TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šokių batelių pasaulyje - kaip namie

2013 02 09 8:05
"Esu kantrus ir užsispyręs", - tvirtino šokių avalyne prekiaujantis choreografas K.Vaitiekus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Choreografas ir verslininkas Kęstutis Vaitiekus tvirtino, kad savo sukurtoje bendrovėje, prekiaujančioje šokių avalyne, drabužiais ir aksesuarais, jaučiasi kaip namie. O po darbo 54 metų vyras skuba į tikruosius namus pas žmoną Sigitą ir metukų dar neturinčią dukrelę Vakarę Mariją.

Choreografas K.Vaitiekus apie nuosavą verslą susimąstė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Bendrovės "Puantas" vadovas prisiminė verslo pradžią. Žinomai balerinai Eglei Špokaitei prireikė puantų. "Ji pasakė, kokio modelio reikia, ir paklausė, ar galėčiau tokius pristatyti į teatrą, - pasakojo K.Vaitiekus. - Atsakiau, kad galiu. O tuo metu šalia buvusi tuometė baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova pasakė: "Tada dirbkime." Kad galėtų pradėti prekiauti, jis turėjo sužinoti, kokia šokių avalynė gaminama pasaulyje, jos užsakyti, parinkti, kad tiktų Lietuvos šokėjų kojoms. Choreografo teigimu, pėdos būna labai skirtingos - kaip ir žmonių būdas. Dėl netinkamos šokių avalynės galima susižeisti, tada atsakomybė tektų jų pardavėjui. Todėl K.Vaitiekus negaili laiko jai parinkti. Tačiau kartais puantus galima matuoti visą valandą, bet taip ir nerasti tinkamų.

Reikėjo kantrybės

"Mintys apie tokį verslą pradėjo kirbėti dar tada, kai pats šokau, todėl reikėjo tinkamos avalynės. Jos su kolegomis ieškodavome užsienyje. Ten šokių avalynės parduotuvėse jausdavomės kaip pasakoje - tiek daug visko būdavo. O nusipirkę džiaugdavomės lyg milijoną išlošę. Tie įspūdžiai turbūt įstrigo pasąmonėje. Vis pasvarstydavau: po velnių, kodėl Lietuvoje to nėra? - prisiminė K.Vaitiekus. - Visada stengiuosi vengti mąstymo klišių, kurios mus gali pražudyti. Todėl nusprendžiau: jei Lietuvoje tokio verslo nebuvo, tai bus." Jis teigė, kad pasaulyje šokių avalynė egzistuoja apie 120 metų. O Lietuvoje anksčiau tik Kaune prekiauta pramoginių šokių bateliais.

Nuosavo verslo pradžia K.Vaitiekui buvo sunki. Mat žmonės negalėjo suvokti, kodėl to reikia. Pasak choreografo, jie seniai suprato, kad krepšinį žaisti reikia apsiavus sportbačiais, o jei nori slidinėti, perki ne tik slides, bet ir slidžių batus, tačiau nemanė, jog šokiams reikia specialios avalynės. Teko kantriai tai aiškinti dvejus ar trejus metus. Ir laukti, kol pasikeis požiūris. Todėl iš pradžių bendrovės "Puantas" klientai dažniausiai būdavo Lietuvos operos ir baleto teatro artistai - šiems nieko nereikėjo aiškinti. Dabar K.Vaitiekus apauna ir muzikinių teatrų bei nevalstybinių trupių, kolektyvų ir studijų šokėjus, pavienius judesio meną mėgstančius žmones, prekiauja įvairiausia šokių avalyne, drabužiais bei aksesuarais.

Pastaruoju metu K.Vaitiekus kaip choreografas nebedirba. "Esu šokio kritikas, nerašantis apie šokį, - su humoru sakė vyras. - Seku, einu, stebiu... Spektaklius ir festivalius. Visas mano laisvalaikis susijęs su šokiu, ypač baletu, nes jį labai vertinu. Šiais laikais viskas virsta šou. Tačiau baletas lieka tikras šokis. Tai yra judesio ir muzikos harmonija." K.Vaitiekus teigė, kad apskritai siekia harmoningo gyvenimo. Ir, regis, sėkmingai. Jam pavyko pradėtą verslą išplėsti. Vyras sukūrė šeimą ir džiaugiasi pernai į pasaulį atėjusia dukrele.

