TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Su kariniais bilietais sudegė darbo stažas

2008 02 23 0:00
1989 metai. Klaipėda. Sovietinių karinių bilietų grąžinimo akcija. Žmonės masiškai jų atsisakė, savo parašais tai patvirtindami.
Romualdo Požerskio nuotrauka

Kas galėjo pamanyti, kad nepriklausomoje Lietuvoje asmenims, atlikusiems būtinąją karo tarnybą sovietų armijoje, kada nors prireiks karinio bilieto? Ne kaip eksponato muziejui. Bilietas bus svarbus dokumentas, kai sulauks pensijos. Tie tarnybos metai asmeniui dabar įskaičiuojami į darbo stažą. Apie šiuos Lietuvos vyrų rūpesčius prisimename šiandien, vasario 23-iąją, - okupacijos metais ji buvo vadinama Tarybinės armijos diena.

Daugelis priverstinai tarnavusių sovietų armijoje buvusių lietuvių tokių bilietų neturi. Jie masiškai jų atsisakė Sausio 13-osios dienomis, kai "Jaunoji Lietuva" surengė protesto akciją prieš okupacinę kariuomenę. Vieni karinius bilietus degino laužuose prie Seimo ir televizijos bokšto. Kiti tuos bilietus ir sovietinius pasus kabino ant spygliuotų barikadų. Ką tuo metu bylojo tokia akcija, žmonės nujautė: esant sovietų valdžiai jiems būtų grėsę dideli nemalonumai.

Kiti numoja ranka

2007 metais vien tik Kaune ir miesto rajone Karo prievolės centras išdavė 785 asmenims pažymas, patvirtinančias jų priverstinę karo tarnybą sovietų armijoje. O 2008 metų sausio mėnesį išduotos 95 tokios pažymos.

Kodėl tokioje situacijoje atsidūrė buvę okupacinės armijos kariai? Kodėl nepriklausomoje Lietuvoje pensijos sulaukę vyrai yra priversti varstyti "Sodros" duris vien tam, kad įrodytų, ar tikrai atliko priverstinę tarnybą sovietų armijoje. Dažnai tokių žygių jiems net nepakanka.

Dėl pažymų yra priversti kreiptis į Karo prievolės centrus ir net rašyti laiškus į Rusiją. Galime įsivaizduoti, kokia tų asmenų savijauta: kiti numoja ranka į tuos metus ir atsisako kuklios dalies pensijos, nepanorę žemintis prieš buvusį okupantą.

Kreipėsi daug žmonių

Kodėl "Sodrai" prireikė asmenų sovietinių karinių bilietų? Ar tai nėra pasityčiojimas iš tų žmonių, kurie jų atsisakė dėl laisvos tėvynės? Vien toks faktas daugelį verčia suabejoti, ar teisingas yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2005 metų sausio 1 dienos.

Nuo tų metų, didinant pensijas, į būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje laikotarpį buvo atsižvelgiama apskaičiuojant ne tik pagrindinę valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį, bet ir papildomą.

Kai "Sodra" pradėjo tikslinti pensijų dydžius, į teritorinius skyrius kreipėsi ne vienas asmuo, teigdamas, kad tokių bilietų neturi. "Tais metais iš tiesų teko daugeliui žmonių peržiūrėti pensijas, darbo buvo daug ir dirbti buvo nelengva. Tie asmenys, kurie atliko privalomąją karo tarnybą svetimoje armijoje, atvirai piktinosi, kad iš jų reikalaujame karinių bilietų", - teigė "Sodros" Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bumbulienė.

Pensija padidėjo penkiais litais

Kauno rajone, Garliavoje, gyvenantis pensininkas Jurgis Adomaitis teigė nesigailintis, kad atsisakė karinio bilieto Sausio 13-osios dienomis. "Tuo metu negalvojau, kokia gali būti tokios akcijos pasekmė, juolab apie savo pensiją. Jaučiausi pasielgęs teisingai, kaip ir kiti demonstratyviai įmetęs savo karinį bilietą į laužą prie Seimo. Tikrai nesitikėjau, kad po kelerių metų man prireiks to bilieto", - aiškino Kauno rajono gyventojas.

