TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Steve'as Jobsas. Žmogus-legenda, pralaimėjęs karą su vėžiu

2012 12 05 15:01
AFP/Scanpix nuotr.

S.Jobsas visuomet gyveno pagal savo paties susikurtas taisykles. Net ir tuomet, kai aplinkiniai kaip susitarę kartojo, jog tai beprotybė. 

Jis pakeitė asmeninių kompiuterių industriją, turėjo įtakos muzikos pramonei, jo dėka gimė kompiuterinė animacija (1986-aisiais S. Jobsas iš George Lucaso įsigijo šiandien animacijos milžine esančią studiją „Pixar“). Nesiskutęs budistas, avintis senus sportbačius, dėvintis nutrintus džinsus ir juodą megztinį bei apvalainus akinius pakeitė mobiliųjų telefonų pramonę, žmonių suvokimą apie kasdienybėje juos supančius prietaisus ir įrodė, jog kovoti prieš vėžį galima liekant ištikimu savo principams ir vertybėms bei pasitelkiant daugeliui neįprastus metodus.

S.Jobsas buvo vadinamas ne tik vienu turtingiausių ar įtakingiausių žmonių planetoje. Apdovanotas neblėstančia charizma, iškalba ir meile savo darbui verslininkas ir informacinių technologijų genijus tapo pagrindiniu kompanijos „Apple“ sėkmės kalviu. Dažnas mūsų šiandien nebeįsivaizduoja kasdienybės be šios kompanijos gaminių. Kompiuteriai, muzikiniai grotuvai iPod, mobilieji telefonai iPhone ar planšetiniai kompiuteriai iPad yra tapę kokybiškos produkcijos etalonais ir, visų pirma, siejami su aukštos kokybės gaminiais, minimalistiniu dizainu ir, žinoma, žmogumi-legenda tapusiu kompanijos įkūrėju Steve Jobsu.

Pasaulį vertęs žaisti pagal jo sukurtas taisykles, vieną dieną vyras sužinojo įkliuvęs į vėžio spąstus, kuomet jo gyvybė ėmė priklausyti nuo likimo, gydytojų rankų ir sėkmės. Tačiau net ir tada S.Jobsas neketino pasiduoti ligai ir liko ištikimas sau bei ilgus metus propaguotam gyvenimo būdui.

2003-aisiais gydytojai kompanijos „Apple“ vadovui ir įkūrėjui diagnozavo ankstyvą retos kasos vėžio formos stadiją. Būdamas budistu, sveikos mitybos ir natūralios medicinos šalininku, kompiuterių genijus atsisakė bet kokios chirurginės intervencijos. „Nenoriu, kad mano kūnas būtų skrodžiamas ir darkomas tokiu būdu“, - specialiaus režimo ir dietos besilaikiusį S.Jobsą citavo jo biografas Walteris Isaacsonas. Deja, veganiška dieta, žuvies įtraukimas į kasdienį racioną, kelias dienas trunkantys badavimai, akupunktūra, žoliniai užpilai ir kiti gydymo metodai, rasti internete, neveikė taip, kaip norėtųsi. Tuomet S.Jobsas kreipėsi į bioenergetiką, ekstrasensą ir natūralią mediciną propaguojantį gydytoją, rekomendavusį žarnyno valymą, sulčių dietas ir kitus netradicinius vėžio gydymo metodus. Tuo metu, dėl tiesiog maniakiško S.Jobso užsispyrimo gydytis netradiciniais metodais ir draugų raginimų imtis chemoterapijos, nutrūko kelios ilgus metus puoselėtos S.Jobso ir jo kolegų draugystės. Aukštųjų technologijų genijus, regis, ignoravo organizmo jam siunčiamus signalus, gydytojų rekomendacijas ir šeimos narių susirūpinimą, o vėžys net neketino trauktis ir laikėsi įsikibęs S.Jobso kūno.

