TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šokantis architektas - vienas tarp žvaigždžių

2009 11 07 0:00
J.Jurevičius nežino, kokio dėmesio sulauks grįžęs į gimtąją Šilutę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kas galėtų paneigti, kad šalyje vis labiau įsisiautėja ne tik gripo, bet ir šokių virusas? Dėl to reikėtų "kaltinti" TV3 atgimusį šokių projektą "Šok su manimi", prie ekranų sutraukiantį daugybę žmonių. Su garsenybėmis ant parketo sukasi ir šokėjas "iš liaudies" šilutiškis architektas Jurgis Jurevičius. Atrodo, kad žvaigždžių spindesys vaikino neužgožė - jis sulaukia vis didesnio žiūrovų palaikymo.

Jurgis save vadina kantriu maksimalistu. Nelabai kreipia dėmesį į komisijos narių blevyzgojimus, ypač jei šie nesusiję su šokiu, ir juokais siūlo projektą pervardyti į "Šou su manimi". Nesuka sau galvos ir dėl to, kad tarp dalyvių - jis vienintelis plačiai nežinomas.

Į žiūroves nesidairo.

- Apie tave laidos žiūrovai žino nedaug. Tiek, kad esi iš Šilutės kilęs architektas, į projektą deleguotas interneto portalo "Delfi" skaitytojų. Koks tu?

- Mėgstu humorą ir humoro jausmą turinčius žmones. Mokykloje intensyviai žaidžiau krepšinį, ši sporto šaka patinka ir dabar. Gal būčiau labiau pasižymėjęs, bet sportuodamas patyriau rimtą traumą, tad krepšinis liko nuošaly. Šokiais žavėtis pradėjau vaikystėje. Pamenu, pirmoji mokytoja iš mūsų klasės subūrė tris poras - šokome rokenrolą. Nė vienas mokyklos renginys, vakaronė neapsieidavo be mūsų, mažių, pasirodymo. Vyresnėse klasėse susidomėjimas šokiais šiek tiek priblėso. Kodėl? Na, norėjau mokytis sportinių šokių, bet Šilutėje nelabai buvo pas ką. Be to, pradėjo atrodyti, kad tuo užsiimti tarsi ir ne lygis (nusijuokia). Meilė šokiams atgimė atvažiavus studijuoti į Vilnių. Natūralu, juk čia daugiau galimybių jų mokytis, yra šokių studijų, klubų. Sostinėje susipažinau su daugeliu žmonių, kuriems patinka šokti, taip pat su nemažai profesionalių šokėjų. Jei aikštelėje kas nors neišeidavo, drąsiai klausdavau, prašydavau parodyti dar kartą.

Kalbant apie profesiją, kai buvau mažas, neturėjau vizijos, kuo būsiu užaugęs, architektūros specialybę pasirinkau atsitiktinai. Pataikiau, nes dirbu tai, kas patinka.

- Retas vyras savo noru eina mokytis šokti. Daugumą į šokių aikštelę atsitempia draugės, žmonos. Kaip tu susidomėjai šokiais?

- Gal mamos dėka? Ji visada norėjo, kad išmokčiau šokti, bet į šokių būrelį manęs nevedė, kaip kartais su savo atžalomis pasielgia tėvai. Mama, ko gero, buvo pirmoji mano šokių partnerė. Per vieną giminės šventę pats paprašiau, kad pamokytų. Buvau pirmokas. Iš tų laikų net išliko nuotrauka. Tąsyk su mama šokome lėtą šokį. Manau, vyrui mokėti šokti - didelis pranašumas. Ir iš merginų daugiau dėmesio sulauki.

- Kad jau prakalbome apie merginas, ar tavo draugė nepavydi, kad jau trečias mėnuo ištisas dienas leidi su kita, su savo šokių partnere Viktorija Kunauskaite?

- Ne. Nepavydi, nes jos neturiu.

- Vadinasi, laidos žiūrovės gali slapta viltis užkariauti tavo širdį?

- Gali (nusijuokia). Tik va - bėda: komisija man neleidžia dairytis į publiką. Visą dėmesį, žvilgsnius ir šypsenas privalau skirti partnerei.