Iš dalies jam pasisekė. Karo prievolės centras išdavė karo tarnybos trukmės pažymėjimą. Kadangi jam pensija buvo paskirta 2003 metų liepos 6 dieną ir asmens byloje buvo dokumentai, patvirtinantys tarnybos laiką, "Sodra" nereikalavo iš pensijos gavėjo, kad jis pateiktų prašymą. Taigi pensija dėl būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje jam padidėjo 5 litais 84 centais.

"Žinote, tie penki litai nepakeis mano gyvenimo. Ir be jų pragyvenčiau. Be laisvos tėvynės - ne. Man tai yra svarbiau", - sakė pašnekovas.

Į armiją - dėl merginos

Savo sovietinį karinį bilietą išsaugojęs kaunietis 54 metų Ričardas Ramanauskas dar nėra pensininkas. Anot vyriškio, tomis dienomis tvyrojo patriotinės emocijos, todėl suprantama, kodėl daugelis ryžosi pilietinėms akcijoms. Žmonės parodė savo ryžtą tikėdami, kad Lietuva taps laisva.

"Esu toks pat Lietuvos patriotas, kaip ir kiti. Sausio 13-osios dienomis budėjau Kaune prie tuometinio telekomo. Su manimi buvo mažametė dukrelė. Bet tada susilaikiau ir neišmečiau karinio bilieto. Mano tėvas sakydavo: "Sūnau, nežinai, kada ko nors prireiks." Jis iki pat mirties laikė namuose visus savo asmeninius dokumentus ir apdovanojimus. Gal tuo momentu manyje prabilo tėvo balsas. Pasirodo, jis buvo visiškai teisus", - sakė Ričardas.

Kaunietis tarnavo dvejus metus Ukrainoje, buvo radistas. Lietuviui už gerą tarnybą būtų suteikę aukštesnį karinį laipsnį, bet jis atsisakė. "Žinoma, tai nepatiko mano vadovybei. Už tokį poelgį buvau nubaustas - manęs neišleido atostogų. Dėl to labai nesisielojau. Jaučiausi pasielgęs teisingai. Man nereikėjo svetimos kariuomenės paaukštinimų", - prisiminė jis.

Apie tarnybą sovietų armijoje Ričardas daug girdėjo iš savo vyresniojo brolio. Kaunietis buvo pasirengęs viskam, kai pats buvo pašauktas į armiją. Jam brolis pasakė, kaip armijoje reikia elgtis, kad niekas nedrįstų žeminti ir stumdyti. "Jei nors kartą būčiau pasirodęs, kad esu už kitus silpnesnis, visko galėjo nutikti, - sakė kaunietis. Jis pusiau juokais užsiminė, jog į armiją išėjo vien tam, kad jo mergina, kuri vėliau tapo jo žmona, galėtų užbaigti farmacijos studijas.

Tada jie buvo jauni, ir draugystė trukdė jai mokytis. "Tokia buvo mano meilė jai. Išėjau, kad netrukdyčiau. Ji manęs laukė dvejus metus. Kai grįžau, jau buvo baigusi mokslus, tada ir susituokėme. Turime sūnų ir dukterį, o neseniai tapome ir seneliais", - sakė Ričardas.

Kauniečio atžala netarnavo Lietuvos kariuomenėje, kadangi yra silpnos sveikatos. "Manau, kad sūnui nebūtų buvę sunku atlikti karo tarnybą - vien tai, kad gali tarnauti savo šalies kariuomenėje, yra visiškai kitas jausmas", - pridūrė pašnekovas.

