TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Studentės drovumą pribaigė muzika

2013 08 23 6:00
Nors Eglė neseniai atsidėjo muzikai, ateities be jos neįsivaizduoja. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilniaus dailės akademijoje menotyrą studijuojanti Eglė Naujokaitytė prieš trejus metus netikėtai pradėjo dainuoti. Panirusi į naują muzikinio projekto "Verslo rizikos rezervas" veiklą, ji netrukus atsidūrė ir prie didžėjaus pulto, pati ėmėsi kurti muziką.

Neįprastai skambantį muzikinio projekto "Verslo rizikos rezervas" pavadinimą jo sumanytojas Marius Stavaris pasiskolino iš to paties pavadinimo verslo pradžiamokslio leidinio. "Šis projektas egzistuoja jau bene penkiolika metų, aš prie kompanijos prisidėjau tik prieš pusantrų. M.Stavaris savo muzikoje visada orientavosi į socialinę tematiką, todėl, manau, šis netikėtas įvardijimas puikiai tinka", - šyptelėjo Eglė.

Kaip teorija virto praktika

E.Naujokaitytė pasirinko dailėtyros studijas, nes neplanavo būti scenoje, nors visuomet domėjosi muzika. Tiesiog mergina norėjo išmokti rašyti apie ją ir dailę. Svarstė ir apie muzikologijos studijas, tačiau prisipažino pabūgusi stoti į Muzikos ir teatro akademiją, mat ten reikėjo laikyti muzikos egzaminą. "Šias studijas rinkausi todėl, kad buvau labai nedrąsi, varžiausi ką nors daryti pati. Maniau, man labiau tiks rašyti apie kitų darbus", - sakė pašnekovė. Pirmame kurse netikėtai atsidūrusi scenoje ir uždainavusi, Eglė staiga suprato, kad pačiai užsiimti kūryba daug maloniau, nei aprašinėti kitų veiklą.

"Verslo rizikos rezervas" - M.Stavaris ir E.Naujokaitytė scenoje. / Asmeninio archyvo nuotrauka

"Antrame kurse mane pradėjo "pjauti" vidinis prieštaravimas - labai sunku ką nors nuoširdžiai atlikti scenoje, kai esi mokomas kalbėti apie tai, ką daro kiti. Lyg ir prisigaudai išankstinių nuostatų, kaip tie menai turėtų atrodyti teoriškai, ką jie reikškia. Kai kuri pats, tos teorijos tarsi nelieka. Jos ir nereikia, nes viskas tiesiog liejasi iš širdies. Vienu metu ėjau iš proto dėl to vidinio konflikto, paskui pamaniau, kad galiu suderinti abu dalykus. Mano viduje gyvena daugybė žmonių, taigi šie du - teoretikas ir praktikas - gali sutarti", - tikino į muzikinę veiklą panirusi dailėtyros studentė.

Mergina prisipažino, kad jau brandina mintį imtis muzikinio projekto, - pati kurtų tekstus, pritaikytų šiems muziką. Pasak Eglės, jai lengviausia kurti klausantis savo išgyvenimų, sekti vidiniu naratyvu. "Dažnai būna sunku "startuoti" su kūrinio idėja, tačiau plėtoti, turint ją, man labai patinka ir sekasi. Nors muzikos beveik nesimokau, tik truputį - dainavimo, turiu klausą, todėl "apvilkti" tekstą muzikiniu drabužiu taip pat pavyksta", - kalbėjo ji.

Didžėjavimas - sena svajonė

Stoti prie didžėjaus (DJ) pulto E.Naujokaitytė sakė seniai svajojusi. Nuo vaikystės domėjosi muzika, klausydavo jos, ieškodavo sąsajų tarp įvairių garsų, stilių, skambesio, dainų. Pasvajodavo, kad galėtų derinti kūrinius taip, kaip pati juos jaučia. "Susiklosčius palankioms aplinkybėms bičiulis pamokė mane šio darbo, taip pamažu pradėjau didžėjauti. Iš pradžių teko siūlytis, bet palengva ir ši veikla įsisiūbavo", - pasakojo Eglė. Vyriškame DJ pasaulyje, kur beveik nėra prie pulto dirbančių merginų, ji jaučiasi gerai.

