TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sveikinimai sutaiko susipykusiuosius

2009 06 06 0:00
Anot L.Kybartienės, geriausia kitą sveikinti taip, kaip gali ir nori.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

BTV televizijos laida "Sveikinimų koncertas" šiemet mini 10 metų sukaktį. Į klausimą, ko reikia, kad sveikinimas būtų geras, Laima Kybartienė atsako šmaikštaudama: neva paties primityviausio teksto, kuriame būtų žodžiai "širdis" ir "skausmas", dainos su fraze: "Sveikinu tave gimtadienio proga" ir šviesiaplaukės, rožine suknele vilkinčios vedėjos.

Jauniausias žmogus, kurį Laimai teko sveikinti, buvo metukų, vyriausias - 105-erių. Anot moters, per 10 darbo metų įsiminė daug kas, bet labiausiai turbūt šie du atvejai. "Iš kariuomenės grįžęs vaikinas trisdešimtojo gimtadienio proga sveikino savo merginą, kuri jį... paliko, - pasakoja laidos vedėja. - Manęs paprašė parinkti tokį tekstą, kad ši grįžtų pas jį, kad suprastų, kaip jis myli tą merginą. Tai buvo labai sunkus uždavinys. Vaikinas šiek tiek papasakojo apie jųdviejų meilės istoriją, deja, nežinau, kaip ji baigėsi. Kitą kartą giminės garbaus jubiliejaus proga sveikino senolį ar senolę. Sveikinimą užsakęs žmogus paprašė perskaityti tokius žodžius, kurie priverstų susitaikyti giminaičius. Pasirodo, jie buvo susipykę dėl žemės, turto ir jau kurį laiką nebendravo. Po koncerto sulaukiau skambučio - sveikinimas paveikė. Žodžiai pasiekė sielą, ištirpdė pyktį, suvienijo."

Stori sąsiuviniai.

- Per 10 metų turbūt sukaupėte daugybę sveikinimo žodžių. Ar draugai, bendradarbiai dažnai kreipiasi pagalbos, patarimo?

- Taip. Tokiais atvejais įduodu jiems į rankas visus savo storus sąsiuvinius - o jų turiu ne vieną ir ne du - ir palieku kęsti kūrybines kančias. Daugelis atsirenka kelis, labiausiai patikusius tekstus, bet vis tiek ateina klausti mano nuomonės.

- Ar yra tokie sveikinimo žodžiai, kuriuos pasakytumėte net iš kiečiausio miego pažadinta?

- (Pradeda juoktis.) "Nenurimk, širdie, išplakus šitiek metų, patyrusi tiek skausmo ir kančių. Gyvenimas tegu iš naujo metus rašo ant pasidabruotų smilkinių."

- Ką ir kam lengviau sveikinti?

- Gražiau, kai sveikina moteris, jausmai - moteriška sritis. Bet jei kalbėsime ką, tada - vyrą. Manau, jie girdi kitaip. Galbūt vyrai ne tokie sentimentalūs, tačiau sveikinimą išgyvena stipriau, nes girdi tarp žodžių. Moterims labiau patinka išorinis vaizdas, detalės, visa tai, kas yra šalia sveikinimo. Man asmeniškai lengviau sveikinti vyrus.

- Šviesaus atminimo Vytautas Kernagis apie hitų kūrybą ironizavo: "Jei norite parašyti šlagerį, reikia trijų dalykų: ne daugiau nei trijų akordų, pošlykščio tekstuko ir iš lenkų ar vokiečių vogtos melodijos." Ko, jūsų manymu, reikia geram sveikinimui?

- Na, remiantis ironiška Vytauto gaida, gero sveikinimo apibūdinimas skambėtų maždaug taip: reikia paties primityviausio teksto, kuriame būtų paminėti žodžiai "širdis" ir "skausmas", dainoje bent kartą privalėtų nuskambėti frazė: "Sveikinu tave gimtadienio proga", o vedėja būtinai turėtų vilkėti rožinę suknelę ir būti šviesiaplaukė.

