TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sunkios mintys apie amžiną miegą

2007 11 10 0:00
M.Stašinsko darbas - sielovada.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"g

Teologo Mindaugo Stašinsko nuomone, mūsų visuomenė šalta, arši ir susvetimėjusi. Žmogus neretai jaučiasi vienišas. Kai jis neranda supratimo ir pagalbos, gali pasirinkti netinkamą būdą išsivaduoti nuo prislėgusių bėdų - bandyti pasitraukti iš gyvenimo.

37 metų M.Stašinsko darbas - klinikinė pastoracija. Vienoje ligoninių jis lanko žmones, bandžiusius nusižudyti. Klausiamas, kodėl teologiją Lietuvoje ir Amerikoje studijavęs vyras pasirinko tokį darbą, M.Stašinskas sako: "Kiekvienas žmogus turi ieškoti stiprybės šaltinio. Aš tokį radau padėdamas kitiems. Mat jei nori pagelbėti žmonėms, negali būti silpnas."

Kad vėl nebandytų

"Sergantis žmogus turi dvasinių poreikių. Jei liga rimta, jis pradeda keisti požiūrį į save, į gyvenimą. Atsižvelgiant į tai šeštajame dešimtmetyje Amerikoje atsirado klinikinės pastoracijos programos", - kaip pradėta rūpintis ligonių dvasiniais reikalais, pasakoja M.Stašinskas.

Jis tokį darbą dirba pusę metų. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų centre lanko tuos, kurie į ją pakliuvo bandydami pasitraukti iš gyvenimo. "Yra psichoterapeutė, socialinis darbuotojas, psichologė ir aš, sielovados specialistas. Mes visi rūpinamės žmonėmis, kurie bandė nusižudyti", - vardija M.Stašinskas. Čia atvežami tik tie savižudžiai, kurie bandė nusinuodyti. M.Stašinskui rūpi, kad nelaimėliai vėl neketintų pasitraukti iš gyvenimo.

Moteriški ypatumai

Pašnekovas tvirtina, kad vaistais dažniausiai nuodijasi moterys, vyrai renkasi kitus būdus. "Tai moteriški ypatumai, - sako M.Stašinskas. - Pastebėjau, kad tokiais atvejais išryškėja blogas klimatas šeimoje ir problemos su vaikais. Jie dažnai tampa savižudybės priežastimi. Mane tai labai nustebino. Ligoniai sako: "Na, užsiauginau sau "užvadėlį". Tėvams sunku atsiriboti nuo vaikų ir jie priversti kęsti atžalų terorą. Vyras su žmona gali išsiskirti. Su vaikais neįmanoma to padaryti. Ypač motinų ryšys stiprus, jos savo vaikus priima besąlygiškai."

M.Stašinskas svarsto, kad savižudiška nuotaika gali apimti moteris tada, kai jos būna klimakterinio amžiaus - 40-60 metų. "Dar todėl, kad visuomenė šalta ir nedraugiška, retai galima sulaukti paramos, - samprotauja pašnekovas. - Prisideda ir finansinės problemos. Taip pat negydomos psichikos ligos. Visa tai išvirsta į alkoholizmą." M.Stašinsko nuomone, geriau vartoti vaistus nuo depresijos negu alkoholinius gėrimus. Bet Lietuvoje tradiciškai žmonės nuotaiką pataisyti bando gerdami.

Iš vienišumo

M.Stašinskas prisimena, kaip ligoninėje gulėjo vidutinio amžiaus pacientė iš mažo provincijos miestelio: "Moteris ilgą laiką gyveno kartu su motina. Galiausiai ši iškeliavo į aną pasaulį. Moteris buvo išsiskyrusi. Turėjo dukrą, kuri nelabai ja domėjosi. Moterį apėmė depresija, ji pradėjo vartoti alkoholį. Susipažino ir pradėjo draugauti su vyriškiu, kuris taip pat mėgo išgerti. Ėmė svaigintis drauge. Tų santykių moteriai buvo sunku atsisakyti, nes jautėsi labai vieniša. Taip pateko į sunkiai išsprendžiamą painiavą. Nebežinodama ką daryti, ji bandė nusižudyti."

Nepatiko dukters draugas

M.Stašinskas teigia, kad dažna merginų savižudybės priežastis būna nelaiminga meilė. "Pamenu, ligoninėje gulėjo mergina, studijavusi teisę. Ji buvo atvykusi iš nedidelio miestelio. Dievobaimingų tėvų dukra. Ir pati nebuvo atitolusi nuo Bažnyčios, lankydavosi mišiose... Mergina žudėsi dėl to, kad tėvams nepatiko jos naujas draugas. Tėvų supratimu, vaikinas nebuvo pasiekęs nieko rimta... Man bendraujant su mergina ligoninėje, tas draugas ateidavo. Jis lankėsi kiekvieną dieną. Draugei atnešdavo gėlių. Malonus, dėmesingas, atsakingas žmogus. Labai mylintis savo merginą. Vaikinas buvo ką tik gavęs darbą. O merginos tėvams pasirodė, kad jis nepakankamai solidus, kad galėtų draugauti su jų dukra ir įsimylėjusius jaunuolius ignoravo, - pasakojo M.Stašinskas. - Viena vertus, dukra suprato, kad pakeisti labai griežtų tėvų nuomonės beveik neįmanoma. Antra vertus, vaikinas jai buvo labai svarbus. Mergina jį mylėjo. Nematydama išeities ji nutarė pasitraukti iš gyvenimo."