Šeimos aplinkybės

Pernai sausį K.Vaitiekus susituokė su gyvenimo drauge Sigita. Gegužę šeima pagausėjo. Dabar poros dukrelei Vakarei Marijai - devintas mėnuo. Mažylė jau stovi. Praeis kiek laiko, ir ji pradės vaikščioti, bėgioti, turbūt ir šokti. Kuris tėvelių rūpinsis mergaitės apavu - ir kasdieniu, ir šokių? "Beveik esu tikras, kad aš, - šypsojosi K.Vaitiekus. - Nors dukrelės mama - taip pat estetė." Tačiau jis teigė, kad šokių žingsnelių Vakarės Marijos nemokys. Dėl to, kad mergaitė neįgytų judėjimo klišių. K.Vaitiekaus įsitikinimu, žmogus gimsta turėdamas daug gabumų, tarkime, nuo mažens jaučia ritmą, nereikia visko sprausti į rėmus. "Vėliau, jei dukrelė norės ko nors konkretaus, tegul siekia. Galbūt jai patiks kurti eiles ar prozą", - svarstė Vakarės Marijos tėvas.

Brandaus amžiaus vyras tvirtino, kad dabar, augindamas dukrelę, patiria dar didesnį džiaugsmą. Labiau vertina tėvystę, stengiasi vaikui skirti daugiau dėmesio. "Kaip tikras tėtis dukrelės nuotrauką turiu mobiliajame telefone, - parodė K.Vaitiekus ir nusijuokė: - Visiems giriuosi, pasakoju, kaip ji auga. Kiek šiuo metu turi dantukų? Aštuonis."

Vakarės Marijos mama Sigita taip pat yra judesio menininkė, šokti pradėjusi dar vaikystėje. Jiedu su Kęstučiu susipažino per šokį maždaug prieš 7 metus. Nors abu gyvena Vilniuje, pirmą kartą susitiko Rokiškyje. Ten vyko šokio festivalis. Sigita ir Kęstutis buvo vertinimo komisijos nariai, sėdėjo greta. Vėliau pažintis buvo tęsiama, draugystę sušildė jausmai, įkaitino meilė. Prieš keletą metų pora pradėjo gyventi kartu, o pernai žiemą santykius įteisino oficialiai - susituokė. "Taigi iš viso kaip šeima gyvename treti metai", - sakė K.Vaitiekus.

Sigitai, modernaus šokio studijos "Iliuzija" ir dar kelių šokio grupių vadovei, šiuo metu - motinystės atostogos. "Jai ypač miela dirbti su mažais vaikais. Galbūt rudenį grįš vadovauti šokių kolektyvams. Tačiau kol kas - tikrai ne, nes jai labai patinka būti mama", - tvirtino sutuoktinis.

Ši K.Vaitiekaus santuoka - antroji. Klausiamas, kodėl iširo pirmoji, vyras svarstė, kad galbūt buvo per jaunas kurti šeimą. "Brendau vėlai, choreografams tai būdinga, - sakė jis. - Tačiau nereikia bijoti būti šiek tiek vaikais." K.Vaitiekus džiaugiasi dukra Justina iš pirmosios santuokos. Ji jau sukūrusi savo šeimą, augina sūnelį. Didžiausia Justinos aistra nuo vaikystės - žirgai. Mergina studijavo užsienyje šios srities mokslus, o grįžusi į Lietuvą ėmėsi širdžiai mielo jojimo trenerės darbo.

Šoka vis daugiau žmonių

Iki pradėdamas verslą, K.Vaitiekus daugiau kaip 10 metų dirbo šokių pedagogu, meno vadovu, ketverius - šoko viduramžių ir baroko šokius. Buvo pirmojo prie Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio "Tai - aš" ištakų, vienas Tarptautinio bigbendų festivalio kūrėjų. "Patirtis labai marga, todėl dabar man lengva", - tikino vyras. Pastaraisiais metais jis šoka retai. Tačiau dalyvauja įvairiuose šokių konkursuose kaip vertinimo komisijos pirmininkas ar narys. Klausiamas, dalyviams jis griežtas ar tolerantiškas, choreografas sakė: "Gyvenime svarbiausia yra nuoširdumas, o mene - dar ir talentas. Visa kita pasiekiama, jei žmogus labai nori. Kai matau, kad šokėjas turi talento, o tai atsiskleidžia per originalumą, bet jei ne viskas išbaigta, yra gerai. Tačiau jei matau, kaip vadinu, tik aerobikos judesius, tiesiai tai ir pareiškiu." K.Vaitiekus patikino, kad griežtai kalbėti vengia. Mat žino, kad šokėjai sunkiai priima kritiką, daugelis jų turi kompleksų ir nuo jų vaduojasi scenoje, yra jautrūs ir emocingi. "Tokie kaip aš", - tvirtino pašnekovas. Todėl jis žino, kad su meno žmonėmis bendrauti reikia subtiliai.

