TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Suomijos garbės konsulas stebi Lietuvos paukščius

2014 08 02 6:00
Kristeris ir Rita pagarbiai ir tolerantiškai žvelgia į vienas kito pomėgius. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Aštuoniolika metų Lietuvoje gyvenantis Kristeris Castrenas mūsų krašte turi savo verslą, lietuvę žmoną, Suomijos garbės konsulo Klaipėdoje pareigas ir aistrą stebėti paukščius. Šiemet jis savo lėšomis anglų kalba išleido solidžią, gausiai iliustruotą knygą "Kuršių nerijos paukščiai", jai medžiagą rinko daugelį metų.

Vakarų pasaulyje paukščių stebėjimas daugelį dešimtmečių yra labai populiari pramoga. Didžiulės aistruolių bendruomenės rengia išvykas į gamtą vienu tikslu - pamatyti, kokie paukščiai gyvena jų apylinkėse, atrasti dar nematytų ir retų rūšių, grožėtis, ieškoti informacijos apie išvystus sparnuočius. Tokie žmonės ne tik bendrauja tarpusavyje, bet ir dalijasi sukaupta medžiaga su profesionaliais ornitologais, kuriuos pažįsta ir su kuriais palaiko draugiškus ryšius. Kol kas Lietuvoje šis pomėgis nėra labai populiarus, o profesionalai dažnai kreiva akimi žvelgia į mėgėjų pastangas suvienyti jėgas, bendradarbiauti. Šią situaciją savo neblėstančiu entuziazmu stengiasi keisti suomis K. Castrenas, kuriam Lietuva tapo antraisiais namais.

"Tuoj pamatysime kokį nors paukštelį!" - nutvėręs žiūronus džiaugiasi Kristeris Castrenas./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Virto gyvenimo būdu

"Paukščius pradėjau stebėti mokydamasis mokykloje Helsinkyje 1962 metais. O, kaip seniai tai buvo! Turėjome mokyklos paukščių stebėtojų klubą, tuo metu tai buvo itin populiaru, juk dar neturėjome kompiuterių, daugelyje namų nebuvo net televizorių", - šmaikštavo Kristeris. Pasak jo, besimokančiam jaunimui veikla paukščių stebėtojų būrelyje buvo puiki proga ištrūkti iš namų, pabūti gamtoje, o kartais - pretekstas neatlikti namų darbų. Vyresnysis Kristerio brolis taip pat lankė minėtą būrelį, jis ir padėjo jaunėliui įsitraukti į šią veiklą.

"Brolis gana greitai liovėsi stebėti paukščius, o man - prilipo visam gyvenimui. Mėgstu būti vienas, man nelabai reikia didelių kompanijų. Gamtoje būtent tai ir gaunu. Kai 1996 metais atvykau gyventi į Lietuvą, atsivežiau ir šią aistrą", - pasakojo suomis. Mūsų šalyje jis atrado ne tik verslo perspektyvų, bet ir bekraštę erdvę savo pomėgiui tenkinti. Vienintelis dalykas, kurio Kristeris pasigedo, - informacijos apie paukščius, jų stebėjimo galimybes, vietas, kur tai geriausiai daryti.

"Ilgainiui visa tai virto gyvenimo būdu. Dabar jau nebe verslas yra mano gyvenimo ašis, o paukščių stebėjimas", - prisipažino K. Castrenas. Prieš aštuoniolika metų atvykęs gyventi į Lietuvą, jis įkūrė bendrovę, importuojančią iš Suomijos šildymo sistemų įrangą. Džiaugėsi, kad verslas sekėsi, todėl 2000-aisiais verslininkas pasamdė kvalifikuotus vadybininkus, o pats nuo aktyvios veiklos pasitraukė ten, kur visą laiką šaukė širdis - stebėti paukščių.

Suopio skrydis./Kristerio Castreno nuotraukos

Patiko šalis

Kristeris pasakojo, kad lankytis Lietuvoje jis pradėjo dar 1992-aisiais, šaliai atgavus nepriklausomybę. Atvažiuodavo čia ne tik žvalgytis verslo perspektyvų, bet ir bendrauti su Lietuvos ornitologais. "Mane kiek stebino vietinių mokslininkų požiūris į mano veiklą. Suomijoje tokios nuostatos nebuvau patyręs. Mano šalyje profesionalūs ornitologai noriai bendrauja ir bendradarbiauja su tokiais mėgėjais, o Lietuvoje jie gerokai atsiriboję. Jeigu tu neturi specifinio išsilavinimo, o tik per daugelį metų sukauptų mėgėjiškų žinių apie paukščius, esi nevertas rimto požiūrio ir bendradarbiavimo", - teigė pašnekovas.

Įsikūręs Lietuvoje Kristeris iš Suomijos atsivežė ir paukščiams stebėti reikalingą įrangą - žiūronus, kitos optikos, visureigį automobilį miško keliukais pasiekti patogias paukščių stebėjimo vietas. "Tuo metu Lietuvoje tiesiog nebuvo nei padorios optikos, nei visureigių. Dabar jau kitaip", - pasidžiaugė vyras.