- Žiūrėk - prisimirksėsi, prisišypsosi. Televiziniai šokiai "supiršo" ne vieną porą. Rūta Ščiogolevaitė su Deividu Meškausku augina sūnelį, neseniai susituokė ir tuoj tėvais taps Aistė Jasaitytė ir Romanas Čeburiak.

- Vika - nepaprastai graži, protinga, talentinga, šauni mergina. Mudu gerai sutariame. Tik tiek. Pora esame tik ant parketo.

- Kokia turėtų būti moteris, kad dėl jos pamestum galvą?

- Tiesiog sutinki žmogų ir supranti, kad jis - tau skirtasis. Esu išrankus. Nėra čia ko lįsti po kiekvienu sijonu (nusijuokia).

Kantrus maksimalistas

- Į projektą ėjai, kad išmoktum šokti? Tačiau dėl to juk nebūtina pakliūti į televizijos laidą, Vilniuje šokių studijų pasiūla didžiulė. Esi avantiūristas?

- Greičiau maksimalistas. Jei atvirai, mėgstu greitą rezultatą. Mokslai šokių mokyklose užtrunka, viskas ten vyksta labai lėtai. Projekte mokymosi tempas gerokai intensyvesnis.

- Nesigaili, kad dalyvauji laidoje? Nekyla minčių, "koks velnias nešė į tą galerą"?

- O turėtų kilti? Juk niekas nevertė, pats norėjau. Šoku su profesionale, dirbu su puikiais choreografais. Geriau būti nė negali.

- Vieni šmėžavimą televizijos ekrane kiekvieną savaitę vadina gera reklama, kiti - pigiu būdu išpopuliarėti. Rizikuoji tapti garsiausiu šokančiu architektu.

- Šokiai - tikrai ne ta sritis, kur siekiu išgarsėti. Tai tik pomėgis. Toks pat, kaip kitiems pašto ženklų rinkimas, žvejyba ar siuvinėjimas kryželiu. Norėčiau būti atpažįstamas ir aplinkinių vertinamas dėl savo darbų. Pakliūti į televiziją nebuvo ir nėra mano tikslas, joje atsidūriau tik dėl didelio noro šokti. Į projektą žiūriu rimtai, nenoriu nuvilti nei partnerės, nei mane palaikančių žmonių. Visą savaitę su Viktorija intensyviai treniruojamės, o šeštadienį parodome, ko išmokome. Jei dėl dalyvavimo projekte pagausės klientų, šaunu. Nenusiminsiu, jei taip neatsitiks arba, priešingai, klientų net sumažės. Bet kokiu atveju iš laidos liks šaunių prisiminimų.

- O gal dalyvauti projekte paskatino ir dar viena priežastis? Dabar ekonomikos sunkmetis, šokti tiesioginiame eteryje - geras būdas sutaupyti, juk šokti jus moko nemokamai?

- O taip! Tai patys pigiausi mokslai (nusijuokia). Neišleidžiu nė cento.

- Tačiau tau tenka mokėti kiek kitokią kainą: tave viešai kritikuoja ir aplinkiniai turbūt jau pradeda atpažinti?

- Esu kantrus žmogus. Tegu komisija reiškia nuomonę, taip reikia. Liūdna tik tai, kad dažniausiai apie šokį kalbama mažiausiai. Į konstruktyvias ir teisingas pastabas visada atsižvelgiu, o visi tie pasišnekėjimai apie nieką manęs iš vėžių neišmuša. Pradėjau dalyvauti projekte "Šok su manimi", bet jis pamažu virsta į projektą "Šou su manimi". Gal reikėtų pakeisti pavadinimą? (šypsosi).

Gatvėje žmonės pirštais į mane nerodo, iš paskos nesekioja. Tiesa, aną savaitę prekybos centre pardavėjos tarpusavyje susižvalgė, nusišypsojo, viena net pagyrė, kad gerai šoku. Malonu, bet to nesureikšminu. Televizija - vienadienis reiškinys. Šiandien tu joje esi, ryt - jau nebe.

