TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Svajonės apie vaikus - miglotos

2010 02 20 0:00
Margarita ir Povilas kartu čiuožia jau 22 metus.
LŽ archyvo nuotraukos

Vankuverio olimpinėse žaidynėse per dailiojo čiuožimo varžybas lietuviams neužgniaužia kvapo stebint Lietuvai atstovaujančią porą, nes tokios nėra. O neseniai džiaugdavomės puikiais Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymais. Kaip ši pora gyvena dabar - mėgaujasi jaukiu šeimos lizdu ar nenuilsdama vis skrenda ten, kur kerinčiai spindi ledas?

Dailiojo čiuožimo meistrų 39 metų P.Vanago ir 38-erių M.Drobiazko Lietuvoje pristatinėti nereikia. Europos ir pasaulio čempionatų prizininkai, įvairių varžybų nugalėtojai, dalyvavę net keturiose olimpiadose, kartu čiuožia daugiau nei du dešimtmečius. Sutuoktiniai ir partneriai ant ledo, pirmą kartą susitikę 1988 metais Maskvoje, šiemet vasarą švęs dešimtąsias vedybų metines.

Nesibaigiančios gastrolės.

P.Vanagą kalbinu vykstant pasauliniam "Ledynmečio" turui. Šis Rusijos televizijos projektas nuo praėjusio rudens tęsiamas kita forma - kaip pasaulinis šou. Čiuožėjų pora per šias gastroles aplankys 9 šalis, bus surengta apie 50 pasirodymų. Povilas ir Margarita ypač užsiėmę vasario ir kovo mėnesiais. Todėl su svetur esančiu lietuvių čiuožimo meistru kalbamės telefonu: ne tik apie darbą, bet ir apie poros svajones, kasdienius džiaugsmus bei po 10 metų čiuožimo drauge įsižiebusią meilę.

Meilė ne sprogo, o ramiai atėjo

- Gal galite prisiminti, kaip plykstelėjo tarp jūsų su Margarita meilės kibirkštis?

- Vargu ar galima tikėtis staigaus jausmų proveržio, kai žmonės kartu čiuožia jau kokį dešimtmetį. Viskas rutuliojosi ilgai. Nebuvo staigaus sprogimo, tiesiog pamažu atsirado suvokimas, koks brangus tau yra tas žmogus. Apie 2000 metus ne kartą svarstėme baigti savo karjerą. Kai pagalvodavau, kad grįšiu į Lietuvą ir nebematysiu Ritos (taip jis vadina Margaritą - red.), supratau, jog bus labai labai liūdna. Tada pajutau, kokia ji man brangi. Pradėjo spragsėti meilės žiežirbos, o 2000 metais susituokėme. Jau 22 metai kaip mes kartu ant ledo ir dešimtmetį esame šeima.

- Negi meilė įsižiebė tik po 10 metų bendrų treniruočių, pasirodymų, pergalių ir pralaimėjimų?

- Tikrai taip, kaip tik po kokių 10 metų darbo tarp mūsų įsižiebė meilė. Iki tol bendravome kaip partneriai, kurie kartu treniruojasi ir siekia sportinių aukštumų. Žinoma, kaip mergina, kaip moteris ji man buvo visada simpatiška. Tačiau tada buvau nepasiruošęs rimtiems santykiams - taip galėčiau pasakyti. Daug vėliau po truputį ėmiau jai rodyti dėmesį.

- Vasarą švęsite santuokos dešimtmetį. Ar ta proga ruošiate žmonai kokią nors staigmeną?

- Planavome vasarą važiuoti atostogauti į tą patį viešbutį, kuriame praleidome savo medaus mėnesį. Tačiau per tuos 10 metų turbūt išlepome, nes dabar žiūrėdami į viešbučio nuotraukas internete svarstome, ar tikrai verta ten keliauti. Per tą laiką atradome daug gražių vietų. Nors, žinoma, tas Ispanijos viešbutis mums liko kaip šiltas ir labai gražus prisiminimas. Taigi kol kas nesame galutinai apsisprendę, bet sukaktuves tikrai švęsime.

24 valandas kartu

- Tai, kad esate sutuoktiniai, yra jūsų darbo pranašumas ar trūkumas? Ar įsivaizduojate save šokančius su kitais partneriais?

- Kiekviena pora - atskiras atvejis. Mūsų gyvenimas susiklostė taip, kaip susiklostė, dėl to nė kiek nesigailiu. Esame ir šeima, ir darbo partneriai. Man atrodo, kad būdami tik toks duetas, koks esame mudu su Margarita, galėjome pasiekti tai, ką pasiekėme. Neįsivaizduoju savęs su kita partnere, su kuria taip derėtume kūrybiniu, meniniu, profesiniu požiūriu. Tai, kad esame sutuoktiniai, mūsų karjerai nė kiek netrukdo, priešingai, tik padeda.