Pasigedo suomis ir Vakarų pasaulyje populiarių leidinių, skirtų mėgėjams, o ne mokslininkams. "Nebuvo visiškai jokios informacijos, leidinių, kuriuose pamatęs sparnuotį galėtum pasižiūrėti, koks tai paukštis, paskaityti aprašymą. Europoje tokių leidinių gausybė, o lietuviškų - nė kvapo. Pamaniau, jeigu jau esu čia, pabandysiu susisteminti medžiagą, kurią surinkau ir kasdien pildau, ir kilstelėsiu Lietuvos paukščių stebėjimo kultūrą į skandinavišką lygį", - šyptelėjo trejus metus prie kol kas vienintelės ne profesionaliems ornitologams skirtos knygos dirbęs autorius.

Paukščių stebėjimo ralis

Vienas įdomiausių Kristerio sumanymų - organizuoti Lietuvoje mėgėjų paukščių stebėtojų ralį. Šis renginys jau keturiolika metų vyksta kartą per metus, ankstyvą spalį, aplink Kuršių neriją, Ventės ragą, Kintus. Pastaraisiais metais į ralį stebėti paukščių susirenka nemažai aistruolių, jų gretos vis gausėja. "Per dvylika valandų kiekviena 3-4 žmonių komanda, važiuodama apylinkėmis, stengiasi pamatyti kuo daugiau paukščių rūšių. Pastaraisiais metais jau turėjome dvidešimt penkias komandas. Džiugu, kad šis puikus laisvalaikio leidimo būdas sparčiai populiarėja", - džiaugėsi entuziazmo nestokojantis suomis.

Kad būtų arčiau stebėti sparnuočius, Kristeris įsigijo būstą Juodkrantėje, kur, pasak žmonos Ritos, leidžia didžiąją metų dalį. Sutuoktiniai turi namus Vilniuje, Žvėryne, tačiau vasarą sostinėje jie, galima sakyti, nebūna. Pašnekovas prisipažino, kad kai atsirado lengvai valdomos skaitmeninės fotografavimo technikos, jis užsikrėtė dar viena aistra - dabar ne tik stebi paukščius, bet ir juos fotografuoja. "Anksčiau niekada to nedariau, esu labai kvailas, nesutariu su fototechnika, - juokėsi. - Bet kai atsirado "protingi" fotoaparatai, šia galimybe pasinaudojau." Fotografuoti pradėjo dėl dviejų priežasčių - kad galėtų dokumentuoti pastebėtus sparnuočius ir iliustruoti savo paukščių stebėtojo dienoraščius, kuriuos pildo nuo pat mokyklos laikų. Nuotraukos pravertė ir šiemet leidžiant solidžią iliustruotą knygą apie Kuršių nerijos paukščius. Leidinį verslininkas išleido savo lėšomis.

Mažasis genys ilsisi.

Lemtinga pažintis Šiauliuose

Nežinia, kaip būtų susiklostęs Kristerio gyvenimas, jei prieš du dešimtmečius jis su bičiuliu nebūtų apsilankęs Šiauliuose ir užsukęs į vieną miesto kavinių. Pašnekovo žmona Rita šypsodamasi prisiminė, kaip sėdėdama su drauge ir gurkšnodama kavą pamatė du simpatiškus suomius, kurie bandė susikalbėti su barmenu anglų kalba.

"Buvo 1994 metai, Kristeris su draugu, atvažiavę iš Suomijos, nutarė apsistoti Šiauliuose, kur aš tuo metu gyvenau ir dirbau Šiaulių "Aušros" muziejuje. Buvau neblogai pralavinusi anglų kalbą, be to, lankiau kursus. Kadangi svečiams sunkiai sekėsi susikalbėti su baro šeimininku, nes jam trūko kalbos įgūdžių, truputį padėjau. Susitikimas buvo lemtingas. Nors Kristeris tada dar gyveno Suomijoje, mūsų ryšys nuo to laiko tik stiprėjo ir baigėsi vadybomis", - pasakojo Rita. Jos teigimu, minties abiem apsigyventi Suomijoje pora nesvarstė. Ta Kristerio kelionė į Šiaulius buvo viena pirmųjų, dairantis galimybių pradėti verslą ir įsikurti Lietuvoje.

Moteris neslėpė, kad nors juodu su vyru yra labai skirtingų pomėgių, sutaria puikiai, nes gerbia vienas kito gyvenimo būdą. Meniškos prigimties Rita savo malonumui užsiima tapyba, lanko koncertus, parodas, o Kristeris kone visą laiką skiria paukščiams. "Gal kam iš šalies pasirodys keista, kad tokie skirtingi žmonės jau daug metų gyvena kartu, bet turiu pabrėžti esminį dalyką: ir mano vyras, ir aš gerbiame vienas kitą kaip asmenybes, todėl nei jis, nei aš netrukdome vienas kitam užsiimti mėgstama veikla. Kai norime kartu nueiti į koncertą, pasirenkame tokį, kuris tinka ir jam, ir man. Iš Kristerio išmokau pagarbos ir tolerancijos kitam žmogui", - tikino Rita.

Kaip nutiko, kad Kristeris, toks aistringas ornitologas mėgėjas, neužkrėtė savo antrosios pusės šia "bacila"? Kaip sakė moteris, keletą kartų pabandžiusi lydėti sutuoktinį į paukščių stebėjimo išvykas, ji greitai suprato, kad šis užsiėmimas - ne jai. "Kristeriui reikia laisvės. Atvykęs į Lietuvą jis kaip tik jos ir norėjo. Aš jam šią laisvę daryti tai, ką jis nori, suteikiu", - šyptelėjo suomio gyvenimo draugė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"