TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Svajonei reikėjo dešimtmečio

2007 11 03 0:00
Režisieriaus T.Donelos filmo "Atsisveikinimas" nuotaiką kurs ir Vilniaus daugiaaukščių pilkuma.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Australijoje tiesiog neįmanoma, kad aštuntą mėnesį nėščia kaimynė girta ateitų "nušauti" poros cigarečių arba pagiringas kaimynas prašytų įpilti "čerkutę", antraip numirs", - sakė kino režisierius Tomas Donela, kodėl universalią, tačiau kartu ir labai lietuvišką istoriją "Atsisveikinimas" filmuoja Lietuvoje.

47 metų vilnietis Tomas Donela juokavo, kad yra nežinomiausias lietuvių režisierius. Apie įdomius likimo vingius, vedusius iš Lietuvos į Australiją ir atgal, T.Donelą LŽ kalbino tarp vaidybinio filmo "Atsisveikinimas" filmavimo Klaipėdoje ir Vilniuje.

Per jaunas

"Dažniausiai žmones domina du dalykai: meilė ir mirtis. Visa kita ne taip svarbu. Ir mano filmas yra apie meilę, gyvenimą ir mirtį, kaip neišvengiamą gyvenimo dalį, - pasakojo režisierius. - Natūralu, kai miršta senas žmogus. Kai 35 metų - istorija kur kas dramatiškesnė, tačiau ji kalba apie gyvenimą: žmones ir jų sudėtingus santykius."

Filmo "Atsisveikinimo" herojus - 35 metų jūreivis Audrius. Šį vaidmenį kuria kino ir teatro aktorius Dainius Kazlauskas. Jis filmavosi ir T.Donelos filme "Išakėtas krantas".

"Tada susidraugavome, ir kai jau turėjau "Atsisveikinimo" idėją, žinojau, kad pagrindinis herojus bus jis. Tikrai geras ir labai talentingas aktorius, tik gal per jaunas šiam vaidmeniui, - prisiminė dėl D.Kazlausko amžiaus kadaise apgailestavęs režisierius. - Likimas sudėliojo viską, ir dabar aktorius yra būtent toks, kokio reikia."

Pagrindinius moterų vaidmenis atliks kine debiutuojančios jaunos aktorės Olga Generalova ir Aleksandra Metalnikova. Epizodinius vaidmenis kurs tokie žymūs Lietuvos aktoriai kaip Vladas Bagdonas, Kostas Smoriginas, Vladimiras Jefremovas, Dalia Storyk, Jolanta Dapkūnaitė, Arūnas Sakalauskas, Larisa Kalpokaitė, Adolfas Večerskis ir kiti.

Žvaigždžių kekės jūroje

"Už galimybę kurti "Atsisveikinimą" kariavau 10 metų. Mėginau ieškoti pinigų užsienyje, tačiau jie kuria savo filmus, kam jiems lietuviški?! Lietuviai nenorėjo to filmo, jo ir nebuvo. Užsinorėjo, dabar ir bus, - apie finansinius dalykus sakė režisierius. - Tikrai paradoksas, kad australai skyrė pinigų, nors žinojo, kad filmas bus kuriamas Lietuvoje ir lietuvių kalba. Siūlė filmuoti Australijoje, tačiau, mano manymu, ne Lietuvoje jis negalėtų būti kuriamas. Istorija yra universali, nes žmonės myli, kenčia ir meluoja visame pasaulyje vienodai, kita vertus, - labai lietuviška."

Scenarijaus bendraautoriai - Alvydas Šlepikas, Josefas Demianas ir Shakharas Bassi. Rumunų kino klasikas J.Demianas buvo T.Donelos dėstytojas Australijos nacionalinėje kino mokykloje. Su Londone gyvenančiu indų kilmės scenarijų autoriumi Sh.Bassi vilnietis režisierius susipažino prieš kelerius metus vadinamosiose kūrybinėse scenarijų dirbtuvėse Italijoje.

Jau ne pirmas T.Donelos filmas yra susijęs su jūra. 1992 metais sukurtas "Išakėtas krantas", pernai - "Berniukas ir jūra". Pašnekovas prisipažino nežinąs kodėl renkasi jūrą. Gal toks stiprus buvo dar vaikystėje patirtas įspūdis, kai pirmą kartą ją pamatė. Nė su kuo nesulyginami buvo ir įspūdžiai iš kelionės jachta su draugais per Baltiją pirmyn ir atgal prieš 12 metų. Pasak menininko, tokio dangaus, koks yra rugpjūtį jūros viduryje, niekur daugiau nepamatysi: žvaigždės tiesiog kekėmis svyra.