Kol kas Ričardas negalvoja apie savo pensiją. Vis dėlto kai sužinojo, kad "Sodra" kaupia informacinius duomenis, net nelaukdamas pensijos, pristatė savo karinį bilietą. "Dokumentus sutvarkiau anksčiau laiko. Dabar galiu ramiai laukti pensijos. Tiesa, mano senojoje darbo knygelėje yra įrašas, kad esu atleistas iš darbo dėl tarnybos armijoje. Bet ten nenurodoma, kad atlikau tą tarnybą. Jei neturėčiau karinio bilieto, kiltų problemų. Kai kurie mano draugai, kurie neturi karinio bilieto, dabar vargsta, taip ir nesulaukę atsakymo iš Maskvos", - tvirtino R.Ramanauskas.

Pasirinko įsimintiną datą

Kauno vicemeras, "Jaunosios Lietuvos" lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad tais metais "Jaunoji Lietuva" parodė ne vieną patriotinę iniciatyvą.

Pirmoji karinių bilietų grąžinimo akcija įvyko 1989 metų rugpjūčio 3 dieną Vilniuje, Katedros aikštėje. "Tą dieną pasirinkome neatsitiktinai. Rugpjūčio trečioji yra įsimintina data - okupuota Lietuva buvo priversta įstoti į Sovietų Sąjungą. Protestuodami prieš okupaciją, sumanėme grąžinti karinius bilietus. Ateidami į aikštę žmonės atnešė savo bilietus. Surinkome jų 59 ir visus išsiuntėme į Maskvą. Toje krūvoje buvo ir mano. Vėliau panašių akcijų įvyko kituose Lietuvos miestuose", - pasakojo S.Buškevičius.

Tų drąsių žmonių pavardes, kurie rugpjūčio 3-iąją grąžino savo bilietus, S.Buškevičius paminėjo knygoje "Lietuvos kelias į laisvę".

Kita masinė protesto akcija įvyko Sausio 13-ąją. Tada lietuviai vieningai degino karinius bilietus laužuose. Pasak politiko, tokių žmonių, kurie pritarė "Jaunosios Lietuvos" akcijai, buvo tūkstančiai.

Vėliau lietuviais pasekė latviai, estai ir gruzinai.

Apdovanojami ne tie

- Ką jūs darysite, kai sulauksite pensijos? Juk taip pat praradote savo karinį bilietą.

- Buvo 1989-ieji. Gyvenome okupuotoje Lietuvoje. Tas žingsnis - mūsų kova už Lietuvos nepriklausomybę. Tada negalvojome, kas mūsų laukia.

Jei įvykiai būtų pakrypę kitaip, laimėję pučistai būtų užgniaužę mūsų pasipriešinimą. Su mumis galėjo ir fiziškai susidoroti. Algirdas Endriukaitis KGB archyvuose rado dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad laimėję pučistai pirmiausia turėjo suimti Lietuvos laisvės lygos, Šaulių sąjungos, Jaunosios sąjungos ir kitų organizacijų lyderius.

Buvo labai svarbu, kad tuo metu po visą Lietuvą kuo plačiau pasklistų pasipriešinimo judėjimas. Kuo mūsų, kovojančių už laisvę, bus daugiau, tuo priešui bus sunkiau tą kovą nuslopinti. Karinių bilietų deginimas buvo viena iš kovos formų. Darėme viską, ką galėjome, nežinodami, kuo baigsis. Laisvė buvo taip arti! Klausiate, ką darysiu dėl savo karinio bilieto? Tikrai nerašysiu į Maskvą.

- Kaip elgtis tiems, kurių pavardės yra nežinomos, bet jie savo bilietus sudegino?

- Nukentėjo daugelis, bet tokia tvarka: sovietinius karinius bilietus privalome turėti, jei norime gauti didesnę pensiją.

Be abejo, yra įvairių būdų, kaip galima būtų patvirtinti būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje praleistus metus. Kitas klausimas, ar tai teisinga tų žmonių atžvilgiu. Gal reikėtų šiek tiek valdžios geranoriškumo, kad žmonės nevargtų.