2004-aisiais, po devynis mėnesius trukusių eksperimentų, pamačius jų neveiksmingumą, blogėjant sveikatos būklei ir didėjant vėžiniams dariniams, S.Jobsas buvo priverstas nusileisti ir pasiryžti chirurginei intervencijai. Tais pačiais metais vyrui sėkmingai pašalinta dalis kasos, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, tulžies pūslės bei tulžies latakų. Net ir tuomet, gulėdamas ligos patale, vyras nepaleido kompanijos „Apple“ vairo ir vadovavo jai iš ligoninės palatos, o pirmąkart po jos pasirodęs viešumoje pareiškė, kad liga padėjo jam suvokti, jog „reikia gyventi pilnu pajėgumu ir taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė“. Būdamas prigimtiniu slapuku vyras nedaugžodžiavo apie savo ligą ir slėpė ją nuo aplinkinių – kompanijos „Apple“ akcininkai ir vadovybė apie vyro ligą sužinojo tik tuomet, kai S.Jobsas ligoninės palatoje ilsėjosi po operacijos.

Kaip vėliau paaiškėjo, toks sprendimas buvo priimtas neatsitiktinai – tokiu būdu S. Jobsas saugojo ne tik savo privatų gyvenimą, tačiau ir bandė išvengti staigaus „Apple“ akcijų kritimo žemyn. Anot kompanijos teisininkų, tokį sprendimą galima būtų pavadinti protingu strateginiu žingsniu ir gera taktika.

Netrukus po operacijos S.Jobsas grįžo į darbą. Pripratęs prie 90 valandų trunkančios darbo savaitės vyras nesutiko nors minimaliai sumažinti darbų krūvio ir toliau atkakliai dirbo. Uolaus darbo pasekmė - 2007-aisiais pristatytas kultiniu tapęs „Apple“ produktas – mobilusis telefonas iPhone, kompanijai atnešęs neįtikėtiną šlovę, milijonus vartotojų įvairiuose pasaulio taškuose ir sukrovęs milžiniškas pinigų sumas. „Šiandien mes kartu kuriame istoriją“, - tąsyk pristatydamas išmanųjį telefoną savo kalbą pradėjo S.Jobsas, o kompanijos gerbėjai teigia, jog taip buvo atverstas naujas aukštųjų technologijų eros puslapis.

Ketverius metus po operacijos gyvenus iš pažiūros ramų gyvenimą, 2008-ųjų birželį vyro kūne tūnojusi liga ėmė progresuoti – žiniasklaidą apskriejo gerokai sulysusio kompiuterių genijaus nuotraukos, signalizuojančios apie naują ligos ataką. Situaciją dar labiau paaštrino tų pačių metų gruodį Pasaulio prekybos mugėje – konferencijoje „Macworld Trade“ neperskaityta tradicinė S.Jobso kalba. Po devyniais užraktais slėpdama kompanijos vadovo gyvenimą ir sveikatos būklę, „Apple“ kompanija pareiškė, jog S.Jobsas tapo eilinio viruso auka ir vartoja antibiotikus. Nepaisant to, netruko pasklisti gandai, jog akyse liesėjantis ir nukamuotu atrodantis S.Jobsas dar sykį atsidūrė vėžio gniaužtuose. „Apple“ ir toliau laikėsi savo strategijos, nekomentuodama jo būklės ir teigdama, jog „tai pernelyg privatu ir asmeniška“. 2008-ųjų gruodį vyras nepasirodė Macworld Expo parodoje, savo kalbą užleidęs kompanijos „Apple“ rinkodaros viceprezidentui Philipui Schilleriui.

Vis dar viešai nekomentuodamas savo sveikatos būklės, tylos sieną S.Jobsas nutraukė 2009-ųjų sausį, pareiškęs, jog, nepaisant hormonų disbalanso, jis ir toliau valdys kompaniją, tačiau jau po kelių dienų imama kalbėti apie S.Jobso raštelį kompanijos darbuotojams, kuriame vyras teigė neseniai sužinojęs, jog jo sveikatos būklė yra blogesnė negu jam atrodė. Taip buvo paskelbta apie priverstines pusės metų atostogas iki 2009-ųjų birželio, kompanijos vairą perduodant Timui Cookui. Nepaisant poilsiui ir sveikatos stiprinimui skirto laiko, S.Jobsas ir toliau dalyvavo kompanijos valdyme ir priimdavo svarbiausius strateginius sprendimus.

