TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Svaras: "Nenoriu praeiti pro šalį"

2014 03 15 6:00
"Viskas, kas yra gatvėje, - "strytartas", - paaiškino reperis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Gabrielius Liaudanskas, daugeliui pažįstamas kaip reperis Svaras ir grupės "G&G Sindiktas" lyderis, teigia: "Jei ištiesi ranką kitam, padėsi sukurti precedentą, kad tas žmogus ištiestų ranką dar kitam, galiausiai kas nors – tau." Kad ir ką veiktų - muzikuotų, diskutuotų, kurtų meną - jis išreiškia savo požiūrį į visuomenę ir gyvenimą.

Apsilankius pas Svarą studijoje, jis sėdėjo ne toje patalpoje, kurioje yra muzikos technikos, bet kitoje - ten, kur sudėti įvairūs dailės reikmenys. Lentynose - aerozoliniai dažai, ant sienų - grafičių meną primenantys paveikslai ant drobės, plastiko ir kitokių medžiagų, ant stalo - išpjaustyti trafaretai ir įrankiai. Klausiamas, kas tai per kūryba, reperis atsakė: "Street Art". Viskas, kas yra gatvėje, vadinama strytartu, - paaiškino 40 metų Svaras. - Gatvės menas - labai plati sąvoka, turinti daug krypčių, pokrypčių."

Svaro studija yra iš dviejų dalių - muzikinės ir meninės.

- Ką darote su sukurtais vadinamojo gatvės meno darbais - ne vien studijoje iškabinate, gal kur nors eksponuojate?

- Neeksponuoju. Darau, ką noriu - dovanoju, parduodu ir taip toliau. Kai atsibosta, perpiešiu ant viršaus.

- Esate savamokslis menininkas?

- Taip. Didžioji mano veiklos dalis yra kaip savamokslio. Muzika, tekstai, strytartas...

- Daug laiko praleidžiate šioje studijos dalyje, kur kuriate gatvės meną?

- Ne tiek daug, kiek norėčiau. Patiktų daugiau laiko tam skirti, bet gyvenimas neleidžia.

Vaidyba ir muzika kine

- Jūsų gyvenime jau kuris laikas atsiradęs kinas - vaidinate, filmuose skamba jūsų grupės "G&G Sindikatas" muzika.

- Gyvenime stengiuosi daryti, kas man įdomu. Kartais tai galbūt trikdo žmones, kurie laiko save tam tikrų sričių, tokių kaip kinas, teatras ar dar kas nors, profesionalais. Jiems tai yra šventovės. O aš į jas žengiu. Stengiuosi jokiu būdu nieko ten neišpurvinti. Tačiau ateinu į tas šventoves ir veikiu tai, kas man patinka. Ateinu vedamas smalsumo arba tiesiog noro pabandyti, gerai praleisti laiką.

Svaro studija yra iš dviejų dalių - muzikinės ir meninės.

- Neabejojate savimi, nesvarstote, gal nesugebėsite, trūks įgūdžių?

- Ateinu pažiūrėti, tada sprendžiu. Kadangi neturiu didelių pretenzijų tapti kino ar teatro žvaigžde, viskas, ką darau, man patinka. O to, kas nepatinka, nedarau. Gaunu daugiau pasiūlymų filmuotis, bet dažnai, paskaitęs scenarijų, atsisakau.

- Tačiau filmui "Tadas Blinda. Pradžia" jūsų grupė "G&G Sindikatas" pati pasiūlė muzikinį kūrinį "Žaibo rykštė".

- Taip, tai turbūt pirmas atvejis grupės istorijoje, kai patys pasiūlėme. Tadas Blinda, kaip veikėjas, asmenybė, Lietuvos istorijos dalis, mums buvo labai įdomus. Vis dėlto ir dainos kontekstas kur kas platesnis, ne vien apie T.Blindą, be to, mes jį interpretuojame ne tik kaip istorijos veikėją. Muzikinis kūrinys puikiai atitinka ir šių dienų kontekstą. O filme trys grupės nariai suvaidinome caro armijos karius.

- Jus galima pamatyti ne tik filmo "Tadas Blinda. Pradžia", bet ir "Redirected", "Nesamas laikas" epizoduose.

- Iš viso esu vaidinęs gal penkiuose filmuose.

- Naujausias - "Nesamas laikas", kuriame atliekate epizodinį milicininko vaidmenį. Šiek tiek paradoksalu reperiui atlikti tokį vaidmenį. Kaip sekėsi įsijausti į milicininką?

- Juk tai vaidmuo, o ne realus gyvenimas. Įsijausti nė nereikėjo, vaidinau trumpai.