- Ar nebuvo sunkesnių akimirkų, kad asmeninės nesėkmės veiktų profesinius dalykus, arba priešingai - dėl profesinių nesklandumų kentėtų santuokinis gyvenimas?

- Be jokios abejonės, taip. Kitaip ir būti negali. Normalu, kad asmeninis gyvenimas veikia darbo santykius, o profesiniai dalykai persikelia į šeiminį gyvenimą.

- Vis dėlto būna, kad kartu šokančios ar čiuožiančios poros skiriasi. Kaip manote kodėl?

- Darbo, profesiniai santykiai šiame sporte labai sudėtingi visokiu požiūriu, reikia kantrybės, be to, didžiulis fizinis krūvis. Labai retai atsitinka, kad kartu čiuožiantys žmonės taptų dar ir artimi partneriai. Ne šiaip partneriai, bet vyras ir žmona. Kita vertus, susituokusios čiuožėjų poros skiriasi retokai.

- Jūs su Margarita pasirinkote santuoką. Kuo ji jums svarbi?

- Sudėtingas klausimas. Neįsivaizdavau mūsų artimų santykių kitaip, nei kad susituoktume bažnyčioje. Man tai labai brangu, svarbu. Tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, mano akimis žiūrint, yra tragedija. Žmonės nuvertina amžinąsias vertybes, kurias mūsų protėviai puoselėjo šimtus metų. Kalbu apie moralinius dalykus. Santuoka, ištikimybė yra nuvalkiota, išmesta iš gyvenimo. Nieko nepadarysi, kai pasaulyje likę kokie keli procentai žmonių, kurie yra krikščionys, o visi kiti - nesuprantamos religinės pakraipos. Tikrąsias vertybes galima išlaikyti tik tada, kai žmonės tiki kuo nors daugiau, ne tik žmogumi. Kai tiki Dievą.

- Jums tai svarbu?

- Taip.

Dar nenori daryti pauzės

- Esate jauni, gražūs, mėgstami ir garsūs. Dalyvaujate daugybėje įvairių projektų. Apie ką dar svajojate?

- Svajonės... Jų daug - ir asmeninių, ir susijusių su darbu. Margarita svajoja užsiimti interjero dizainu. Kol kas tai daryti gali tik paviršutiniškai, bet jai sekasi. Manau, ši sritis bus kita kūrybinė plotmė, kur pasireikš Margarita. Esame sukūrę drabužių liniją, bet jai irgi pritrūkstame laiko. Tikiuosi, kitą vasarą galėsime šiam sumanymui skirti daugiau laiko. O svajoti apie kažkokius profesinius dalykus turint tai, ką turime mes, gal net būtų negražu. Kūrybiniu atžvilgiu esame tiek pamaloninti, kad už galimybes galime tik dėkoti Dievui.

- Ar jūsų svajonėse yra vietos vaikams?

- Aišku, apie juos pamąstome. Tačiau kol kas niekaip negalime sustabdyti kūrybinės veiklos. Suprantame, kad tokia pauzė būtų karjeros ant ledo pabaiga. Dabar vyksta daug projektų, kurie mus įtraukia. Jie tarsi nejučia ima ir pasigrobia laiką - savaites, mėnesius, metus... Tačiau mes jaučiamės jauni ir tikimės, kad vaikams laiko dar yra likę.

- Ar per daugybę darbų, treniruočių ir pasirodymų lieka laiko poilsiui, pabuvimui dviese?

- Sausio mėnesį sugebėjome šešioms dienoms ištrūkti į Šarm el Šeichą. Puikiai pailsėjome. Kasdien po gerą valandą su naro kostiumu nardžiau po Raudonąją jūrą tarp koralų ir žuvų. Tai mano pomėgis. Poilsio labai reikėjo, buvome pavargę po vienas paskui kitą vykusių dviejų didžiulių projektų - "Ledynmečio" ir "Liepsnojančio ledo", kuris mums labai svarbus. Dabar vėl kupini jėgų norime darbuotis toliau.

- Ar lepinate vienas kitą?

- Dažnai palepiname. Kai nori, gali ir kasdienėse smulkmenose rasti džiaugsmo akimirkų. Bet koks dėmesys, elementari pagalba jau yra malonus dėmesio ženklas, ir kiekvienas tai vertina. Kad ir iš pirmo į antrą aukštą mylimam žmogui atnešti ką tik išspaustų sulčių. Pavyzdžiui, Margarita kasdien mane lepina skaniais pusryčiais. Aš irgi ką nors pagaminu. Tai kasdieniai džiaugsmai, bet jie labai svarbūs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"