Visuomenėje kilęs nerimas dėl S.Jobso sveikatos būklės nebuvo betikslis – paaiškėjo, jog spėjimai apie itin prastą jo sveikatos būklę nebuvo laužti iš piršto. 2009-aisiais, sparčiai plintant metastazėms, vyrui pradėti taikyti chemoterapijos kursai. Po kelių procedūrų, nesuteikusių laukto efekto ir į kitus organus vis labiau plintančių metastazių, gydytojai priėmė sprendimą S.Jobsui persodinti kepenis, motyvuodami, jog tai yra bene vienintelis ligos gydymo būdas. Tais pačiais metais atlikus kepenų transplantaciją gydytojai pareiškė apie puikią paciento sveikatos būklę ir apdalino visuomenę džiuginančiomis prognozėmis, S.Jobsui žadėdami dar ilgus gyvenimo metus. Net ir gulėdamas ligos patale vyras tarsi nepaisė savo ligos ir sveikatos būklės bei toliau aktyviai dalyvavo kompanijos „Apple“ veikloje. Netrukus, kiek sustiprėjęs vyras savarankiškai pristatė iPhone 4 mobilųjį telefoną bei planšetinį kompiuterį iPad, tapusį kompanijos pasididžiavimu ir kritikų liaupsių objektu. Akimirksniu iš parduotuvių lentynų dingstančios „Apple“ naujovės tik dar sykį įrodė, jog S.Jobso valdoma kompanija ėjo teisingu keliu, o pirmenybę vyro gyvenime ir vėl užėmė darbas bei „Apple“ kompanija, tolyn nustumdami jo sveikatos būklę ir vėžį, bei gydytojų rekomendacijas, kurių laikytis S.Jobsas niekuomet nematė prasmės.

Vėžiui dar sykį klastingai puolant iš pasalų, 2011-ųjų sausį S.Jobsas pareiškė apie atostogų ir susikoncentravimo ties savo sveikatos būkle būtinybę, tačiau, ir toliau kovodamas su liga, aktyviai dirbo bei dalyvavo kompanijos valdyme, net neketindamas keisti gyvenimo ritmo ir įpročių. Oficialių vyro atostogų metu, kovo 2 dieną S.Jobsas dalyvavo iPad 2 pristatyme, birželio 6 d. tarptautinėje konferencijoje „Worldwide Developers Conference“ pristatė failų tvarkyklę iCloud, o liepos 7-ąją dalyvavo Kupertino miesto tarybos pasitarime, galutinai užsitikrindamas užkietėjusio darboholiko vardą ir išprovokuodamas visuomenėje besiformuojančius anekdotus apie tai, jog S.Jobsas nėra žmogus, kadangi eiliniai mirtingieji miega, ilsisi ir atostogauja.

Nepaisant aktyvios visuomeninės veiklos bei kompanijos „Apple“ valdymo net ir sudėtingiausiomis akimirkomis, tų pačių metų rugpjūtį, blogėjant sveikatos būklei S.Jobsas atsistatydino teigdamas, jog nebegali vykdyti kompanijos vadovo įsipareigojimų ir „Apple“ vairą galutinai perdavė T.Cookui. Žiniasklaidą pasiekė ypatingai sulysusio kompiuterių genijaus nuotraukos ir gandai apie jam būtiną invalido vežimėlį bei negebėjimą judėti savarankiškai. Ligos atakų ir chemoterapijos kursų išvargintas vyras ėmė garsiau kalbėti apie savo ligą, o biografui W.Isaacsonui atskleidė savo mintis ir daromą prielaidą, jog vėžys ėmė vystytis dar ankstyvais 1997-aisiais, kuomet S.Jobsas dirbo kompanijose „Apple“ ir „Pixar“ ir, nepaisydamas vis silpnėjančios imuninės sistemos bei inkstų akmenligės, kartkartėmis pavargdavo taip, jog nebegalėdavo kalbėti.