- Beje, filmo vaizdo klipe skamba "G&G Sindikato" kūrinys "Laikas keistis".

- Taip, manęs klausė, ar galima jį panaudoti.

Aštrūs tekstai

- Kaip atsiranda dainų žodžiai - tai tikro gyvenimo istorijos, vaizduotės kūryba, pamąstymai? Einate gatve, ką nors pamatote, tada atsiranda tekstas?

- Dainose - mano gyvenimo įvykiai, kas vyksta aplink mane.

- Tekstai aštrūs. Dėl to būna aplinkinių nepasitenkinimo?

- Būna. Kaip reaguojame? Niekaip. Kai kas nors keikia, tai yra to žmogaus reakcija. O mes toliau rašome dainas.

- Negatyvas jūsų neveikia?

- Neskaitau interneto komentarų. Domiuosi tik tuo, ką mano draugai rašo socialiniame tinkle.

- Kartais negali nepastebėti reakcijos, kaip, tarkime, dėl kūrinio "Aš vis vien gersiu alų savo Vokiečių gatvėje".

- Faktiškai Vilniaus mieste visus metus mes buvome uždrausti viešuose koncertuose.

- Juk tai negatyvu.

- Nežinau, ar tai negatyvu, nes viešųjų ryšių požiūriu dėl to buvo daugiau naudos.

Filme "Nesamas laikas" reperis Svaras (kairėje) vaidino milicininką./Organizatorių nuotrauka

- Tas draudimas grupę "G&G Sindikatas" savotiškai pareklamavo?

- Taip, tai buvo savotiška reklama. Kaip ir daugelis draudimų. Gyvenime jie nieko nesprendžia, o pasekmės būna priešingos, negu tikimasi. Tada žmonėms kyla smalsumas, kodėl kas nors draudžiama.

"Man ne vis vien"

- Reperiai neretai vertinami kaip prieštaringos reputacijos žmonės. Tačiau jūs - pozityvus, visuomeniškas, pilietiškas. Paradoksas?

- Jūs kalbate apie populiariąją sceną, MTV čartus. O pasaulyje yra begalė reperių rašytojų, kultūros, socialinių veikėjų. To nežino nesidomintys žmonės. Jie mato tik tai, ką rodo televizorius.

- Toks požiūris į reperius paviršutiniškas?

- Taip. Bet kurioje kultūros terpėje yra įvairių žmonių - nuo banditų iki menininkų.

- Esate labai veiklus - seminarai, paskaitos, susitikimai... Kodėl tai darote?

- Man tai įdomu. Jei nors sekundei suabejočiau, ar patinka, jei nebematyčiau prasmės, nustočiau tai daryti.

- Kokią prasmę matote?

- Man ne tas pats, kas vyksta pasaulyje, mano šalyje. Man ne vis vien, kas vyksta su žmonėmis, kaip jie gyvena. Apie tai rašau dainas. Bendrauju ne vien su jaunimu, bet su įvairių sluoksnių žmonėmis – ligoninėse, kalėjimuose, dienos centruose, mokslo stovyklose ir taip toliau. Stengiuosi susitikti su kuo daugiau žmonių. Mes kalbamės, diskutuojame, dalyvaujame projektuose, kūrybinėse dirbtuvėse, dar skaitau paskaitas. Mano veikla labai įvairi. Kodėl? Tiesiog nenoriu praeiti pro šalį.

- Savo požiūrį atskleidžiate ir dainomis.

- Mes, grupės nariai, – penki skirtingi žmonės. Ir mūsų požiūris kartais skiriasi. Dainose tas pozicijas išsakome. Kiekvienas rašo, ką galvoja, parodo, apie ką mąsto.

- Karštai diskutuojate? Pavyksta pasiekti konsensusą?

- Be abejo. Mes diskutuojame ir stengiamės rasti kompromisą. Mat gebėjimas pasiekti kompromisą yra brandaus ir protingo žmogaus požymis. Ir tai laidas, kuris saugo grupę. Tos muzikos grupės, kurių nariai nerado bendro sutarimo, tiesiog iširo.

Štai taip - su braukymais ir taisymas - Svaro buvo rašomas tekstas "Muzika, kuri saugo"./Asmeninio albumo nuotrauka

Laisvi žmonės

- Koncertuojate ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Neseniai gastroliavote Didžiojoje Britanijoje. Kas ateina į koncertus, ar pabendraujate su žiūrovais?