E.Naujokaitytė nusijuokė nemokanti prie pulto daryti "tūso", jai svarbesnė muzikos stilistika, tačiau kai publika spontaniškai ima šokti, visada džiaugiasi. Teigė, jog renkasi alternative dance, indie muzikos pakraipą, kuri yra gana ritmiška, tinkama šokti, tik dar nelabai populiari per vakarėlius. Šią vasarą Eglės grojamų muzikinių kūrinių buvo galima klausytis sostinės klube "Artistai", kur ji turi tam tikrą rezidenciją. "Jeigu atėjusi į klubą pamatyčiau didžėjų, grojantį tokią muziką, kokią leidžiu aš, išbučiuočiau jį ir šokčiau visą naktį. Tačiau kartais išgirstu pastabų, kad galėčiau labiau taikytis prie masinio publikos skonio. Prisipažinsiu, mano pagrindinis didžėjavimo tikslas - auklėti publiką pagal savo skonį, o ši jau atsirinks - patinka ar ne", - tikino pašnekovė.

Ispaniškos sielos mergaitė

Tam, kad Eglė netikėtai atsidūrė muzikos scenoje ir ėmėsi kūrybos, galėjo turėti įtakos stipriai į merginos sielą įsikibusi ispanakalbė Lotynų Amerikos kultūra. Dešimt metų su nedidelėmis pertraukomis ji gyveno Venesueloje, Argentinoje ir Ispanijoje. Iki šiol nepamiršo ispanų kalbos, yra išvertusi Katalonijos autorių Jaume Riberos ir Andreu Martino jaunimui skirtą knygą "Neieškok sardinių ne sezono metu".

Prie DJ pulto Eglė jaučiasi puikiai.

Į Lotynų Ameriką su tėvais, vykusiais į diplomatinę tarnybą, E.Naujokaitytė išskrido dar nesulaukusi nė penkerių, grįžo būdama keturiolikmetė paauglė. "Tie metai mano širdyje paliko neišdildomą atspaudą - tai, kas esu, suformuota tos pietų kultūros. Man iki šiol dažnai sunkoka susišnekėti su žmonėmis Lietuvoje. Jie ne taip supranta mano kalbos toną, nes esu ekspresyvi, šneku ganėtinai kandžiai. Jokioje kitoje šalyje niekam nėra tai užkliuvę, niekam neatrodžiau arogantiška, o čia mano tiesmukumas daug kam nepriimtinas", - sakė Eglė.

Ji prisiminė, kad grįžusi iš Lotynų Amerikos į Lietuvą buvo labai linksma ir atvira, emocijos tiesiog liejosi per kraštus, tačiau mokykloje greitai buvo "nusodinta". Mokytojai ir bendramoksliai stebėjosi, piktinosi: "Kas tau yra? Ko nuolat vaikštai tokia linksmai? Raminkis!" Vienu metu Eglei teko iš naujo mokytis gyventi, nes augusi krašte, kuriame visi emocingi, ekspresyvūs, triukšmingi ir linksmi, niūriems tautiečiams atrodė kuoktelėjusi. "Tapau labai užsidariusi, su niekuo nebendravau. Tik kokių septyniolikos metų pradėjau svarstyti, kad reikia vėl atsiverti ir eiti į žmones. Buvo sudėtinga, bet jaučiu - situacija nuolat gerėja. Manau, muzikavimas taip pat su tuo susijęs. Mano viduje kažkas nuolat rėkia, nori reikštis, tačiau kai kalbi - aplinkiniai nesupranta arba vengia tavęs. Muzika tą vidinę ekspresiją įprasmina. Man ji - tam tikras apsivalymas ir atsivėrimas iš naujo", - kalbėjo Eglė.

Mergina tvirtai žino, kad nesiliaus groti. O kaip jos muzikavimas plėtosis - parodys ateitis. Eglė svarsto, kad šiais technologijų laikais nebūtina susisaistyti kokiais nors kontraktais su prodiuseriais ar kitais muzikos verslo atstovais. Daugelis muzikantų, ypač underground pakraipos atstovų, sėkmingai kuria. Muzika jiems yra tapusi gyvenimo būdu, nors gal ir ne pragyvenimo šaltiniu. "Manau, ta kryptimi ir eisiu. Jau nebegaliu savęs įsivaizduoti be muzikos", - patikino Eglė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"