Kompanijoje „Apple“ S.Jobsas dirbo iki spalio 4-osios – dienos prieš savo mirtį. Aštuonerius vilčių kupinus metus kovojęs su klastinga liga ir niekuomet neleidęs jai kenkti gyvenimo kokybei bei darbui „Apple“ kompanijoje, S.Jobsas, būdamas vos 56-erių, 2011-ųjų spalio 5 dieną užgeso žmonos, vaikų ir sesers apsuptyje, iki paskutinės gyvenimo akimirkos neleidęs vėžiui užvaldyti savo gyvenimo. Po kompanijos įkūrėjo mirties „Apple“ svetainė lankytojus pasitiko juodai balta vyro nuotrauka, skelbiančia jo gyvenimo metus – 1955-2011. Oficialiame kompanijos pranešime spaudai buvo rašoma, jog „kompanija „Apple“ prarado kūrybos genijų, o pasaulis neteko nuostabaus žmogaus. Tie, kuriems pasisekė pažinoti Steve'ą ar dirbti kartu su juo, neteko brangaus draugo ir įkvepiančio vadovo. Po savęs Steve'as paliko kompaniją, kurią sukurti galėjo tik jis, jo dvasia visuomet išliks „Apple“ ramsčiu“.

Tvirtą S.Jobso būdą bei bandymus visais įmanomais būdais atsistoti ant kojų patvirtina ir žurnalistas Waltas Mossbergas, paskutinius keturiolika metų artimai pažinojęs kompanijos „Apple“ vadovą. Savo straipsnyje, publikuotame „The Wall Street Journal“, vyras papasakojo apie tai, kaip lankė S.Jobsą, kuomet pastarasis taisėsi po kepenų persodinimo operacijos. Kartą įsikalbėję vyrai nutarė išeiti pasivaikščioti. Po operacijos pasivaikščiojimai tapo S.Jobso kasdienybės dalimi. Kasdien vyras nusistatydavo vis toliau esantį objektą ir bandydavo jį prieiti, palaipsniui vis didindamas atstumus. W.Mossbergas prisimena, jog kartą, nepaisant itin prastos išvaizdos ir nuovargio, S.Jobsas užsibrėžė tikslą, kad ir kas benutiktų, prieiti greta esantį parką. Vyrams pajudėjus, pusiaukelėje „Apple“ įkūrėjas sustojo. „Buvo akivaizdu, jog jis prastai jaučiasi, tad pasiūliau grįžti namo, leidęs jam suprasti, jog nemoku reanimuoti žmonių ir įsivaizduoju maždaug tokias rytdienos laikraščių antraštes – „Bejėgis žurnalistas pasivaikščiojimo metu S.Jobsui leido mirti“. Steve'as ėmė juoktis, atsisakė grįžti ir jau netrukus pajudėjo link jo tikslu buvusio parko“, - prisimena žurnalistas, atviravęs, jog vėžį S.Jobsas visuomet vadindavo postūmiu veikti ir eiti į priekį.

Nepaisant savotiško S.Jobso gyvenimo būdo, tvirto charakterio bei įsitikinimų, vis dar esti skeptikų, teigiančių, jog vyras pasirašė mirties nuosprendį ir buvo pagrindiniu savo mirties kaltininku. Kaip praneša The Daily Mail, Harvardo medicinos universiteto profesorius, kasos vėžio ekspertas Ramzi Amri Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame forume Quara, gausiai lankomame Silicio slėnyje įsikūrusių įmonių vadovų, pranešė, jog S.Jobsas pasmerkė save mirčiai, atsisakęs tradicinių gydymo metodų ir ėmęsis alternatyviosios medicinos. Anot profesoriaus, sergant tokia vėžio forma, kuri pakirto S.Jobsą, mirtingumas yra itin mažas, tad egzistavo „didelė galimybė, jog milijonierius gyvens dar ilgus metus, tačiau S.Jobsas pasirinko kitaip“, - teigė R.Amri. „Tarp tokia ligos forma sergančių mano pacientų mirtingumas siekia 0%“, - viešai pareiškė gydytojas. Profesoriaus teigimu, net ir tuomet, kai liga ėmė progresuoti, S.Jobsas nesiėmė chemoterapijos ar kitų tradicinių gydymo metodų ir toliau visą laiką bei dėmesį skyrė kompanijai „Apple“, tačiau ne savo sveikatos būklei. „Pusantrų metų skyriau S.Jobso ligos tyrimui ir šiuo klausimu turiu tvirtą nuomonę. Kaip jo kūrybos gerbėjas ir gydytojas galiu pasakyti, jog „Apple“ vadovui taikomi gydymo metodai buvo nutolę nuo optimalių“, - pareiškė profesorius, pridūręs, jog savo komentarais ir pastabomis nenorėjo nieko įžeisti.

