TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Svarbiausia - tautos sveikata

2014 01 18 6:00
Keliautojas A.Jucevičius pats daug būna gamtoje ir kitus skatina nesėdėti namie. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Taip teigia žinomas keliautojas, alpinistas, sveikatingumo renginių organizatorius Algimantas Jucevičius. Jis akivaizdžiai parodė, kaip smagiai galima gamtoje ir be alkoholio palydėti senuosius metus, su bendraminčiais yra organizavęs naktinį žygį. A.Jucevičius kviečia lazdinėti, tai yra keliauti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis.

Su A.Jucevičiumi buvo ne taip paprasta susitikti pokalbio. Lietuvos asociacijos "Sportas visiems" generalinio sekretoriaus, Lietuvos keliautojų sąjungos vadovo, Vilniaus keliautojų klubo pirmininko darbotvarkėje - daug įvairių reikalų. Kai galiausiai susitikome, 71 metų veiklus vyras pajuokavo: "Kenčiu dėl to, kad nemoku sakyti "ne". Veiklos net per daug. Laikas bėga, o aš jo nebepaveju." A.Jucevičiui itin rūpi žmonių sveikatingumas, buvimas gamtoje, kad žmonės nebūtų nuo jos atitrūkę. Todėl, kai žurnalistė pasveikino tapus LRT radijo metų žmogumi, jis pasakė: "Ne dėl apdovanojimų dirbame, bet dėl žmonių." Be to, A.Jucevičius atskleidė: visa veikla savanoriška ir atlyginimo už ją negauna. Jis sakė, kad įvairias organizacijas vienijančios asociacijos "Sportas visiems" siekis - sveikatinti visuomenę. Praėjusį šeštadienį, sausio 11 dieną, buvo surengtas tradicinis tapęs tarptautinis pagarbos bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu". Renginio organizatorė – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, priklausanti "Sportas visiems", tad ir A.Jucevičius prisidėjo bei talkino. "Svarbiausia yra tautos sveikata", - įsitikinęs entuziastas.

Kaip sakė kelionių entuziastas A.Jucevičius (dešinėje), į žygius slidėmis išsiruošia vaikai, jaunimas, tėvai, seneliai. /Asmeninio albumo nuotraukos

Žiemos žygiai

Didžiausias A.Jucevičiaus noras - skatinti žmones, kad eitų iš namų, keliautų. Vasarą jie daugiau būna gamtoje. O žiemą neretai tampa tikromis namisėdomis. Kad ir tokiu metu daugiau judėtų, A.Jucevičius jau per keturis dešimtmečius organizuoja "Snaigės" žygius. Šie tinka įvairių kartų ir gebėjimų žmonėms, susirenka ir tūkstantis, ir pusantro tūkstančio slidinėti mėgstančių aistruolių. Sužymėtos trasos būna keturių, aštuonių, dešimties ir daugiau kilometrų ilgio - kiekvienas renkasi pagal save. Per "Snaigės" žygius svarbu ne rekordai, bet malonumas pabūti gamtoje. "Visa diena praleidžiama nuostabiuose Vilniaus apylinkėse", - teigė A.Jucevičius. Kad šią žiemą ilgai nebuvo sniego, aišku, jį liūdina. Tačiau lapkričio ir gruodžio mėnesiais kiekvieną sekmadienį A.Jucevičius vedė žygius pėsčiomis. Tokie sutraukia iki pusantro šimto žmonių. Pagrindiniai šių žygių aspektai - sveikatingumo ir pažinimo.

"Prieš metus gruodį jau slidinėjome. Žiema buvo rekordinė - organizavome 20 žygių, dalyvių amžius buvo nuo trejų su puse iki 83 metų, slidinėjome iki balandžio 20 dienos, - prisiminė pašnekovas. - Dabar juokauju, kad Dievulis nubaudė - prieš metus per Velykas slidinėjome, o per šias Kalėdas turėjome lazdinėti. Šį žodį, apibūdinantį šiaurietiškąjį ėjimą su lazdomis, pasiūlė kalbininkai."

Su plėšikais ir be alkoholio

Naujųjų metų išvakarėse Paneriuose buvo surengtas itin įdomus naktinis žygis ir atsisveikinimas su 2013-aisiais. "Susirinkome šeštą valandą vakaro nešini žvakėmis, nedideliais deglais ir ėjome Panerių miškais, senuoju Vilniaus–Kauno keliu. Pasiekėme laužą, prie kurio stovyklavo "plėšikai". Vaikai krykštavo - jie itin džiaugėsi. Renginys truko apie tris valandas. Paskui tie, kas norėjo, pasiliko prie laužo ir ten sutiko Naujuosius metus, - pasakojo A.Jucevičius. - Kiti grįžo namo, šventė su artimaisiais, žiūrėjo fejerverkus." Pažymėtina, kad kviečiant į šį žygį, buvo pranešta: "Alkoholis netoleruojamas." Buvo siekiama pabūti natūralioje aplinkoje - gamtoje, pasivaikščioti, smagiai ir sveikai praleisti laiką. "Tokiu laikotarpiu nebūtina lipti į eketę maudytis. Kai žiemą judi gamtoje, jau grūdiniesi, - įsitikinęs A.Jucevičius. - Tokia mano misija - parodyti nuostabias miesto apylinkes, kraštą."

