TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Stano šeimą išgelbėjo kalinių choras

2015 04 11 6:00
Šį kartą Stano neabejoja, kad jo vadovaujamas aklųjų ir silpnaregių kolektyvas "Feniksas" muzikalumu nė kiek nenusileidžia kitiems projekto dalyviams. Asmeninio albumo nuotrauka

Penktą kartą "Chorų karuose" dalyvaujantis atlikėjas ir dainų kūrėjas Stanislavas Stavickis-Stano neslėpė: prieš ketverius metus, pačiu sunkiausiu laikotarpiu, jo šeimos gyvenimą lemtingai paveikė bendravimas su moterų kalinių choro dalyvėmis.

Jau tapo tradicija, kad "Chorų karuose" Stano vadovauja netradiciniams kolektyvams: pirmasis, prieš penkerius metus, buvo tarptautinis choras, paskui - moterų kalinių, benamių, pensininkų, o dabar - aklųjų ir silpnaregių choras. "Yra viena bendra vidinė paskata kaskart suburti šiam projektui "kitokį" chorą, tačiau pirminis impulsas buvo prieš ketverius metus. Tada išgyvenau itin sunkų laikotarpį - turėjome problemų šeimoje, nebežinojau, kaip padėti sau, kaip išsivaduoti iš tos keistos situacijos. Bendraudamas su nuteistomis ir kalinčiomis moterimis pamačiau, kad mano bėdos - niekinės palyginti su jų. Sėmiausi iš choro dalyvių stiprybės, atvirai kalbėjomės apie jų ir mano gyvenimo nesėkmes. Esu tvirtai įsitikinęs - nėra geresnio psichologo už moterį, kuri perėjo tokią gyvenimo mokyklą. Nors gyvenimai griūva, jos vėl kuria juos, gyvena viltimi, kad viskas pasitaisys, kai išeis į laisvę. Man bendravimas su nuteistosiomis buvo tikras gydymas. Po šio projekto "išgijo" ir mano šeima", - LŽ prisipažino Stano.

Lyg socialiniai projektai

Dainų kūrėjas prisiminė, kad pirmas jo suburtas choras buvo "standartinis" - daugiatautis Vilniaus miesto kolektyvas. Stano pasidžiaugė, jog iki šiol gražiai bendrauja su tais žmonėmis, ryšiai nenutrūko ir pasibaigus projektui. Kai po metų atlikėjui vėl buvo pasiūlyta burti "Chorų karams" naują kolektyvą, jis susimąstė: imtis to paties neįdomu. "Niekada gyvenime nelipu į tą pačią balą, - šyptelėjo pašnekovas. - Vienas prodiuserių rado sprendimą - pabandyti dirbti su nuteistomis moterimis, ir jis buvo lemtingas. Anksčiau į šį projektą galėjau žvelgti kaip į įprastą gyvenimo iššūkį, bet apsilankęs kalėjime ir pabendravęs su moterimis supratau, kad tai nieko panašaus. Toms merginoms "Chorų karai" buvo ne šiaip šou, pasirodymas per televiziją, o gyvenimo išbandymas. Tada suvokiau - televizija, šou gali būti ne tik žiūrovų reitingų vaikymasis, pinigai prodiuseriams, bet ir didžiulė socialinė prasmė bei nauda."

Stano tvirtino, kad daug metų nedalyvavo televizijos pokalbių šou, nes jie atrodė beprasmiški, atsisakė kvietimų į kitas laidas. Dirbtinis šio pasaulio spindesys atlikėjui buvo pasidaręs svetimas, nuolatinis dėmesys neteikė džiaugsmo, atėmė be galo daug vidinės energijos. Tačiau "Chorų karų" projektas tokią jo nuostatą iš esmės pakeitė.

Kai nerepetuoja su choristais, Stano laidžia laiką įrašų studijoje./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarsi ne šio pasaulio angelai

Šiuo metu Stano vadovauja aklųjų ir silpnaregių chorui. Pats generolas savo kolektyvui prognozuoja sėkmę šiame projekte. Anot jo, regėjimo negalią turintys žmonės pasižymi itin subtilia klausa. "Kartais į savo choristus žvelgiu kaip į ne šios planetos gyventojus, turinčius antgamtinių galių. Pavyzdžiui, jie orientuojasi erdvėje pagal savo žingsnių aidą. Daro kitus man nesuvokiamus dalykus. Aklieji - lyg angelai. Jų dainingumas, muzikos, garso suvokimas tiesiog pritrenkiamas. Net ir tie žmonės, kurie turi labai vidutinius duomenis, išsiugdo nepaprastą gebėjimą. Rezultatas išties stulbina", - neslėpė susižavėjimo choristais Stano.