Iš parduotuvės - į kiną

T.Donela Vilniaus universitete baigė ekonomikos studijas ir tik tada suprato, kad vis dėlto norėtų kurti filmus. Nors gavo tais laikais "fantastišką" paskyrimą dirbti Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, vos po dviejų mėnesių pasiprašė atleidžiamas. Parduotuvės direktore dirbo režisieriaus Vaido Lekavičiaus mama ir jaunąjį specialistą gerai suprato.

"Dar du mėnesius kasdien išeidavau iš namų, atseit, į centrinę universalinę parduotuvę. Prieš tėvą apsimesdavau, kol susiradau darbą televizijoje, - juokėsi pašnekovas. - Būtų turbūt iš namų išvaręs. Sovietmečiu turėti tokį darbą, kur galima gauti deficitų bei kyšių, ir pačiam iš jo išeiti?!"

Televizijoje T.Donela dirbo Literatūros ir meno skyriaus administratoriumi. Vėliau taip pat administratoriumi buvo priimtas į Lietuvos kino studiją ir pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pareigų.

Australiška patirtis

"Į kiną mane atvedė Raimondas Vabalas, - prisiminė režisierius. - Pasiūlė parašyti, kokį, mano įsivaizdavimu, filmą kurčiau, o tada pasakė: stok į VGIK! Stojau, bet sutrukdė tuometiniai įstatymai, nes jau buvau baigęs vieną aukštąjį mokslą. Turėjau arba eiti į armiją, arba laukti dar trejus metus. Supykau ant visų ir atsiradus galimybei 1986 metais išvykau į Australiją."

Australijoje lietuvis turėjo giminių ir žinojo, kad ten yra gera kino mokykla. Dviem savaitėmis pavėlavo į stojamuosius egzaminus, tad per tuos metus teko ir sudaužytus automobilius ardyti. Vos per plauką išvengęs nelaimingo atsitikimo, įsidarbino videotekoje. Tą darbą pašnekovas vadino geriausiu savo gyvenime, nes galėjo nemokamai pasiimti po du filmus per dieną ir pamatė tuos, apie kuriuos sovietmečiu tik skaitęs buvo.

Kitąmet T.Donela įstojo į Australijos nacionalinę kino mokyklą. Buvo tarp 12 laimingųjų, priimtų iš pusantro tūkstančio žmonių. Po dvejų metų studijų laukė individualus darbas su pasirinktu režisieriumi - nesvarbu, kurioje šalyje. T.Donela pasirinko Nikitą Michalkovą ir 1989 metų pabaigoje išvyko į Maskvą.

Tuo pat metu jaunojo režisieriaus kursinis darbas "Sonetas" kaip australų filmas pateko į Berlyno konkursą. Apie sėkmę sužinojęs vienas Lietuvos bankininkas pasiūlė finansuoti pilno metražo filmą. Deja, filmas "Išakėtas krantas" dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl infliacijos, išėjo tik pusės vietoj pusantros valandos.

Per tą laiką Lietuvoje viskas taip pasikeitė, kad į Australiją baigti bakalauro studijų T.Donela išvyko tik po dvejų metų. Vėl grįžęs į Lietuvą, dirbo Šarūno Barto studijoje "Kinema". Ten 1995 metais sukūrė dokumentinį filmą "Pasiansas", tačiau suprato, kad dokumentika vis dėlto ne jam.

Kas svarbiausia - už dyką

Kai dar iš Australijos skirtų pinigų Varėnoje su kino operatoriumi Rimvydu Leipumi filmavo tirpstančio sniego vaizdus būsimam filmui, ten sutiko ir būsimą žmoną Vaidą.

"Jos labai sunki profesija - režisieriaus žmona. Ir mano vaikų mama. Ingai - penkiolika, Martynui tuoj bus devyneri metai, - apie šeimą pasakojo T.Donela. - Gyvename tėvų bute ir važinėjame troleibusais. Svarbiausi dalykai šiame gyvenime yra už dyką - meilė, draugystė, nuoširdumas."

Režisieriaus sūnus Martynas jau filmavosi tėvo filme "Berniukas ir jūra". Jis vaidins ir filme "Atsisveikinimas". Pasak pašnekovo, sūnus puikiai žino, kad yra ne aktorius. Jis tiesiog padeda tėčiui kurti filmą ir vaidina save.

Šeima, vaikai ir neabejotinai darbas T.Donelai yra svarbiausi dalykai gyvenime. Jis nesigaili nepasilikęs gyventi Australijoje, nors ten jau 20 metų gyvena paskui jį išvažiavę tėvai. Pašnekovo įsitikinimu, po metų ar dvejų grįš ir jie. Australija yra nuostabi šalis, tikras draustinis, tačiau - ne tavo gimtinė. Juk turi būti kokia nors priežastis, kodėl gimei Lietuvoje?!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"