M.Stašinskas bendravo ir su vaikinu. Jam buvo sunku patikėti, kad tas šaunus jaunuolis galėjo kam nors nepatikti. M.Stašinskas matė, kad merginą lankė ir tėvai. Pašnekovas tiki, jog jaunos poros ateitis bus graži.

Trūko pinigų

Kita istorija, kurią papasakojo M.Stašinskas, apie maždaug 35 metų moterį. Ji nesirgo depresija. Turėjo darbą, nors ir nelabai gerai mokamą. Gyveno su motina, turėjo vaikiną, su kuriuo pora buvo apie metus. Moteris galvojo apie ateitį su savo draugu. Jis jau pradėjo kalbėti apie būsimas vestuves. Vienintelė problema - noras turėti savo būstą, kuriame jauna šeima galėtų apsigyventi. Moteris reikalingos pinigų sumos neturėjo ir nusprendė eiti į banką prašyti paskolos. Apsilankė visuose bankuose, bet negalėjo gauti tiek pinigų, kiek reikėtų būstui įsigyti. Tai sužlugdė moters planus ir pastūmėjo į savižudybę. "Bandžiau suprasti, ar buvo kokių kitų priežasčių, deja, jų nebuvo, - sako M.Stašinskas. - Silpnumo akimirka gali atsirasti bet kada. Manau, kad po kurio laiko ir pačiai moteriai ta situacija nebeatrodys dramatiška. Bet tuo metu griuvo susikurta ateities konstrukcija, todėl ji bandė nusižudyti."

Siekiama užsimiršti

Manoma, kad kai kurie bandantieji nusižudyti nenori atsisveikinti su gyvenimu, o siekia atkreipti kitų žmonių dėmesį į savo problemas, sunkumus, kad jiems yra blogai. "Yra tokių teorijų, bet aš nelabai tuo tikiu, - sako M.Stašinskas. - Gal dažniau taip daro jaunimas. Tarkime, dėl nelaimingos meilės. Bandydami žudytis siekia atkreipti dėmesį. Bet vyresnio amžiaus žmonės tą daro dėl totalinio išsekimo. Kai būna įstumti į kampą, nebemato jokios vilties, nebepajėgūs susivokti situacijoje, nebegali blaiviai savęs matyti. Tokią silpnumo akimirką siekiama užsimiršti. Manau, kai žmonės žudosi, jie negalvoja apie mirtį, o nori pabėgti, užsimiršti, tarsi miegoti amžinu miegu. Jaučia tokį dvasinį, fizinį, emocinį, finansinį nuovargį, kad nebeturi jėgų suvokti, ką sau daro."

Slaptas troškimas

"Būna, jog sąmoningame lygmenyje žmogus negalvoja, kad norėtų nusižudyti, bet pasąmonėje to siekia. Ir pats nesuvokia. Tarkime, moteris eidama miegoti išgeria tris raminamųjų vaistų tabletes. Kitą kartą išgeria dešimt. Arba penkiolika. Tikina save, kad nori geriau išsimiegoti, bet pasąmonėje, negalėdama atsikratyti įtampos, renkasi neteisingą kelią. Ji tarsi žaidžia likimu, - samprotauja pašnekovas. - Taip moterys tarsi netyčia išgeria brendžio ir padaugina tablečių. Paskui atsigavusios pačios nustemba: "Kaip tai atsitiko? Aš tikrai nenorėjau nusižudyti." O vyrai dažniausiai gainioja automobilius. Lekia didžiausiu greičiau. Kai kuriais tokiais atvejais tai irgi gali būti slaptas, protu nesuvokiamas noras nusižudyti. Vos ne žaidimas, panašus į rusišką ruletę."

Svarbiausia - suprasti

M.Stašinskas pastebėjo, kad ligoninėje pabuvę žmonės, pailsėję ir pasikrovę energijos, atsigavę ir išsimiegoję, atitolę nuo problemų, į savo situaciją jau gali pažvelgti iš šalies. Tada retai kuris galėtų pasakyti: "Gerai pasielgiau." "Tam reikia laiko ir pagalbos", - įsitikinęs pašnekovas. Jis ir stengiasi teikti tokią pagalbą. M.Stašinsko darbas - leisti suprasti, kad bandęs nusižudyti žmogus yra svarbus. Jam asmeniškai.

"Pirmiausia bendraudamas su pacientu stengiuosi suprasti žmogų ir aplinkybes, privedusias iki bandymo nusižudyti. Moralizavimas ir pastangos įrodyti, kad tas poelgis neteisingas, nėra toks svarbus, kaip supratimas", - tvirtina pašnekovas. Mat nelaimingas žmogus, kai jį kas nors išklauso, pasijunta geriau. "Jis gali giliau įkvėpti: "Esu suprastas", - teigia M.Stašinskas. - Todėl 80 proc. savo laiko ir energijos bendraudamas su bandžiusiaisiais nusižudyti skiriu siekdamas suprasti. Po to galima duoti patarimų, kodėl savižudybė nėra išeitis, kad visada galima ieškoti kitų sprendimų. Pastangos išklausyti, išgirsti ir suprasti yra didžiausia paslauga, kurią mes galime vieni kitiems padaryti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"