Atlikėjas sakė, kad iš kiekvieno savo choro, kuriuos vadina socialiniais projektais, semiasi nuostabios patirties: įgauna gyvenimo išminties, mokosi jo filosofijos. Tačiau repetuodamas su neregiais ir silpnaregiais choro generolas įsitikino, jog šis kolektyvas dar ir fenomenaliai dainingas, turi milžinišką potenciją. "Mano tikslas - atskleisti ir pristatyti visas jo galimybes. Nenoriu, kad šiems žmonėms būtų jaučiamas gailestis. Net norėčiau, jog žiūrovai tuo metu, kai pasirodo mūsų choristai, užsimerktų ir tik klausytųsi. Tai tikrai verta padaryti. Kitaip negalės atsiriboti ir susitelkti į jų atliekamą muziką", - kalbėjo Stano.

Dirbdamas su kitais chorais jis siekė parodyti, kad kiekvienas gali geriau ar blogiau dainuoti, norėjo supažindinti televizijos žiūrovus su tarsi kitokiais žmonėmis. Tačiau šį kartą Stano nekyla abejonių - jo vadovaujamas kolektyvas muzikalumu nė kiek nenusileidžia kitiems projekto dalyviams. "Kai kurie dabartiniai mano solistai galėtų skinti laurus bet kokiame aukščiausio lygio vokalistų konkurse. Esu visiškai tikras, kad jie būtų įvertinti pačiais aukščiausiais balais. Šis kolektyvas turi galių laimėti "Chorų karus". Tikiuosi, taip ir bus", - neabejojo sėkme choro generolas.

Brangiausia - bendravimas

Stano bene su visais savo buvusiais choristais iki šiol palaiko labai glaudžius ryšius. Pirmame daugiataučiame chore dainavo nemažai atlikėjo draugų, nuteistų moterų kolektyvo narės rašo jam laiškus, praneša, kad išėjo į laisvę, dalijasi savo džiaugsmu. "Buvome taip susitarę, todėl tų laiškų labai laukiu. Jeigu koncertuoju mieste, kuriame gyvena mano buvusios choristės, visada joms pranešu, pakviečiu į renginį", - sakė dainininkas.

Stano prisipažino, kad šiek tiek mažiau bendrauja su buvusiais choristais benamiais, tačiau ir tarp šios socialinės grupės žmonių po projekto liko draugų, kurie jam parašo, paskambina. Pasak atlikėjo, idėją burti aklųjų ir silpnaregių kolektyvą pasiūlė kaip tik vienas buvusio benamių choro dalyvis Viktoras. "Kiekvienas mano choras - socialinis projektas. Surinkti gerus dainininkus kalėjime ar gatvėje - nerealu. O ir tikslas buvo ne tas. Juokiuosi, jog Vilniuje, ačiū Dievui, nėra tiek benamių, kad tarp jų rastum daug gerų dainininkų ir suburtum tikrą chorą", - aiškino Stano.

Ilgametis "Chorų karų" generolas išdavė savo svajonę: jis labai norėtų ateityje suburti visas moterų kalėjimo choristes ir susitikti su jomis laisvėje, o ne už grotų. "Būtų nuostabu! Kol kas tai dar gana tolima perspektyva, ne visoms mano choristėms pavyksta sėkmingai grįžti į normalų gyvenimą", - atsiduso vyras. Ir priminė, kad būtent šis nuteistų moterų choras kardinaliai pakeitė jo gyvenimą: sulipdė šeimą, parodė, jog televizija gali būti ne tik vienadienių linksmybių, bet ir prasmingų socialinių akcijų skleidėja.

Į repeticijas vedasi sūnų

Stano patikino, kad pastaruoju metu jo gyvenimas sukasi etapais. Dainininkas, muzikos kūrėjas, šeimos galva, dviejų sūnų - Ričardo ir Adomo - tėtis, o dabar dar ir neregių bei silpnaregių choro generolas savo laiką bando paskirstyti taip, kad jo užtektų visiems. "Aišku, sekasi ne visada. Stengiuosi viską daryti etapais. Koncertuojame su grupe "Čilinam", pasibaigus koncertams bandau maksimaliai laiko praleisti su šeima. Dabar štai chorų karų tarpsnis, visas laikas skiriamas jiems. Tačiau į šio choro repeticijas veduosi vyresnėlį sūnų Ričardą, kai pasiimu iš darželio. Jam mano choristai atrodo kaip angelai ar ateiviai iš filmukų. Sūnus net pavadinimą jiems sugalvojo - aklistai. Į tokį naujadarą suguldė žodžius "aklieji" ir "choristai", - šypsodamasis pasakojo Stano.

Atlikėjas teigė, jog sūnums muzikos per prievartą nebruka. Jis laikosi pozicijos, kad kiekvienas žmogus pats pasirenka mielą užsiėmimą. Stano rūpi šilti santykiai su vaikais, dėl jų ateities tėvas nesibaimina. Svarbiausia, kad berniukai užaugtų dori žmonės, o gyvenimo karjerą tikrai sugebės pasirinkti patys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"