauti aplink pasaulį. "Turėjau du namus, burlaivį. Norėjau viską parduoti ir nupirkti didesnį laivą, - pasakojo jis. - Tačiau mano pati nenorėjo kelionės aplink pasaulį, todėl šios minties teko atsisakyti." Vis dėlto vyras per savo gyvenimą nemažai pamatė. Ilgaamžis pasakojo, kad Amerikoje dirbo statybos inžinieriumi. "Statėme fabrikus, - sakė jis. - Išvažinėjau ir Ameriką, ir užsienį." Dar anuomet išeivis keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Galiausiai, kai jau buvo pensijinio amžiaus, nusprendė grįžti dėl ilgesio gimtajam kraštui ir todėl, kad čia pigiau įsikurti žmogui, kuriam dėl amžiaus norisi patogumo ir priežiūros. Dar prieš porą metų ilgaamžis vairavo automobilį, bet, regėjimui nusilpus, vairuotojo pažymėjimo nebepratęsė, todėl dabar nebevažinėja. "Anksčiau pasivaikščioti eidavau kiekvieną dieną ryte ir vakare, dabar jau per sunku", - kalbėjo B. Markeliūnas.

Keliauti kur nors toliau, tarkime, po miestą, jam sudėtinga, nes daug kur yra laiptai, kuriais senam žmogui lipti sunku. "Kritau jau šešis kartus, - guodėsi ilgaamžis. - Ne tik Vilniuje - visoje Lietuvoje blogai. O Amerikoje yra liftai." B. Markeliūną stebina, kad prie restoranų senamiestyje durų būna laipteliai, senam ar negalią turinčiam žmogui tenka prašyti pagalbos, kad padėtų jais pakilti.

Vis dėlto, kiek sveikata leidžia, ilgaamžis juda ir stengiasi būti veiklus. Beje, per žiniasklaidą ne kartą buvo skelbiama, kad B. Markeliūnas, sugrįžęs gyventi į tėvynę, gimtajam Alytui negaili dovanų. Dalį savo santaupų jis paskyrė kraštotyros muziejui ir vienai šio miesto bažnyčių.

O. Plioplienė dažniausiai klausosi radijo ir bendrauja mobiliuoju telefonu.

Teatras ir teisė

Žiemą, vasario mėnesį, Ona Plioplienė švęs 90 metų jubiliejų. Iš savo buto sostinės Žirmūnų rajono ji persikėlė gyventi į Gerontologijos ir reabilitacijos centrą 2013 metų liepą. "Kokybiškai nebegaliu apsitarnauti, o artimieji dirba. Nors nesu gurmanė, dėl maisto nesisieloju, bet į parduotuvę nueiti pasidarė sunku, gaminti taip pat sudėtinga dėl nusilpusio regėjimo. O dar ta vienatvė... - apie priežastį, kodėl paliko namus, sakė moteris. - Centro gyventojus aptarnauja tarnybos: tiekiamas maistas, nepaprastai didelį darbą atlieka slaugytojos, skalbėjos, socialiniai ir medicinos darbuotojai, gražiai tvarkoma aplinka."

Ji teigė, kad iš namų persikėlus į centrą, apsiprasti reikėjo laiko. Tačiau čia gyventi nepalyginamai patogiau. "Tai dangaus kampelis žemėje neįgaliems senukams", - vaizdingai apibūdino O. Plioplienė.

Moteris turi kambario kaimynę, taigi neleidžia laiko visai viena. Bendrauti galima ir su kitais centro gyventojais, ir su darbuotojais. Yra daug erdvių buvimui kartu - kiekvieno aukšto fojė, patalpos su sporto treniruokliais, valgyklos, salės. Jaukus kiemas su sūpuoklės. Klausiama, ar O. Plioplienė čia turi pakankamai didelę kompaniją bendravimui, ji apgailestavo, kad analitinio mąstymo žmonių nedaug. Mat vienus vargina senatvės ligos, kitų "protas buitinis". Tačiau ji mėgsta klausytis radijo, todėl nuobodu nebūna. "Turėdama laiko paanalizuoju laidas, palyginu. Dažniausiai klausausi LRT radijo", - pasakojo O. Plioplienė.