Bet to geranoriškumo trūksta: apdovanojami buvę kėgėbistai ir kolaborantai, o paprasti piliečiai, rizikavę gyvybe, dabar turi įrodyti, kad tarnauti sovietų armijoje buvo priversti. Mūsų valdžia, jei neskiria, kas yra gėris ir blogis, supuvusi iki šaknų. Tikras pasityčiojimas iš tų, kurie kovojo už laisvę, kai tuo pačiu ordinu apdovanojamas politinį kalinį tardęs tardytojas. Pavyzdys - Algirdas Patackas. Kovo 11-osios akto signataras nepriėmė valstybinio apdovanojimo, Vasario 16-ąją atsisakęs dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje prezidentūroje.

- O jums net nesiūlomas joks apdovanojimas už nepriklausomybės kovą.

- Yra taip, kaip yra. Iš prezidentūros nesu sulaukęs jokios padėkos. Ne dėl apdovanojimų kovojau.

- Valdžios žmonėms trūksta geranoriškumo buvusių karių atžvilgiu?

- Manau, tereikia labai nedaug jų pastangų, kad būtų atkurta teisybė. Tik noro.

- Dabar esate valdininkas - Kauno miesto mero pavaduotojas? Ką padarėte pats, kad ta teisybė būtų atkurta?

- Buvau tos akcijos organizatorius, ir esu atsakingas už savo veiksmus. Tie, kurie kreipiasi į mane, savo parašu patvirtinu, kad tarnavo sovietų armijoje. Nors daugelio nepažįstu, tikiu tuo, ką man žmonės sako. Tada jie rizikavo savo gyvenimu. Baisi neteisybė, kad dabar žmonės turi įrodinėti, jog buvo priversti tarnauti svetimoje armijoje.

Lyg ir ne dokumentas

Kauno karo prievolės centro viršininkas majoras Žydrūnas Šadauskis iki šiol mena tą laiką, kai buvo naikinami sovietiniai kariniai bilietai. "Į centrą žmonės pradėjo plūsti tada, kai paaiškėjo, kad tarnybos sovietų armijoje metai yra įtraukiami į asmens darbo stažą pensijai gauti. Dalis sovietiniuose komisariatuose buvusių karių dokumentų išliko, tad remdamiesi jais išduodame pažymas", - teigė majoras.

Tačiau ne visada čia atėję žmonės randa atsakymą. Kitas kelias veda į Rusiją. Žmonės turi kreiptis į Podolske esantį Centrinį karinį archyvą. Kai kada tenka laukti ne vienus metus, o kai kada iš ten taip ir nesulaukia jokios žinios.

- Ar turi įtakos pensijai gauti sovietų armijos karinis laipsnis?

- Šis klausimas yra sudėtingesnis. Tiems asmenims, kurie anais laikais baigė aukštąsias mokyklas, buvo suteiktas sovietų karininko laipsnis. Apie juos duomenų neturime. Archyvai neišliko. Jiems negalime padėti.

- Gal yra kitų dokumentų, kurie patvirtina asmenų tarnybos metus?

- Pažymas išduodame pagal tuos dokumentus, kuriuos turi asmenys. Tai gali būti ir anų laikų darbo knygelė, jei joje yra įrašas apie tarnybą armijoje. Bet armijos laikų nuotrauka nėra dokumentas. Tokių atvejų buvo, ir asmenims negalėjome išduoti pažymų. Tuo labiau negalime remtis žodiniu liudijimu. Juk tai yra rimtas dokumentas.

- Tad asmeninių dokumentų nereikėjo išmesti?

- Kai pasikeitė situacija ir Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, sovietinis karinis bilietas lyg ir nebuvo dokumentas. Ta akcija buvo žmonių valios paraiška, ir tada niekas apie kitką negalvojo. S.Buškevičius, kaip ir visi, buvo paprastas pilietis. Dabar jis tapo valdžios žmogumi.

