TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šuo ir kariamas pripranta, arba Minimali gerovė

2011 08 13 0:00

Patenkintų gyvenimu žmonių Lietuvoje nėra itin daug, o besiskundžiančiųjų - tikrai pakanka. Nepatenkintieji mano, kad jiems trūksta to, ką turi sėkmingieji: pinigų kasdieniams poreikiams, madingų drabužių, naujo automobilio, nuosavo buto, jachtos, vilos Bahamose, asmeninio lėktuvo...

Šį sąrašą, regis, būtų galima tęsti be galo. Nors pirmuosius jo punktus daugelis dar laikytų protingais ir priimtinais, kitus priskirtų besaikei prabangai. Sunkiausia būtų sutarti dėl atskaitos taško - ką laikyti nereikalingu pertekliumi?

Džiaugiasi tuo, ką turi

Yra žmonių, sugebančių džiaugtis tuo, ką turi. Sociologo R.Fujito tyrimai parodė, kad vieni laimingiausių - Afrikos masajų genties žmonės, nors gyvena menkose trobelėse be vandentiekio ir elektros. Laime jiems nenusileidžia Grenlandijos eskimai. Ledo namelis ir komunalinių paslaugų stoka jiems taip pat nekliudo džiaugtis gyvenimu.

Amerikiečių psichologo R.Dienerio tyrimai atskleidė, kada žmonės gali pasijusti laimingi: įveikę sunkumus, nugalėję kliūtis, iš naujo įvertinę neigiamą patirtį, prisitaikę prie esamos situacijos.

Taigi, siekiant laimės, nemažai priklauso nuo paties žmogaus, jo požiūrio į gyvenimą, valios ir tikslų. Vis dėlto ne viskas - nemažai priklauso ir nuo visuomenės, nuo jos priimtų gyvenimo standartų.

Masajų ir eskimų, kurių buities sąlygos yra vargu ar geresnės už Vakarų šalių benamių, pavyzdys rodo, kad žmogus gali būti laimingas ir pašiūrėje. Tai galima pailiustruoti net anekdotu. Baltasis Afrikoje įdienojus pamatė bananmedžio pavėsyje snūduriuojantį čiabuvį ir nusprendė jį pamokyti verslumo. "Užuot tinginiavęs, verčiau palypėtum į medį priskinti bananų, nugabentum juos į turgų, paduotum, už tuos pinigus pasamdytum darbininkų, jie tau vėl priskintų bananų, taip turguje juos pardavinėdamas gautum daug pinigų", - mokė jis. "O kam man tai?" - tingiai paklausė čiabuvis. "Būtum turtingas - galėtum bet kada gulinėti po palme", - čiabuviui paprastai paaiškino baltasis. "Aš ir taip guliu", - atšovė jis.

Išvada paprasta - masajų ir eskimų laimės pavyzdys gražus, skatinantis susimąstyti apie mūsų gyvenimo prasmę, bet neįkvepiantis juo sekti. Mes norime kitos gyvenimo kokybės.

Vakarietiško gyvenimo standartas

Protingai tvarkoma visuomenė rūpinasi savo piliečių laime ir gerove, o norint rūpintis reikia žinoti, kas jiems yra būtina, o kas - perteklinė prabanga.

Suprantama, mums rūpi gyvenimas ne Afrikoje ar Grenlandijoje, bet Lietuvoje. Mūsų krašto minimalus gyvenimo lygis šiuo metu yra 130 litų. Kadangi visiems aišku, kad išgyventi už tokią sumą per mėnesį itin keblu, šis rodiklis buvo pervadintas ir tapo "bazine socialine išmoka". Lietuviškų pensijų bei atlyginimų sugretinimas su vakarietiškais nebūtų itin prasmingas, nes skirtingose šalyse skiriasi mokesčiai, pajamų struktūra ir kainos.

Todėl bene parankiausia - pasiremti tyrimais, atitinkančiais "laimės ekonomikos" idėjas ir rodančiais, ko vidutiniam europiečiui reikia, kad jis nesijaustų nuskriaustas visuomenės. Šiuo atveju kalbėsime ne apie meilę, pripažinimą, sveikatą, gyvenimo prasmę, o apie proziškesnes materialines gėrybes.

Pirmiausia vakariečiui rūpi darbas ir, aišku, atlygis už jį. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, visavertiškumo, išgyvenimo pagrindas. O nedarbas ne tik stumia skurdo link, bet ilgainiui lemia ir socialinę atskirtį. Visuomenei irgi naudinga, kai dirba visi galintieji ir norintieji tai daryti - taip sukuriamos pajamos ir paslaugos, kuriomis gali naudotis jos nariai. Todėl daug žmonių, neturinčių darbo arba negaunančių už jį jiems priimtino atlygio, ieško naujų galimybių, emigruoja.

Įvertinti pasitenkinimą atlygiu už darbą nėra paprasta. Atsakymai į klausimą: "Ar jūs patenkintas alga?" - ne ką sako, nes norinčiųjų, kad ji sumažėtų, nebus.

Psichologas T.Schoenfeldas, ieškodamas ryšio tarp pasitenkinimo gyvenimu ir už darbą gaunamo atlygio, rado dėsningumą, kuris, jo nuomone, lemia atlygio vertinimą. Yra žmonių, kurie priversti dirbti, kad išgyventų, yra pakankamai apsirūpinusių ir nesidominčių atlygiu. Šiems jo nustatytas atlygio suvokimo ypatumas netinka. Likusieji, o tokių veikiausiai dauguma, atlygį laiko priimtinu, jei gali 10-15 proc. uždarbio skirti taupymui, geru - jei taupymui skiriama dalis viršija 30 procentų.

Vidutinis europietis norėtų ne tik darbo, bet ir savo būsto. Vakarų valstybėse benamiai yra nelaimingiausia visuomenės grupė, ir bėgant laikui jų būsena negerėja, nors daug kitų nelaimėlių sugeba prisitaikyti prie pablogėjusių gyvenimo sąlygų. Antai net dėl avarijų tapę neįgaliaisiais žmonės randa naujų gyvenimo prasmių ir praėjus 3-5 metams po nelemto įvykio, iš esmės pakeitusio jų gyvenimą, atėmusio, pavyzdžiui, galimybę judėti ar matyti, jų laimės lygis nedaug skiriasi nuo kitų žmonių. Benamiams šis laimės išgyvenimo dėsningumas negalioja. Jie jaučiasi blogai ir prie savo padėties neprisitaiko.

Tiriant savo būsto vertinimus, taip pat bus patenkintųjų gyvenimu lūšnelėje, bet su mylimuoju ir nelaimingųjų - rūmuose. Tačiau bendras europinis dėsningumas - patenkinti paprastai tie žmonės, kurie turi bent po kambarį kiekvienam šeimos nariui.

Paminėti atlygio ir būsto vertinimo dėsningumai gali atrodyti tik kaip mokslinio smalsumo tenkinimas. Tačiau jie turi itin praktišką aspektą. Nepatenkintas jais žmogus ieško, kur geriau, - naujo darbo, keliasi į kitą vietovę, išvažiuoja į kitą šalį.

Interneto portalo "Delfi" užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 8,5 proc. Lietuvos gyventojų nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. - per artimiausius kelerius metus. Išvažiuoti iš Lietuvos dažniau nori vyrai, jauniausio amžiaus, gaunantieji mažesnes pajamas, gyvenantieji rajonų centruose. Priežasčių, dėl kurių norima ieškoti laimės užsienyje, yra daug, tačiau pats pasakymas "ieškoti laimės" nusako jų esmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"