TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Subtili moteriška diplomatija praverčia

2008 01 26 0:00
Lietuvos ambasadorė Kanadoje G.Damušis tikisi, kad vėl atsidūrusi toli nuo gimtinės bus naudinga savo kraštui.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė-Damušis neatsisveikina su Lietuva, o tik laikinai išsiskiria su žmonėmis, su kuriais dirbo dvejus metus. Ji išvyksta į Kanadą, nes yra paskirta eiti Lietuvos ambasadorės pareigas šioje šalyje.

JAV gimusi ir ten aukštuosius diplomatijos mokslus baigusi ambasadorė G.Damušytė įprato nuolat krautis lagaminus ir vykti dirbti į kitą šalį. Tačiau šis atvejis jos gyvenime - išskirtinis. Ambasadorė pati netikėjo, kad bus taip sunku palikti Lietuvą, kad ta akimirka bus tokia jaudinanti ir įsimintina.

Pagerbs tėvo atminimą

"Keistas paradoksas - du mano broliai gimė Lietuvoje, bet jie negrįžo gyventi į gimtąjį kraštą, liko Amerikoje. Kai 1997 metais mūsų tėvai, jau būdami brandaus amžiaus, parvyko į Vilnių, manęs ilgai neapleido mintis, kad ir aš turiu grįžti su jais. Taip ir padariau. Čia yra mano tikrieji namai", - kalbėjo ambasadorė. Ji neabejojo, kad tų namų niekada nepraras, kaip tai atsitiko jos tėvams anais sunkiais laikais.

Į Kanadą dukterį ketina lydėti 92 metų mama Jadvyga Damušienė. Tolima kelionė solidaus amžiaus moters nė kiek nebaugina: ji nori pamatyti JAV gyvenančius sūnus, dvi anūkes ir šešis provaikaičius. Tėvo, žinomo ateitininko, mokslininko, 1941 metų birželio sukilimo rezistencinio judėjimo dalyvio, profesoriaus Adolfo Damušio šeima neteko prieš penkerius metus. "Šiemet tėvui būtų sukakę 100 metų. Rudenį Vilniuje ir Kaune ketiname surengti jo atminimo vakarus, tad į Lietuvą netrukus sugrįšiu", - tvirtino Gintė. Anot ambasadorės, Kanada toli, tad dažnai į namus nevažinėsi, nors ir labai norėtum. Tai sakydama pašnekovė užsiminė, jog didesnę gyvenimo dalį praleido Amerikoje, bet visa jos veikla nuo jaunystės, kai ten gyveno, buvo susijusi su Lietuva. "Į Kanadą važiuoju tam, kad būčiau naudinga savo kraštui. Manau, man nebus labai sunku eiti diplomatines pareigas, nes už Atlanto jau esu gyvenusi ir pažįstu tos šalies papročius", - aiškino ji.

Turėjo savo ambasadorę

Dabartinė ambasadorės misija tokia pat svarbi, kaip ir tuomet, kai 2001 metais prezidento dekretu ji buvo paskirta Lietuvos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) bei Europos Sąjungos. Lietuva dar nebuvo NATO narė, bet turėjo savo ambasadorę prie šios organizacijos.

"Prieš septynerius metus tas paskyrimas man buvo ypač svarbus. Iš dalies jis pakeitė mano gyvenimą - pagaliau atsidūriau arčiau Lietuvos", - sakė ji. Dirbdama LR atstovybėje NATO ji tęsė šalies integracijos į NATO procesą, kuris atvedė Lietuvą į visateisę narystę.

Pritapo vyrų draugijoje

Kai papokštavau, kad moterys tikriausiai turi daugiau diplomatinių sugebėjimų negu vyrai, ambasadorė nusišypsojo ir tarė: "Diplomato darbas - tai ne vien šampano taurių kilnojimas per vyriausybinius priėmimus, kaip gali pasirodyti tiems, kurie neišmano šio darbo specifikos. Didžioji mūsų veiklos dalis nematoma, bet ji labai svarbi valstybės gyvenime. Kai patekau į NATO sprendžiamąjį organą - Šiaurės Atlanto tarybą - buvau apskritai pirma moteris ambasadorė šios organizacijos istorijoje, tokio aukšto rango pareigūnė, peržengusi būstinės slenkstį. Tuometinis NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas posėdžius pradėdavo kreipdamasis: "Gerbiamoji ponia ir ponai." Kartais pajuokaujama, kad NATO yra "gerų berniukų draugija."

Pašnekovė pridūrė, jog diplomatais netampama, jais gimstama.

Reikia pripažinti, kad diplomatė, atstovaujanti Lietuvai, gana gerai jautėsi toje solidžioje 25 "gerų vyrų draugijoje". "Laikai keitėsi, permainos vyko ir NATO būstinėje. Po manęs JAV irgi paskyrė savo ambasadorę. Ji, kaip ir aš tuomet, taip pat susidūrė su tuščiomis ambicijomis, kurių neišvengiama ir galingiausiame pasaulyje gynybiniame Aljanse. Kartais praverčia subtili moteriška diplomatija", - linksmai kalbėjo ji.

