TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Švedui prailgo ketveri metai Lietuvoje

2007 06 23 0:00
Atsisveikindami su Lietuva Virginija ir Hansas Havstamai surengė savo kūrybos parodą.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

"Visi vyrai vienodi, tiek švedai, tiek lietuviai, tad kam dar eksportuoti šlamštą?!" - maždaug tokį požiūrį "Lietuvos žinių" straipsnyje "Šokančioji su kardais" prieš kelerius metus buvo išdėsčiusi vilnietė Virginija Stommienė. Gyvenimas netruko viską apversti aukštyn kojomis.

Hansas Havstamas iš Švedijos pas ponią Virginiją atvyko 2003 metais. Bibliotekininkas pensininkas per porą dienų apsisprendė gyventi Lietuvoje. Pardavė laivą bei butą Lysekilio miestelyje ir su visais baldais atvažiavo į Vilnių. Jaunavedžių šeima įsikūrė Fabijoniškėse. Šią vasarą H.Havstamas su žmona grįžta į gimtąjį Lysekilį. Paklaustas, ar nepasiilgs Lietuvos, švedas nedelsdamas papurtė galvą.

Santuoka "iš reikalo"

"Hansas buvo mano labai geros bičiulės vyras, - pasakojo V.Havstam. - Nepamanykite nieko blogo - šeimos neišardžiau. Anika sunkiai sirgo vėžiu ir man buvo skaudu, kad negalėjau aplankyti jos sergančios. Tik pasiskambindavome viena kitai. Su Hansu buvome matęsi kartą. Pradėjome bendrauti sunkią jam valandą. Pusmetis po žmonos mirties Hansui buvo labai juodas ir visą tą laiką mudu susirašinėjome. Pati našlė jau dvidešimt metų - žinojau, kas yra netektis ir vienatvė."

Vilnietei mokytojai, dešimt metų koordinuojančiai kasmet rengiamą Šiaurės šalių bibliotekos savaitę Lietuvoje, darbo reikalais tekdavo lankytis Švedijoje. 2003 metais ji, gavusi Šiaurės šalių akademijos Geteborge stipendiją, nuvažiavo aplankyti ir bičiulės kapo.

Po mėnesio ponia Virginija grįžo į Vilnių. Po savaitės pas ją atskrido ponas Hansas. Pasakė, kad negalįs jos paleisti ir viską turįs nuspręsti labai greitai, antraip ji išslysianti iš jo rankų. Dar po savaitės vyras surado pirkėją ir pardavė savo laivą su butu Lysekilyje.

"Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungoje ir užsieniečiams reikėjo legalios dingsties gyventi šalyje. Bibliotekininkui pensininkui vienintelė dingstis buvo santuoka ir aš ištekėjau iš reikalo, - juokavo penkiasdešimtmetė ponia Virginija. - Hansui reikėjo bičiulės ir jis pamatė tai, ko nematė kiti. Šiaip vyrai ilgiau kaip pusmetį ar metus nelabai mane pakenčia: virtuvėje esu netikusi, namo parvažiuoju tik persirengti ir permiegoti."

Švedijoje neliūdės

H.Havstamas pasiryžo santuokai ir kartu žmona visą Lietuvą, galima sakyti, skersai išilgai apkeliavo. V.Havstam 21 metus dirbo lietuvių kalbos, o pastaruosius dvejus metus - anglų kalbos mokytoja. Be to, ji, andragogikos magistrė, jau keliolika metų įsisukusi į suaugusiųjų ugdymą. Nuolatinio tobulinimosi centras, neoficialiai vadinamas Radvilų akademija, kas savaitgalį kur nors išsiruošia ir mokosi istorijos, etnokultūros, kitų dalykų. Pavyzdžiui, į Marcinkonis važiavo lieti bičių vaško žvakių, prie Kernavės buvo surengtas keramikos seminaras.

Ponia Virginija save vadina neramaus kraujo žmogumi. O ką veikia svetimoje šalyje toks ramus žmogus kaip ponas Hansas, kai žmonos nėra namie?!

"Per internetą žiūriu švedų televiziją, klausausi radijo, skaitau laikraščius. Žiemą būdavo labai nuobodu, - prisipažino 68 metų pašnekovas. - Laukdavau, kol Virga grįš iš mokyklos ir eisiu į vakarines anglų kalbos pamokas. Po dvejų metų taip nusibodo iš neturėjimo ką veikti, kad pradėjau galvoti apie savo gimtąjį miestelį, kur galėčiau plaukioti, žvejoti, vaikštinėti po apylinkes, susitikti su giminaičiais."