Čiurlionio viršukalnė.

Lietuviškos viršūnės

Šiltesniu metu A.Jucevičius išsiruošia gerokai toliau - dažniausiai į kalnus. Daugelį metų jis veda bendrakeleivius į Kaukazą, Pamyrą, Altajų, Tian Šanį... "Šiemet - graži sukaktis. 1964-aisiais mūsų alpinistai surengė ekspediciją ir tolimajame Pietvakarių Pamyre prie Afganistano sienos užkopę į bevardes viršūnes jas pavadino nuostabiais - Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos - vardais, - pasakojo pašnekovas. - Kadangi sukanka 50 metų, vėl ten keliausiu. Tose vietose su Lietuvos keliautojais būnu maždaug kas trejus metus. Šįkart, manau, būrys bus nemažas - kokių 60 bendrakeleivių. Tuos, kurie galės, vesime į viršūnes. Manau, kad lietuviški jų pavadinimai yra mūsų paveldas." A.Jucevičius prisiminė ir kitas lietuviškas viršukalnes - Dariaus ir Girėno, Lituanikos Pamyro kalnuose, o dar vėliau Kirgizijoje atsiradusias Žalgirio, Nemuno, Mažvydo, Vilniaus universiteto bei kitas. Vesti žmones į kalnus jis taip pat vadino savo misija. "Ką pats pamatau, siekiu parodyti ir kitiems, - sakė keliautojas. - Beje, vesti grupes į kalnus yra didelė atsakomybė."

Išbandyti save ir bendražygius

Ne visiems žmonėms paprasta palikti įprastą komforto zoną. Pasak A.Jucevičiaus, didžiausia pergalė sau yra peržengti namų slenkstį ir išeiti. "Kai sugrįžti, visai kitaip jautiesi. Bet kokį sunkumą įveikdamas nugali save. Tai yra esmė, - teigė jis. - Sudėtingesnėse situacijose išbandai ir savo bendražygius. Yra vietų, kur vienas nieko nepadarysi. Tarkime, Užpoliarėje per gilų sniegą žmogus brenda pirmas, paskui eina į vorelės galą, tada toliau kelią mina jau kitas. Taip ir iriesi per sniegynus." Kaip sakė A.Jucevičius, tarkime, kalnai yra ne tik gražūs, patrauklūs, bet ir atšiaurūs, o baisiausi pavojai - tie, kurių nesitiki. Pavyzdžiui, jei kokiame nors kuluare akmenys byra, ten reikia stebėtojo. A.Jucevičius aiškino, kad per kelionę svarbi kiekviena smulkmena. Negalima prisikrauti maisto tiek, kiek norėtum. Tenka skaičiuoti kiekvieną gramą. Reikia turėti maisto, kuro, tinkamų drabužių, apavo ir visko tiek, kad galėtum panešti. "Kai keliauji, kuprinėje sutelpa visas tavo išgyvenimas", - su šypsena kalbėjo entuziastas.

A.Jucevičius yra patyręs žygių vedlys.

Kelionių užrašai

Be to, A.Jucevičius daug kartų yra padėjęs ir kitiems žmonėms, kurie ruošėsi neįprastesniems maršrutams. Štai pernai sukako 110 metų, kai gimė garsus lietuvių keliautojas, rašytojas ir mokslininkas Antanas Poška. Buvo nutarta šią datą paminėti. Lietuvos keliautojų sąjunga padėjo organizuoti ekspediciją į Indiją A.Poškos keliais. A.Jucevičius daug prisidėjo ją rengiant, nors pats nekeliavo.

A.Jucevičiaus iniciatyva išleisti jau aštuoni A.Poškos kelionių užrašų tomai. Tačiau tai - dar ne viskas. Jis tikisi išleisti dar keturias A.Poškos knygas. "Kad ir kokiose vietose būtum, daugumoje jų galima rasti lietuviškų pėdsakų", - tvirtino A.Jucevičius, kuris lankėsi ir kalnuose, ir už poliarinio rato bei kitose tolimose nuo Lietuvos vietose. Klausiamas, kada atsiras paties kelionių užrašų tomai, entuziastas juokėsi: "Kol kas nėra kada. Kol kojos neša, reikia judėti ir kitiems parodyti, ką esi matęs."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"