TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šokio magija: Loreta Juodkaitė

2007 04 07 0:00
Loretai Juodkaitei svarbiausia jausti, kad žmonėms reikia šokio.

"Kas yra talentas?! Net nežinau, ar reikia daug apie tai galvoti - tiesiog pajunti, kai randi savo kelią. Pradedi juo eiti ir už jį kovoti. Atsiranda energija, nes tiki tuo, ką darai", - kalbėjo LŽ šokėja ir choreografė Loreta Juodkaitė.

Loreta Juodkaitė tiki darbu. Kūryba jai - nenusakomas dalykas. Ir niekur nepabėgs. Pirmiausia reikia daug dirbti. Šokėja prisipažįsta, kad taip niekada nebūtų šnekėjusi anksčiau, kai mokėsi Dailės akademijoje. Buvo tokia menininkė. Viskas apsisuko 180 laipsnių kampu po studijų Austrijoje.

Į Lietuvą grįžusią Zalcburgo šokio akademijos absolventę muzikos pasaulis priėmė greičiau nei šokio. Ji pradėjo dirbti su Vladimiru Čekasinu, atsirado kitų garsių Lietuvos muzikantų. Šokėjų nepažinojo, kol nepristatė pirmų darbų, atsargiai buvo sutikta. Pernai "Naujojo Baltijos šokio" festivalyje buvo parodytas Juodkaitės kartu su vokaliste Andre Pabarčiūte, kontrabosininku Vyčiu Nivinsku ir būgnininku Marijumi Aleksa sukurtas improvizacinis projektas "Čia ir dabar..." Pernai gruodį Menų spaustuvėje įvyko Juodkaitės ir režisieriaus Valentino Masalskio šokio spektaklio "Salamandros sapnas. Paveikslas" premjera. Šiemet šokėja ir choreografė už debiutą įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi.

Ieškojimai

"Kartais pagalvoju, kad gal būtų buvę nuostabu, jei dar vaikas būčiau pradėjusi nuosekliai techniškai mokytis šokio, bet labai norėjau ieškoti, ir tėvai mane vedė į visokius būrelius. Labai mėgau piešti ir plaukioti, siuvau, ir ko tik nedariau, - prisiminė pašnekovė. - Prieš kokius penkiolika metų kaip profesionalus šokis buvo suprantamas tik baletas. Ir aš pradėjau šokti baletą, tačiau apsirgau."

Vėliau mama nusprendė, kad užteks to baleto, nes mergaitė bus aukšta, o tuo metu buvo įprasta, jog balerinos turi būti mažytės ir smulkutės. Loreta labai norėjo šokti ir tiesiog savo malonumui šoko visus šokius, kokie tada buvo. Galbūt tada ir atsirado plastika. Technikos pradėjo ieškoti vėliau.

Baigusi vidurinę mokyklą Loreta įstojo į Lengvosios pramonės aukštesniąją mokyklą mokytis konstravimo ir modeliavimo. Pasimokė metus ir niekam nieko nesakiusi metė. Pradėjo rengtis stoti į Dailės akademiją, kartu lankė "Elementoriaus" teatro studiją. Jos vadovas Gediminas Storpirštis padėjo pasijusti tvirčiau, kad toliau ieškotų ir kovotų už tai, ko nori.

"Gyvenimas - tavo ir turi pats rinktis. Vėliau negalėsi kaltinti kitų, kad taip nesiseka. Tada išeina kaip ir teisinimasis: kažkas kitas kaltas dėl tavo gyvenimo. Bet argi taip galima?! Kaltas esi pats, kad nesugebėjai susiimti ir pagalvoti, jog čia vis dėlto ne tavo kelias", - kalbėjo pašnekovė.

Dailės akademijoje Loreta pasirinko scenografijos specialybę, kad galėtų suderinti ir teatrą, ir šokį, ir norą piešti, bet jau trečiame kurse pajuto, jog vis dėlto kažko trūksta. Ketvirtame kurse labai sunkiai sekėsi diplominis darbas. Norėjo kurti scenografiją įsivaizduojamam šokio spektakliui, tačiau neleido - turėjo pasirinkti iš klasikinių kūrinių. Ir baigus akademiją buvo labai liūdna, nes nežinojo, kur eis ir ką darys.

Lankyti šokio seminarai buvo gana padriki. Jau nuosekliai porą metų mokėsi Vyčio Jankausko studijoje. Ten gavo pirmuosius šiuolaikinio šokio pagrindus, tačiau juto, kad trūksta technikos.

"Išvažiavau mokytis į Austriją, nes suvokiau, kad man reikia profesionalaus parengimo. Tas truputis ten, truputis - ten man nepatinka. Esu sau kritiška", - sakė šokėja.

Trejų metų studijos Zalcburgo šokio akademijoje Loretai buvo itin naudingos. Įvairūs dėstytojai, nuoseklus technikos dėstymas padėjo susisteminti visą anksčiau gautą informaciją. Šokėja jau žino, kuria linkme eiti, ir kiek galės, kiek kūnas leis, stengsis tobulinti techniką, o užduotis sau stengiasi kelti vis didesnes.