Būtent tada NATO būstinėje Amerikoje gimusi lietuvė aiškiai prabilo, kad norėtų grįžti dirbti į Lietuvą. Gintė neabejojo, jog kada nors taip ir atsitiks, nes rotacija - kasdienė diplomatės duona. Lietuva buvo įsipareigojusi įsteigti Afganistane provincijos atkūrimo grupę, atgaivinti civilių veiklą ir atkūrimo projektus toje šalyje. Šią sritį G.Damušytė pradėjo kuruoti, kai atvyko dirbti į Užsienio reikalų ministeriją Vilniuje.

Ėjo Lietuvos link

Gintė įsitikinusi, kad tėvo ateitininko idėjos ir begalinis noras matyti Lietuvą laisvą turėjo jai didelės įtakos jaunystėje. "Užaugau Detroite, ir mane nuo mažens supo amerikietiška aplinka. Tačiau tėvai labai stengėsi palaikyti lietuvišką dvasią ne tik šeimoje. Jie patys aktyviai dalyvavo ir mus skatino dalyvauti lietuvių bendruomenės veikloje", - prisiminė Gintė.

Jauna lietuvė, universitete baigusi politinius mokslus ir istoriją, sumanė metus padirbėti Lietuviškame informaciniame centre Niujorke. Toks pasirinkimas iš dalies lėmė jos tolesnį gyvenimą.

"Tie vieni metai užtruko 12 metų. Nuo Lietuvos niekada nebuvau nutolusi, priešingai, vis ėjau gimtinės link", - šypsojosi diplomatė.

Citavo Amerikos leidiniai

Gintė, nuo jaunystės svajojusi apie diplomatės tarnybą, nesitikėjo, kad kada nors galės savo žinias pritaikyti ir Lietuvai iš taip arti. Juo labiau tada, kai anais niūriais laikais už Atlanto redagavo pranešimus spaudai ir užsienyje platino pogrindžio spaudą, ypač ilgiausiai ėjusį leidinį "Katalikų Bažnyčios kronika" anglų kalba. Kai Lietuvoje prasidėjo Sąjūdžio judėjimas, laisvės žodis sklido ir iš Lietuviško informacinio centro Niujorke. Reportažus, remdamiesi centro duomenimis, ėmė cituoti solidūs dienraščiai, tarp jų - "The New York Times". Dar vėliau tie įvykiai sulaukė atgarsio ir per Amerikos televiziją, kitas informacijos priemones.

"Jei tektų viską pradėti nuo pradžių, rinkčiausi panašų kelią. Straipsnius rašiau informacinio centro vardu, tad mano autorystė buvo nežinoma. Svarbu tai, kad mus išgirdo Amerikos ir kitų šalių visuomenė. Paskui ir kiti elitiniai amerikiečių leidiniai kreipėsi į mūsų centrą, nes norėjo pirmi sužinoti visą tiesą apie Sąjūdžio judėjimą, įvykius po Sausio 13-osios", - pasakojo ji.

Diplomatinę tarnybą lietuvė pradėjo Niujorke, kai Lietuva 1991 metų

rugsėjo 17 dieną buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją ir čia buvo įsteigta atstovybė. "Mane į šią tarnybą pakvietė tuometinis Lietuvos ambasadoriaus Niujorke Anicetas Simutis. Šio garbingo žmogaus jau nebėra tarp mūsų. Tada dar neturėjau Lietuvos pilietybės, ji man buvo suteikta po trejų metų", - prisiminė tuos laikus diplomatė.

Damušis ar Damušytė?

Dvi skirtingas ambasadorės gyvenimo dalis atspindi dvi jos pavardės. "Gimiau JAV, tad turiu Damušis pavardę. Tačiau lietuvių išeivijoje esu pažįstama kaip Damušytė", - sakė ambasadorė. Gintė nelaužė tradicijos ir paliko lietuvišką pavardės galūnę, kai gyveno Lietuvoje. "Kanadoje vėl teks susigrąžinti Damušis pavardę. Taip daug paprasčiau", - mano ji.

Ką veiktų, jei nutrauktų puikiai pažįstamą darbą diplomatijos srityje? "Prisipažinsiu, apie ką nors kita neturėjau kada ir pagalvoti. Buvo laikai, kai viską reikėjo atlikti greitai ir gerai. Diplomatinė karjera turėjo įtakos mano asmeniniam gyvenimui. Dabar jau galiu šiek tiek atsikvėpti ir ramiai pagalvoti: o kas toliau?" - svarstė ambasadorė.

G.Damušytę nuo jaunystės traukė kūrybinis darbas. Ji mano, kad ateis metas, kai galės rašyti istorine tematika. Gintę ypač domina rezistencinio sąjūdžio laikai, dokumentinių filmų scenarijai. "Mane traukia kinas, - užsiminė ji. - Gal kada nors ateityje turėsiu daugiau laiko ir vėl pradėsiu dėstyti savo mintis ant balto popieriaus lapo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"