Priešingai daugelio gydytojų prognozėms, S.Jobsas išgyveno ilgiau negu prognozavo daugelis medikų. „Reikia būti itin stipriu žmogumi tam, kad sugebėtum ryžtingai kovoti su šia klastinga liga“, - S.Jobso tvirtybe ir nenutrūkstamu darbu kompanijoje „Apple“ vienbalsiai žavėjosi jo gydytojai.

Nepaisant 2011-ųjų pradžioje gydytojų pateiktų prognozių apie gyventi likusias vos kelias savaites, meilės, rūpesčio ir šeimos palaikymo dėka S.Jobsas išgyveno dar aštuonis mėnesius ir dalyvavo svarbiausiuose kompanijos „Apple“ renginiuose, tuo dar sykį įrodydamas savo dvasios stiprybę, valią ir ryžtingą kovą prieš vėžį. Paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais, kuomet kompanijos „Apple“ vairas buvo perduotas T.Cookui, liga S.Jobsą privertė pakoreguoti savo dienotvarkę - vyras ėmė daugiau laiko skirti šeimai ir vaikams, būdamas šalia ir pasakodamas savo gyvenimo istoriją. Neįtikėtina ir tai, jog S.Jobsas net sutiko bendradarbiauti su jo biografijos rengėju – anot S.Jobso, jis norėjo, kad jo vaikai žinotų kodėl tėvas jiems skirdavo taip mažai laiko. Vyro gyvenime nepasikeitė tik viena – metų metus jo dienas lydėję senovės filosofų traktatų skaitymai, budistinės apeigos, veganizmas, kuriam vyras ištikimai tarnavo nuo 1974-ųjų, bei, žinoma, darbas.

Kaip visuomet, atsirado manančių ir drąsiai teigiančių, jog kasos vėžys – ilgamečio S.Jobso vegetarizmo, o vėliau ir veganizmo pasekmė, tad esti S.Jobso istoriją kaip veganizmo žalos įrodymą norinčių panaudoti žmonių. Tačiau daugelis gydytojų kaip susitarę tvirtina, jog veganizmas ir griežtas vyro dienos režimas buvo pagrindiniais faktoriais, leidusiais išgyventi ilgiau negu prognozavo gydytojai. Būdamas budistu S.Jobsas į mirtį visuomet žvelgė kitaip ir laikė ją geriausia savo patarėja. „Mintis apie tai, jog greitai mirsiu – pagrindinis instrumentas, leidžiantis priimti sudėtingiausius gyvenimo sprendimus. Todėl visa kita – kitų nuomonė, išdidumas, baimė pralaimėti ir kažką prarasti – šie dalykai nublanksta prieš mirties veidą, palikdami tik tai, kas iš tiesų svarbu. Mintys apie mirtį yra geriausias būdas išvengti mirčių, jog turite kažką prarasti“, - 2005-ųjų birželį, sakydamas kalbą Stenfordo universiteto studentams, sakė S.Jobsas. Kalbėdamas apie įveiktą vėžį, vyras pasakojo, jog tąsyk kovoje su vėžiu mirtis prie jo prisiartino arčiausiai ir išreiškė viltį, jog tai nepasikartos dar kelis dešimtmečius. „Išgyvenęs tai, užtikrintai galiu teigti, jog niekas nenori mirti. Netgi rojuje norintys atsidurti žmonės nenori mirti“, - kalbėjo vyras, mirtį pavadinęs geriausiu žmonijos išradimu ir pokyčių priežastimi.