Kita vertus, nežinau, kiek ir kokio dėmesio sulauksiu grįžęs į Šilutę aplankyti tėvų. Mažame miestelyje juk visi savi. Namie nebuvau nuo projekto pradžios: savaitgaliais fiziškai neįmanoma to padaryti, per savaitę irgi nelabai pavyksta ištrūkti iš Vilniaus.

Humoro nestinga

- Projekte esi vienintelis tarp žvaigždžių, tad turi kur kas labiau stengtis, kad užkariautum žiūrovų simpatijas. Per pastarąsias kelias laidas sulaukei itin didelio jų palaikymo. Kaip manai, kuo patinki žmonėms?

- Gal paprastumu? Labai nustebau dėl tokio aktyvaus balsavimo, nesitikėjau. Juk į laidą atėjau be gerbėjų būrio. Viliuosi, kad žmonės balsuoja ne už tai, kuo vienas ar kitas dalyvis gyvenime apskritai garsus, o dėl to, kad patiko šokis.

- Projektas jau įpusėjo. Ko išmokai? Omenyje turiu ne tik šokių žingsnelius.

- Daugiau nusimanau apie pramoginius šokius: ką kuris reiškia, kodėl taip atliekamas ir panašiai. Dar pagerėjo rusų kalbos žinios (juokiasi).

- Scenos žvaigždes matai iš arti. Kokios jos?

- Tokie pat žmonės, kaip ir mes. Pamenu pačią pirmą generalinę repeticiją. Šiek tiek pavėlavau: visi dalyviai jau buvo susirinkę, visi - puikiai pažįstami, bet neakivaizdžiai, nes anksčiau nė su vienu nebuvau bendravęs. Tačiau apie tai mąsčiau tik pirmas kelias akimirkas.

Nesureikšminu, ką kuris veikia: dainuoja, vaidina, sportuoja, Seime priiminėja įstatymus ar garsėja skandalingomis istorijomis. Jei žmogus turi humoro jausmą, viskas gerai - bendrauti su juo paprasta ir įdomu. O dalyviai humoro jausmo tikrai nestokoja.

Treniruojamės po kelias poras. Su manimi ir Vika dar šoka Gytis Ivanauskas ir Šorena su partneriais. Juos pažįstu geriausiai. Visi labai draugiški, geranoriški, šilti, prireikus visada pagelbės.

Kai per klaidą iškrito Justas Jankevičius, buvo labai gaila. Jis - tikras šaunuolis, puikus humoristas, šmaikščiomis frazėmis pataikantis tiesiai į dešimtuką, savotiška kompanijos siela, jis visiems pakelia nuotaiką. Ši savybė būdinga ir Nijolei Pareigytei. Neteko matyti, kad ji būtų blogai nusiteikusi, surūgusi. Net jei blogai jaučiasi, ar spaudoje dar kartą apie ją pasirodo skandalinga istorija, Nijolė vis tiek šypsosi, bendrauja, juokauja. Su Alvydu Duonėla bendrą kalbą radome iš karto. Jis - žemaitis, kaip ir aš. Vidas Blekaitis - didelis žmogus su dar didesne "dūšia". Likusieji dalyviai: Inga Valinskienė, Liudas Mikalauskas, Aistė Paškevičiūtė, Marius Kiltinavičius, Jolanta Uspaskich, Inga Krukauskienė irgi labai šaunūs. Net komisijos nariai užkulisiuose visiškai kitokie, nei tada, kai sėdi prieš kameras. Paprastesni, šiltesni, nevengiantys pajuokauti.

- Draugams laiko lieka? Per pasibuvimus su jais taip pat šoki?

- Prisipažinsiu, pastaruoju metu draugus truputį apleidau, tegu jie ant manęs už tai nepyksta. Nepamiršau nė vieno. Pasibuvimams kol kas nėra laiko, vakarėliai vyksta tik su projekto dalyviais šeštadieniais, kai baigiasi laidos filmavimas. Klube tikrai šokame. Tik ten jau - be taisyklių, be komisijos vertinimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"