Be radijo laidų garbaus amžiaus ir aštraus proto moteriai patinka Gerontologijos ir reabilitacijos centre rengiamos viktorinos, nes tai - ir proto mankšta, ir edukacija. "Ko pats nežinai, kiti žino", - sakė O. Plioplienė. Dar ji mielai bendrauja mobiliuoju telefonu su šeimos nariais ar pažįstamaisiais, o kai skambina filologė dukra, juodvi šnekasi apie literatūrą. Deja, O. Plioplienės regėjimas suprastėjęs, todėl skaityti nebegali. Todėl ji pergalvoja anksčiau skaitytas knygas, matytus spektaklius.

Teatrą moteris vadino šalutiniu draugu. Iš Biržų kilusi Ona kadaise pas režisierių Juozą Miltinį mokėsi aktorinio meistriškumo, vėliau vaidino Panevėžio dramos teatre. Po kurio laiko dėl asmeninių aplinkybių pakeitė profesiją - tapo teisininke, dirbo kaip advokatė. Ji iki šiol atsimena režisieriaus J. Miltinio ir advokato Vlado Barcevičiaus išmintingus žodžius. Vienas patarė žiūrėti kuo daugiau spektaklius, kitas - klausytis advokatų kalbų. Ilgaamžės įsitikinimu, visada galima tobulėti.

Dėl darbo pobūdžio O. Plioplienė buvo aktyvus žmogus. Ir dabar laiko neleidžia vien kambaryje. Mielai eina pasivaikščioti. "Ir šiandien buvau", - sakė senolė. Ji keliasi anksti, prausiasi, švarinasi, pusryčiauja. Tada pradeda ilgą dieną, kai turi daug laiko veikti, ką dar gali, būdama garbaus amžiaus. Tiesa, tądien O. Plioplienė atsisakė kartu su kitais keliauti į Operos ir baleto teatrą, nes, kaip šmaikštavo, nenorėjo būti "velkama". Kadangi kojos silpnokos, ji eina, pasistumdama specialia vaikštykle. Teatre būtų nepatogu tokiu būdu judėti, o pagalbos iš šalies ilgaamžė nepageidavo, nors centro darbuotojai tokiais atvejais visada padeda. "Nenorėčiau kitiems suteikti rūpesčių", - paaiškino O. Plioplienė. Be to, jai trūktų spektaklio visumos, nes dėl nusilpusio regėjimo prastai matytų sceną, dekoracijas, kostiumuotus atlikėjus ir taip toliau. Kaip sakė - nepastebėtų kiekvieno subtilaus šviesos ir atspalvių pokyčio. "Muzikos klausausi per radiją ir esu labai patenkinta", - teigė O. Plioplienė. Vis dėlto ji nelinkusi dūsauti dėl sveikatos problemų. "Turiu tų "kvarabų", bet apie tai nepasakoju, kai aplinkiniai nežino, mane laiko sveikesne", - juokėsi ilgaamžė.

Trumpai

Beje, pačiame Gerontologijos ir reabilitacijos centre organizuojama įvairių renginių. Kaip pasakojo vyr. socialinė darbuotoja Miglė Maniušytė, būna koncertai ir spektakliai. Sulaukiama svečių nuo darželinukų iki Trečiojo amžiaus universiteto atstovų. Centro gyventojai gali žiūrėti televizorių, sportuoti, naudotis treniruokliais, jiems teikiamos masažo ir kitokios paslaugos, yra net kirpėja ir siuvėja. Daugelis kambariuose turi televizorius ir radijo imtuvus, naudojasi mobiliaisiais telefonais, kai kurie - kompiuteriais.

Gerontologijos ir reabilitacijos centro darbuotoja M. Maniušytė vardijo: "Gyventojai - nuo 43 metų iki 106 metų. Didesnė dalis - apie 90 metų. O amžiaus vidurkis - 84 metai. Viso gyvena 208 žmonės." Taigi šią vietą galima vadinti ilgaamžių erdve.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"