V.Havstam įsitikinusi, kad ji ir Švedijoje, 15 tūkst. gyventojų Lysenkilio miestelyje, neturės laiko liūdėti. Ir tikrai dar nebus močiutė auklė. Ponas Hansas vaikų neturi. Už švedo ištekėjusi ponios Virginijos duktė Jurga gyvena Karlstade, 250 km nuo Lysekilio. Vyras Sorenas Lovengardas - policijos komisaras. Jurga, baigusi socialinės rūpybos studijas Vytauto Didžiojo universitete, dirba Karlstado savivaldybėje socialine darbuotoja. Vaikaičiui Matui - pusantrų metų.

"Pirmiausia eisiu mokytis švedų kalbos, - savo planus dėstė pašnekovė. - Hanso šeima laukia ir mano masažo. Sako, kad mano rankos ypatingos. Prieš porą savaičių gavau Prancūzijos akademijos masažo sertifikatą. Ir pagaliau galbūt turėsiu laiko savo darbams - karpiniams bei medžio raižiniams. Pastarąjį raižinį padariau gal prieš dešimt metų! Be to, noriu susisteminti savo Radvilų akademijos patyrimą."

Vilnietės mokytojos pensija Švedijoje bus didesnė už vyro bibliotekininko, tačiau ji vis tiek pasiryžusi dirbti. Pavyzdžiui, pavaduoti anglų kalbos mokytojus. Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, mokytojų trūksta. V.Havstam taip pat svajoja įdiegti suaugusiųjų kūrybinį rašymą. Švedijoje ji turi daug bičiulių ir jie jau laukia atvažiuojant, planuoja darbus.

Nebaigtų darbų liko ir Lietuvoje. Rudenį V.Havstam atvažiuos koordinuoti jau paskutinės Šiaurės šalių bibliotekos savaitės. Tada aplankys ir Vilniuje kol kas liekančią mamą septyniasdešimt aštuonerių metų Oną Žaliūnienę.

Slėgė ilgesys ir Lietuvos tikrovė

Pašnekovė pripažino, kad prieš ketverius metus jai būtų buvę paprasčiau su lagaminėliu išvykti į Švediją nei jos vyrui su visu turtu persikraustyti į Lietuvą, tačiau toks buvo pono Hanso sprendimas.

"Jis įsivaizdavo, kad čia gyvens, tačiau galiausiai jį užėdė ilgesys ir tai, dėl ko ir man nebe taip skaudu išvažiuoti, - sakė ponia Virginija. - Tas kasdienis marazmas, politikos skandalai. Įsijungia žinias - ir aiškink, ką šneka. O Hansas nesupranta: "Ir vėl balsuoja už tą patį?! Vėl daro tą patį?!" Galų gale jis kasdien per televiziją girdi tokius tarptautinius žodžius: skandalas, korupcija, kontrabanda... Ir kriminalai rodomi atskira rubrika."

Ponui Hansui Lietuva patinka ir čia jis sutiko daug malonių žmonių, tačiau jam buvo sunku susitaikyti su kasdienėmis buitinėmis problemomis. Pavyzdžiui, namo ar garažo kaimynai meta nuorūkas tiesiog po kojomis. Vaikai valgo bulvių traškučius ir čia pat šiukšlina. Arba nuolat skambinėja - žaidžia su durų telefonspyne. Stovint eilėje parduotuvėje kas nors alkūnėmis pereina per šonkaulius, o garažo duris kiti vairuotojai užstato savo automobiliais. Keliuose nepaisoma saugios distancijos ir į pono Hanso automobilį jau įsirėžė kiti du. Buvo įsilaužta į garažą, pavogti įrankiai, skirti laivų modeliams skaptuoti, du kartus išplėštas rūsys ir triskart - sodo namelis, kurį buvo suremontavęs ponas Hansas.

H.Havstamui Lietuvoje buvo sunku ir dėl kalbos barjero. Jį slėgė, kad negali tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, o lietuvių kalba buvo per sunki išmokti. Nors jau nemažai supranta ir pats pasako kai kurias frazes lietuviškai.

Atsisveikindami su Lietuva V.ir H.Havstamai sostinės Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje surengė parodą. Ponia Virginija, paskatinta mokinių, jau dvidešimt penkerius metus kuria karpinius, taip pat ir medžio raižinius. Ponas Hansas burinių laivų modelius pradėjo daryti maždaug prieš septynerius metus. Iš viso apie 40 jų sukūrė, tačiau daug ir išdovanojo. Negaili dovanoti, nors vieną modelį padaryti užtrunka dvi savaites. Kiekvienas H.Havstamo laivas yra ypatingas ir tradiciškai pavadinamas dviem vardais: moters, kuriai jis skirtas, ir uosto, kuriame stovi, į kurį plaukia, kur siela šaukia. Vieną laivo modelį ponas Hansas pavadino "Virga Lysekil".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"