- Grojome Londone ir Škotijoje. Treji ar ketveri metai laikomės tradicijos po Naujųjų metų aplankyti Ūkanotąjį Albioną. Kai pirmą kartą nuvažiavome, žmonės mus priėmė smagiai, susiradome draugų. Nusprendėme, kad reikia kasmet ten važiuoti. Į koncertus ateina lietuviai ir atsiveda savo draugų – šalies gyventojų. Esame grupė, visada bendraujanti su žiūrovais ir prieš koncertą ir po jo, nesvarbu, kur grotume - Lietuvoje ar užsienyje.

- Ką manote apie tai, kad tėvynainiai palieka Lietuvą?

- Nematau didelės tragedijos. Kodėl reikėtų drausti žmogui bandyti ieškoti laimės svetur? Vėliau pats žmogus nuspręs, grįžti ar likti ir gyventi užsienyje. 60-70 proc. mano bičiulių, kurie buvo atsisveikinę su Lietuva ir sakė, kad niekada nebegrįš, po 5-10 metų parvažiavo ir dabar gyvena čia. Esame laisvi žmonės. Kadaise to norėjome – turėti laisvę rinktis.

- Tačiau sklinda gąsdinančios nuomonės, kad Lietuva išsivažinės.

- Nežinau. Kai skaitau žiniasklaidą, teigiančią, kad aplink tamsa, vagys, apgavikai, sukčiai ir banditai, apsidairau ir matau, jog aplink mane nieko panašaus nėra. Tada galvoju: ne viskas, ką skelbia laikraščiai ir televizija, yra tiesa. Tai galioja ir visiems kitiems dalykams. Manau, kad neatsižvelgdami į gąsdinimus žmonės darys tai, ką daro, - važiuos, sugrįš, ir viskas bus tvarkinga. Tik tiek, kad reikia socialinės pagarbos, o jos trūksta. Būtina kalbėtis, diskutuoti. Kad žmonės nepatenkinti ir nori ko nors daugiau, yra sveikos visuomenės požymis. O sistema arba valdantieji sluoksniai mėgsta gąsdinti, nes baimė yra stipriausias jausmas ir padeda manipuliuoti žmonių nuomonėmis. Tačiau turintieji sveiką humoro jausmą ar kritinį mąstymą atsirenka, kiek gąsdinimas turi pagrindo.

- Pats niekada nenorėjote emigruoti?

- Ne. Visko, kas man patinka, turiu čia.

Per koncertą su grupe "G&G Sindikatas"./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Platesnis akiratis

- Dabar lietuviai laisvai traukia dažniausiai į Vakarus. O kadaise buvo tremiami į Rytus. Prieš penkerius metus esate buvęs Kazachstane su „Misija Sibiras“ dalyviais. Kas įsirėžė į atmintį?

- Maniau, kad daug žinau apie mūsų istoriją. Tačiau nuvažiavęs ten sužinojau penkis kartus daugiau. Kai susiduri tiesiogiai, viską geriau suvoki, giliau imi į širdį. Mūsų tauta turi labai saugoti savo istoriją – viską, kas buvo gero ir blogo, kad skaudžios pamokos nebūtų perniek.

- Manau, mūsų visuomenė nėra tokia pilietiška, kokia galėtų būti. Kokia jūsų nuomonė?

- Kalbant apie pilietiškumą, gyvenime vadovaujuosi kitais kriterijais nei valstybinės institucijos. Svarbiausia yra žmonių draugystė. Tai yra pilietiškumas. Kiekvienas mokinio padarytas namų darbas, nuvestas į mokyklą ar darželį brolis, pagalba mamai arba tėčiui, ištiesta ranka draugui – tai svarbiausia. Be abejo, svarbu rinkimai, šūkiai, vėliavos ir fejerverkai. Tačiau tai – ne pagrindiniai dalykai. Šalis gyvena ne šventinėmis ir gedulo dienomis, o kasdien. Ir tai, kokie esame kasdienybėje – yra svarbiausias pilietiškumas. Jei ištiesi ranką kitam, padėsi sukurti precedentą, kad tas žmogus ištiestų ranką dar kitam, galiausiai kas nors – tau. Tai darbas keičiant tautos, visuomenės mentalitetą. Tai ilgas procesas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad sovietinio mąstymo reliktai po truputį nyksta.

- Jūsų veikla yra to proceso dalis?

- Taip. Kiekvienas pokalbis, kiekviena diskusija apie gyvenimą skatina žmonių smegenų veiklą. Kitą kartą į tuos pačius dalykus jie galbūt pažvelgs kitaip, nes išgirdo kitokių nuomonių, pamatė kitokių situacijų.

- Taip plečiamas akiratis.

- O kuo akiratis platesnis, tuo geriau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"