„Steve'as užima vietą iškiliausių Amerikos novatorių gretose – užtektinai drąsus, kad galvotų ne taip kaip visi, užtektinai ryžtingas, kad tikėtų savo gebėjimais pakeisti pasaulį ir užtektinai talentingas, kad tai padarytų“, - sužinojęs apie S.Jobso mirtį kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama, pridūręs: „Negali būti geresnio Steve sėkmės įrodymo kaip tai, jog didelė dalis žmonių apie jo mirtį sužinojo naudodamasi jo sukurtais prietaisais. Steve'as mėgo sakyti, jog gyvena taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė. To dėka jis pakeitė mūsų gyvenimus, verslą ir pasiekė rečiausią žmonijos istorijos tašką – jis pakeitė mūsų požiūrį į pasaulį“, - teigė JAV prezidentas.

2011-aisiais S.Jobso biografas W.Isaacsonas išleido 650 puslapių vyro biografiją lakonišku pavadinimu „Steve Jobs“, parduodamą ir Lietuvoje. 2012-ųjų fantastinio nuotykių filmo „Džonas Karteris“ (orig. „John Carter“) finaliniuose titruose matome padėką S.Jobsui, o tais pačiais animacijos studijos „Pixar“ pristatytas animacinis filmas „Karališka drąsa“ (orig. „Brave“) tapo pirmuoju studijos animaciniu filmu, sukurtu po vyro mirties ir buvo dedikuotas S.Jobsui.

Daug kas klausia savęs, kokia gi kompanija „Apple“ bus be S.Jobso? Norint rasti atsakymą, lieka pasikliauti jo įpėdinio T.Cooko gebėjimais arba prisiminti kompanijos istoriją. 1976-aisiais, S.Jobso, Steve Wozniako ir Ronaldo Wayne įkurta kompanija į priekį yrėsi S.Jobso entuziazmo ir noro istorijoje palikti savo pėdsaką, dėka. Taip gimė kompanija, apie kurią šiandien žino kone kiekvienas planetos gyventojas. 1984-aisiais „Apple“ pristačius asmeninį kompiuterį Macintosh, šis įvykis buvo prilyginamas atominės bombos sprogimui ir pralaužė ledus asmeninių kompiuterių rinkoje, o S.Jobsą pavertė milijonieriumi.

1985-aisiais „Apple“ vadovas Džonas Sculley atleido S.Jobsą ir pasmerkė save kritimui žemyn bei klaidžiojimui Macintosh šešėlyje. Įkūręs savo kompaniją „NeXT Computer“ 1997-aisiais S.Jobsas visgi grįžo prie kompanijos „Apple“ vairo. Nepaisydamas nuomonių, jog į tą pačią upę neįbris antrąkart jis užsibrėžė tikslą kompaniją iškelti į aukštumas ir pasiekė jį – jau netrukus apie „Apple“ kalbėjo visas pasaulis. Suteikęs kompanijai antrą kvėpavimą ir prikėlęs ją iš pelenų S.Jobsas padidino kompanijos pardavimus, išplėtė užimamą rinkos dalį ir „Apple“ pavertė stambiausia informacinių technologijų įmone pasaulyje bei vienu lengviausiai atpažįstamų ir garsiausių prekės ženklų pasaulyje, uždirbančiu daugiau kaip 320 milijardų JAV dolerių per metus.

Anot budistų, tikinčių reinkarnacija ir atgimimu bei ištikimiausių S.Jobso gerbėjų – vyras nemirė, o tik laikinai paliko mus. Anot jų, žmogus, sukūręs ištisą aukštųjų technologijų industriją, perrašęs kompiuterių ir mobiliųjų telefonų pramonės istoriją bei sukūręs įmonę, žinomą kiekvienam pasaulio gyventojui, tiesiog negali būti laikomas mirusiu. Būdamas idėjiniu vadu ir įkvėpėju, jis pavertė save kone mitologine būtybe, kovą su vėžiu laimėti bandžiusiu žmogumi, kuris įsikinkė ligą į savo gyvenimo roges ir privertė ją prisitaikyti prie jo gyvenimo būdo. Kaip įrodė aukštųjų technologijų genijus, svarbiausiu dalyku Žemėje yra procesas ir kasdienybė, o ne jų pabaiga...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"