Aš pats dalyvavau Sausio 13-osios įvykiuose, ir jei būčiau turėjęs švarko kišenėje sovietinį karinį bilietą, būčiau taip pat pasielgęs. Tą lemtingą naktį visi galvojo, ką toliau daryti. Kiekvienas veiksmas tada atrodė teisingas. Ši akcija buvo prieš sovietų armiją, ir tuo daug kas pasakyta. Joje dalyvavo jauni žmonės, kurie tada negalvojo apie pensiją.

Tenka laukti

Apie tai, kodėl vyrams reikia įrodinėti, kad jie tikrai tarnavo sovietų armijoje, aiškina "Sodros" Kauno teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotoja J.Bumbulienė.

- Sausio 13-osios įvykiai palietė žmones, kurie tarnavo sovietų armijoje. Tuo metu buvo paskelbta akcija - kaip protestas prieš sovietinę santvarką - sudeginti arba išmesti karinius bilietus. Daugelis taip padarė ir karinių bilietų neturi. Kokios buvo tokios akcijos pasekmės pensininkams?

- Pasekmės tokios, kad karinio bilieto neturintis asmuo savo būtinosios karo tarnybos trukmę turi įrodyti kitais dokumentais, o juos gaunant (Krašto apsaugos ministerijos pažymą ar pažymą iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo) tenka sugaišti šiek tiek laiko.

- Kokius materialinius nuostolius patyrė buvę sovietų armijos kariai, kurie pilietinės akcijos metu prarado karinius bilietus?

- Negalime atsakyti.

- Kiek asmenų, neturinčių karinių bilietų, kreipėsi į "Sodros" Kauno skyrių? Gal galite nors apytikriai pasakyti jų skaičių?

- Nėra duomenų.

- Nuo 1995 metų pasikeitė pensijų apskaičiavimo tvarka. Tai ypač buvo aktualu tarnavusiems sovietų armijoje. Pensijos padidėjo tiems, kurie turėjo karinius bilietus. Kaip buvo atsižvelgta į tuos, kurie bilietų neturėjo?

- Nuo 1995 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jam įsigaliojus, būtinosios karo tarnybos laikas, apskaičiuojant pensijas, turėjo reikšmės tik tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo įgijęs būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje laikas į pensijų draudimo stažui prilyginamą laikotarpį visiems tarnavusiems asmenims įskaitomas tik nuo 2005 metų sausio 1 dienos.

Būtinosios karo tarnybos sovietų armijoje laikas, apskaičiuojant pensijas, gali būti įskaitomas remiantis šiais dokumentais: kariniais bilietais; Krašto apsaugos ministerijos išduotomis pažymomis; įrašais darbo knygelėje, jeigu nurodyta karo tarnybos trukmė ir pagrindas, kuo remiantis padarytas įrašas (karinio bilieto numeris).

- Kokia yra tvarka, norint atgauti prarastą sovietinį bilietą? Ar tai žmogui papildomai kainuoja?

- Prarasto karinio bilieto, patvirtinančio būtinąją karo tarnybą sovietų armijoje, dublikatas neišduodamas, tačiau Karo prievolės administravimo tarnybos teritoriniai skyriai išduoda pažymas apie karo tarnybos trukmę. Tiesa, ne visiems asmenims šios pažymos gali būti išduotos Lietuvoje, nes dalis dokumentų išvežta iš Lietuvos teritorijos ir saugoma Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centriniame archyve. Tada yra siunčiama nustatytos formos anketa ir atsakymo gali tekti laukti ne vieną mėnesį, kartais ir dvejus metus.

- Koks dokumentas išduodamas vietoj karinio bilieto? Ar karinis laipsnis turi įtakos pensijai?

- Valstybinei socialinio draudimo pensijai turėtas karinis laipsnis įtakos neturi. Vietoj karinio bilieto išduodama Krašto apsaugos ministerijos pažyma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"