Nemeluoti sau ir kitiems

Kasdienės treniruotės, pasirengimas repeticijoms ir tų repeticijų vis daugėja. Šokėja sakė nesanti tokia sentimentali, kad savo kūnui labai rūpintųsi. Jis yra įrankis - kaip teptukas tapytojui, bet prižiūrėti reikia. Mankštinti, šildyti, tepti, kad galėtų šokti tai, ką nori, perduoti informaciją, šnekėti per šokį.

Be kasdienio fizinio pasirengimo, Loreta stengiasi išlaikyti savo filosofiją. Požiūrį į meną kaip į tarnystę žmonėms. Ir pagarbą scenai. Ją pirmiausia apžiūri, kai kur nors nuvažiuoja. Pajunta ją. Labai svarbu, koks scenoje vyksta gyvenimas, koks bendravimas su publika.

"Per ką tu eini - energiją, jėgą, švarą, agresiją. Kiekvienas šokėjas turi savo liniją, o kad ją išlaikytų, privalo dirbti. Negali sau leisti kur nors su draugais kas vakarą švęsti. Kai imiesi naujo darbo, išvis nekyla minčių kur nors eiti. Ir man ramiau namie. Paskaitau, pamąstau. Juk tai ir svarbiausia - ar švariai gyveni, kad scenoje viskas būtų tikra ir švaru. Jei gyvenimas sujauktas, chaotiškas, nemanau, kad scenoje sugebėtum šokti švariai. Meluoji sau, vadinasi, - ir kitiems", - kalbėjo pašnekovė.

Jai labai artimas savo požiūriu į meną režisierius Masalskis. Susidraugavo, kai kreipėsi patarimo kurdama "Čia ir dabar..." Nors pažinojo, galima sakyti, dar nuo studijų Dailės akademijoje. Kūrė scenografiją ir kostiumus Muzikos akademijos studentų baigiamajam darbui. Tame filmuke sutiko vaidinti ir Masalskis. Loreta jam nosį grimavo, pasirūpino drabužiais ir per tą pirmą susitikimą iš tikrųjų nieko net nešnekėjo.

Sumaniusi šokio spektaklį apie persikūnijimą, Juodkaitė paprašė Masalskio jį režisuoti. Salamandros idėją pasiūlė režisierius, o visas šokio spektaklis, pasak pašnekovės, buvo sukurtas kartu visų keturių: režisieriaus Masalskio, scenografės Renatos Valčik, kompozitoriaus Mariaus Baranausko ir jos - choreografės ir šokėjos.

Loreta prisiminė ilgą darbo procesą. Scenografė Valčik pradžioje iš celofano lipdė tarsi kokonus. Galiausiai to celofano buvo atsisakyta. Liko tik judesys - plika salamandra be savo namuko. Daug darbo įdėta, bet jei nebūtų buvę to celofano, nebūtų gimęs judesys - kartais net keistas ir alogiškas tas jos ropojimas.

Pirmiausia - darbai

Dabar Juodkaitė repetuoja šokio spektaklį "Trio" su Operos ir baleto teatro artistais Andriumi Žužalkinu ir Igoriu Zaripovu. Muziką kuria Tomas Dobrovolskis. Premjera numatyta per "Naujojo Baltijos šokio" festivalį.

"Ko man tikrai trūktų - studijos, kurioje galėčiau dirbti. Dabar repeticijos vis kitoje vietoje. Nesu iš tų žmonių, kurie pirmiausia kurtų teatrą, o paskui - darbus, - juokėsi pašnekovė. - Kai ims rastis žmonių, su kuriais mums bus gerai kartu dirbti, tada gal ir pagalvosime ką nors kartu kurti."

Choreografė džiaugėsi, kad šiemet per "Naujojo Baltijos šokio" festivalį bus pristatytos net keturios premjeros. Kurį laiką buvo visiška tyluma, o dabar visi sujudo, pradėjo dirbti, atsiranda šokėjų ir choreografų.

"Nesiteisinsiu ir nekaltinsiu savo gyvenimo už tai, kad anksčiau nesupratau, jog man reikėjo kur nors išvažiuoti. Nebežiūriu į praeitį. Tas klodas, ne tiek fizinis, kiek energinis pasirengimas, gyvenimo patirtis ir kova neatsiranda tiesiog taip. Jokia mokykla nepadės to atrasti. Esu net dėkinga gyvenimui, kad taip viskas susiklostė, - kalbėjo menininkė. - Toliau stengiuosi negalvoti apie tai, kad žmogus sensta. Šiuolaikinis šokis neturi amžiaus ribų. Jei gali šokti, tavo forma gera, gali neuždusdamas dirbti - jokių problemų."

Trumpai

Loretai Juodkaitei - dvidešimt devyneri metai. Gimė Vilniuje. Studijavo scenografiją Vilniaus dailės akademijoje. Šokio meno mokėsi Zalcburgo eksperimentinio šokio akademijoje, daugelyje meistriškumo kursų ir privačiai. Dalyvavo tarptautiniuose šokio festivaliuose, eksperimentiniuose projektuose. Vilniaus dailės akademijoje dėsto šokio techniką ir yra šios akademijos šokio teatro vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"