Krūvis sielai ir širdžiai

- Kaip geriau sveikinti - žodžiais ar dovanomis?

- Visada vadovaujuosi taisykle: geriausia kitą sveikinti taip, kaip gali ir nori. Juk dažniausiai sveikini artimus, mylimus žmones. Kiekvienam mūsų svarbu žinoti, jausti, kad kažkas mus prisimena, ypatinga proga būna šalia, kartu pasidžiaugia sėkme, laime, o gal pasidalija liūdesiu.

Nesu gavusi nė vieno netinkamo sveikinimo. Tiesa, kartą sulaukiau sveikinimo, kurį turėjau... pati ir skaityti per laidą. Prisipažinsiu - neskaičiau.

- Praėjusių metų pabaigoje minėjote 50-metį. Ar daug sulaukėte sveikinimų?

- Nepaprastai daug. Tai buvo milžiniškas krūvis mano sielai ir širdžiai. Nenoriu pasirodyti savimyla, bet jaučiausi pamaloninta. Vadinasi, visų tų gražių žodžių, dovanų ir staigmenų nusipelniau (juokiasi).

- Kuris sveikinimas jubiliejaus proga įsiminė labiausiai?

- Nenorėčiau išskirti kurio nors vieno, nes visus, kurie atėjo į mano jubiliejaus šventę, labai myliu. Sveikinimai buvo labai skirtingi, bet brangūs.

- Kaip įvairiomis progomis jus sveikina dukros?

- Mano mergaitės žino, kad man nereikia nieko ypatingo. Tačiau jos visada stengiasi sukurti šventę, nustebinti. Pavyzdžiui, Ieva Marija iš anksto įspėja, kad gimtadienio dieną nieko neplanuočiau, įsisodina į automobilį ir mudvi skrendame su vėjeliu ten, kur tik ji būna sumaniusi. Labai smagiai praleidžiame laiką. Vytautė visuomet paruošia vaišių, išpuošia namus.

Močiulė, močiutė ar "baba"

- Gegužės pradžioje tapote močiute. Kaip pasveikinote dukrą, anūkėlį Jokūbą?

- Juokais jai sakau: "Tu, dukryte, pagimdei, o visus sveikinimus susirinkau aš." Draugams, kolegoms buvo nepaprastai smagu mane pasveikinti tapus močiule. Vis negaliu patikėti, aš - jau močiulė.

- Močiulė?

- Pati sugalvojau šį pavadinimą. Na, pažiūrėk, kokia iš manęs močiutė? Juk neryšiu baltos skarelės. "Baba" irgi kažkaip neskaniai skamba.

Dukra man įteikė pačią didžiausią dovaną - išpildė, o gal greičiau padovanojo svajonę. Jokūbėlio gimimas - toks didelis džiaugsmas, kad sunku apsakyti žodžiais.

- Koks jūsų anūkas?

- Jokūbas - tikras šaunuolis, nepaprastai gražus berniukas. Visoms mamoms, o juo labiau močiutėms, matyt, būtina tai pasakyti. Na, ką galima papasakoti apie vos mėnesio žmogutį, kurį tu besąlygiškai, beprotiškai myli, nesvarbu, ką jis darytų: šypsotųsi, verktų, ilgai neužmigtų ir panašiai? Jokūbas - pats nuostabiausias anūkas pasaulyje. Duok Dieve, kad vaikas būtų stiprus, sveikas, užaugtų doras, geras ir išmintingas žmogus.

- Ar dukrai duodate patarimų motinystės klausimais?

- Patarimai - labai slidus dalykas. Man galbūt teisinga atrodo viena, o dukra mato visai kitaip. (Ne)dalydama patarimų mokausi būti gera mama, močiulė, nenoriu pradėti nurodinėti. Tačiau Ieva Marija pati klausia. Tai natūralu, juk jai prasidėjo naujas gyvenimo etapas. Dabar daug laiko praleidžiame kartu.