K.Vaitiekus įsitikinęs, kad šokio turėtų būti kuo daugiau, nes tai yra didelis malonumas. "Kasmet būnu pasaulinėse šokių parodose. Jose galima pamatyti, kad ir močiutės, ir anūkai ateina į šokio judesio pamokas. Jiems šokti yra natūralu, tai - gyvenimo dalis, - pasakojo jis. - Toks požiūris po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje. Net vyrams darosi nebe gėda šokti. Anksčiau manyta, kad tai yra moteriškas užsiėmimas. Šiais laikais šokančių vyrų vaidmuo vis didesnis."

Mūsų šalyje dabar yra įvairių šokių studijų - nuo pilvo ir gatvės iki tradicinių pramoginių bei baleto. Norinčiųjų išmokti judesio meno amžius nebeturi ribos. "Kiekvienas žmogus, kad ir kokios būtų profesijos, šiek tiek yra menininkas. Svarbu, ar jis nori būti kiek kitoks negu kasdieniame gyvenime. Jei taip - labai gerai. Šokiai yra galimybė psichologiškai atsipalaiduoti, - sakė K.Vaitiekus. - Dabar dideliais žingsniais keliaujame į tai, kad žmonės eina šokti. Puikiai žinau, kas buvo prieš 10 metų, ir kas yra dabar."

Jis tvirtino, kad pastaruoju metu vis daugiau ieškančiųjų šokiams tinkamo apavo. Teigė, kad Lietuvoje yra apie šimtą profesionalių šokėjų, šiek tiek apsišaukėlių, visi kiti - apie 80 proc. - šokio mėgėjai. "Mūsų nuolatinis darbas yra ne parduoti, bet pirmiausia pastariesiems viską gerai išaiškinti. Be to, ne jie renkasi, bet mes parenkame avalynę. Aš dirbu daugiau kaip amatininkas negu verslinikas, - teigė bendrovės "Puantas" vadovas. - Tarkime, į parduotuvę ateina 16 metų mergina ir prašo: "Norėčiau, kad Kęstas man primatuotų batelius." Jai atsakoma, kad tuoj bus pakviestas direktorius. Mergina suglumsta, nes jai kažkas rekomendavo, kad nueitų pas Kęstutį, o šis viskuo pasirūpins. Iš tiesų čia beveik negalioja įprasti pirkėjo ir pardavėjo santykiai. Mes veikiau esame vyresni, daugiau išmanantys kolegos ieškantiesiems tinkamos šokių avalynės."

K.Vaitiekus sakė, kad su juo tariamasi ne tik dėl batelių, klausinėjama, kokių yra šokių studijų, kurios geresnės. "Dirbame kaip šokių informacijos centras, - apibendrino bendrovės "Puantas" vadovas. - Stengiamės įgyti pasitikėjimą, kurio Lietuvoje trūksta ne tik prekyboje, bet ir gyvenime." K.Vaitiekus tvirtino, kad darbe jaučiasi kaip repeticijoje. Norėjosi sugrįžti prie šokių meno, jis tai padarė per verslą.

Nebijo nerti stačia galva

Prekiauti šokių bateliais K.Vaitiekus nusprendė tada, kai iš choreografo profesijos pasidarė sunku verstis. Jis atskleidė, kad šiuo metu su šeima gyvena nuomojamame bute, nes, pradėdamas verslą, turėtą būstą pardavė. Pasak K.Vaitiekaus, taip gyventi buvo labai patogu ir iki sukuriant naują šeimą. Vyras tvirtino, kad jam niekada nekilo mintis mesti šią veiklą ir grįžti prie scenos meno darbų. "Visada jaučiau, kad man pavyks. Gal todėl, kad esu kantrus ir užsispyręs. O gyvenome taip, kad pirmą vasarą skolinausi pinigų išgyventi iki rudens", - atskleidė vyras. Tuo metu verslo aplinka buvo nekokia, kaip teigė K.Vaitiekus, iš trijų naujų įmonių dvi užsidarydavo. Tačiau jis vis vien neabejojo, kad viskas bus gerai. Klausiamas, ar dabar verslas plaukia pagavęs gerą vėją, ponas Kęstutis sakė: "Esame gerame farvateryje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"