- Jūsų jaunėlė Vytautė šiemet baigia mokyklą. Ar jau nusprendėte, kaip ją pasveikinsite?

- Na, pirmiausia reikia išlaikyti visus egzaminus, atšokti išleistuves. Ieva Marija gavo dovanėlę baigimo proga, tad ir Vytautė gaus. Dukra turi savo svajonių, norų. Pažiūrėsime.

Į palatą - televizorių

- Su žurnaliste Rūta Mikelkevičiūte ir fotomenininke Egle Mėlinauskiene esate įkūrusios labdaros paramos fondą "Mamų unija", kuris rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. Ar sunku sveikinti sergantį žmogų, vaiką?

- Laida "Sveikinimų koncertas" sveikina labai daug sergančių žmonių. Kai jubiliatas yra vyresnio amžiaus, kartais vaikai ar anūkai net perspėja, kad nežino, ar šis sulauks gimtadienio, ar pamatys laidą. Ar linkėti sveikatos banalu? Taip atrodo tik tuomet, kai esi sveikas. Tie, kurie sveikina sergantį žmogų, būtinai paprašo, kad skaitydama tekstą palinkėčiau daug daug sveikatos. Būna, artimieji net televizorių ligoniui į palatą atveža - kad tik šis pats viską išgirstų. Sergančiam žmogui nereikia skambaus ir tuščio teksto, tokio kaip "nenurimk širdie išplakus šitiek metų..." Ligoniui kur kas svarbiau išgirsti tuos kelis, tik jam skirtus žodžius, pavyzdžiui, "būk sveikas". Galbūt ir patikės jais. Tikėjimas kartais daro stebuklus.

Sergantys vaikai yra tie patys vaikai, kurie, kaip ir jų bendraamžiai, nori žaisliukų, dovanėlių, saldainių. Tačiau kai tokiems ligoniukams pažvelgi į akis, jose pamatai suaugusį žmogų. Sergančiam vaikui nebegali sakyti visų tų "utiutiu", jis nori girdėti ką nors tikra. Taip pat žinoti, kad yra mylimas, kad kažkam rūpi ir kad tas kažkas visada bus šalia.

Nepasakyčiau, jog sergantys žmonės į sveikinimus reaguoja jautriau, gal tikriau.

Nuo eilių prie prozos

- Ar dabartiniai sveikinimai savo pobūdžiu skiriasi nuo tų, kokie buvo prieš 10 metų?

- Taip. Anksčiau tekstai dažniau buvo eiliuoti, trafaretiniai. Šiandien sveikintojams reikia tikrų, paprastų žodžių. Prie šių pokyčių, manau, šiek tiek prisidėjau ir aš: sąmoningai pasukau laidos vairą į realesnį gyvenimą. Eilės - gražu, jei tai tikra poezija, o štai nebanalios proginės poezijos nėra.

Sveikinimo užsakyti atėjusių žmonių paprašau nors keliais žodžiais papasakoti apie jubiliatą, pavyzdžiui, ką jis mėgsta, kuo užsiima - galbūt kepa labai skanius pyragus, mezga gražiausias servetėles, meistrauja. Tokiu atveju skaitydama sveikinimą prisiliečiu prie konkretaus žmogaus ir tik jo individualaus gyvenimo. O močiutės ar seneliai tose keliose eilutėse atpažįsta save, reaguoja kaip vaikai - labai nuoširdžiai ir jautriai.

- Ar iš sveikinimus užsakiusių arba pasveikintų žmonių sulaukiate grįžtamojo ryšio?

- Taip. Vieni paskambina, padėkoja, kiti ką nors atsiunčia: saldainių, medaus, uogienės. Gaunu nemažai sveikinimo žinučių ar atvirukų šv. Kalėdų, Velykų proga.

- Sulaukiate tik padėkų?

- Meluosiu, jei sakysiu taip. Nesame neklystantieji, visko nutinka. Mūsų laidos tikslas - teikti vien džiaugsmą, meilę, todėl ir klaidas taisome nuoširdžiai. Nelaimingų nelieka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"