TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

T.Ališauskas: "Esu velniai žino kas!"

2008 11 22 0:00
Laidos "Kakadu", kurią veda, T.Ališauskas nežiūrėtų - tam nėra laiko.
LNK archyvo nuotrauka

Gerai žinomas pramogų pasaulio atstovas, šiuo metu vedantis populiarią televizijos laidą "Kakadu", Tomas Ališauskas darbų ir vaikų turi po lygiai: po tris. Jei pavyktų suderinti laiką, atsirastų ir ketvirtas... darbas.

Vienuolikametis Kristupas, penkiametis Kipras, dvejų metukų Beatričė ir žmona Milda - didžiulė Ališauskų šeima, jau 12 metų esanti kartu. "Esu dėkingas, kad jie vis dar mane pakenčia", - sako šeimos galva T.Ališauskas.

- Visą dieną kalbėjus tikriausiai norisi tik tylos?

- Ne, kai daug metų darai tą patį, pripranti. Tai nėra rutina, bet kalbėjimas nebevargina. Net kai lieki vienas, visada gali pasikalbėti su savimi.

- Jus matome televizijoje, girdime per radiją. Kiek darbų turite?

- Šiuo metu tris - televizijoje, radijuje ir reklamos agentūroje.

- Ne per mažai?

- Ne, kol kas ne per mažai. Dabar svarstau apie ketvirtą, bet nesu tikras, ar bus laiko. Tinkamai viską sudėliojus, galima sutvarkyti, kad laiko užtektų visiems darbams.

- Ar vaikai domisi tėčio veikla: žiūri pramoginę televizijos laidą "Kakadu", klausosi "Radiocentro"?

- Ne, šios laidos nežiūri, nes ji nėra skirta vaikams. Jiems beveik negalima žiūrėti to, kas skirta ne vaikams. Neleidžiame žiūrėti ir visų vaikams skirtų programų, nes tada jie sėdėtų prie televizoriaus kiaurą parą. Vaikams stengiuosi griežčiau paaiškinti, jog vėlu ar yra kitų, svarbesnių dalykų nei žydrasis ekranas. Jie gana greitai tai supranta.

- Kaip pats vertinate laidą "Kakadu"?

- Jei man ji netiktų ir nepatiktų - nevesčiau. Jei nebūčiau jos vedėjas - nežiūrėčiau. Bet ne todėl, kad neįdomi, o dėl to, kad apskritai mažai žiūriu televizorių. Tiesiog nelieka laiko. Be to, daugelis man įdomių laidų rodomos ne tuo metu, kai galiu jas žiūrėti.

- Kas jums pačiam labiau patinka - radijas ar televizija?

- Televizijos darbo specifika reikalauja daug didesnio indėlio, atsakomybės. Į filmavimą negali ateiti užsimiegojęs ar su suplyšusiais džinsais. O radijuje to nėra - klausytojai girdi, bet nemato. Todėl radijuje dirbti lengviau. Vis dėlto televizija yra daugiau reikalaujantis ir pelningesnis dalykas.

Negaliu pasakyti, ką rinkčiausi, jei tektų tą daryti, nes tai priklausytų nuo situacijos. Jeigu įdomiau radijuje, rinkčiausi jį, jei priešingai - televiziją. Didelio potraukio rodytis ekrane ar kalbėti per radiją neturiu. Esu išgyvenęs laikotarpį, kada teko pabūti be eterio, - tai buvo visai normalu. Jokių problemų.

- Radijo stotyje M-1 su Mariumi Bereniu vedėte laidą "Po trijų". Ar žmonės jus tapatina su tos laidos personažu Tomazu?

- Jeigu žmonės prisimena, tai įrodo, kad šis projektas buvo gana sėkmingas. Tie, kurie atsimena, žinoma, tapatina. Tai visiškai įprastas dalykas. Man smagu, nes suvokiu, kad tai buvo išties geras sumanymas.

- Ar tiek daug dirbdamas spėjate pabūti su šeima?

- Kai gyveni su šeima, visada atrodo, kad skiri jai per mažai laiko. Norisi daugiau. Kadangi taip neišeina, nebelieka skirtumo, kiek darbų dirbsi: vieną, du ar penkiolika.

Kita vertus, kai yra nedaug laisvo laiko, stengiuosi jį kuo kokybiškiau panaudoti, kuo geriau atlikti pareigas, kurias turiu šeimoje.

- Jūsų vestuvinis žiedas ant kairės rankos...

- Ai, čia visi klausinėja. Tiesiog mūviu jį ant to piršto, nuo kurio nenukristų. Kartą plaunant indus jis įkrito į kriauklę. Supratau, kad labai nenoriu jo pamesti, tad tiesiog permoviau ant kito piršto.

Laisvalaikį koreguoja vaikai

- Koks jūsų laisvalaikis, kai nereikia dirbti nei jums, nei jūsų žmonai Mildai?

- Dažniausiai priklauso nuo vaikų, nes jie yra tokio amžiaus, kai negali laisvalaikio leisti atskirai nuo tėvų. Ištaikau su šeima vieną kitą parodą ar įdomesnį renginį aplankyti, kai nujaučiu, kad galima sudominti ir vaikus. Nėra taip, kad vien tik sėdėčiau smėlio dėžėje su vaikais ir statyčiau namus iš kaladėlių.

- Ar turite laiko pabūti dviese su žmona?

- Taip, dažnai. Pietums su žmona jo atsiranda.

- Kada prasideda ir baigiasi įprastinė jūsų darbo diena?

- Dažniausiai ji prasideda 7 valandą ryto. Kai pradžia būna ramesnė ir lėtesnė, telefoną įsijungiu šiek tiek vėliau. Kada viskas baigiasi, priklauso nuo dienos turinio. Jei turiu darbų, kuriuos privalau padaryti, žinau, kad dirbsiu iki vidurnakčio ar dar ilgiau, nes yra įsipareigojimų klientams, kurių negaliu nuvilti. Bet būna, kad darbo diena baigiasi ir šeštą valandą vakaro.

- Kokia jūsų profesija?

- Draugai vieną kartą išsiaiškino, kokia ji. Sėdėjome ir kalbėjomės būtent apie profesijas. Vienas pasakė: "Moku filmuoti, tad esu operatorius." Kitas: "Moku rašyti - esu žurnalistas." Dar vienas - vadybininkas. Jau norėjau sakyti, kas aš, bet jie atsisuko ir pareiškė: "Mes žinome, kas tu. Tu esi velniai žino kas!" Iš tikrųjų taip ir yra.

Vaikystės svajonė - didžiulė biblioteka

- Turite didelę šeimą, o kokioje augote pats?

- Esu kilęs iš paprastos, mažos šeimos. Turiu vieną brolį. Nors Lietuvos požiūriu mūsų šeima būtų vidutinė.

Mano žmona Milda yra iš gausesnės šeimos, kurioje - šeši vaikai.

- Ar vaikystėje svajojote turėti didelę šeimyną?

- Ne, tokios svajonės neturėjau. Apskritai vaikystėje nesvajojau apie šeimą. Kai mergaitės paauglystėje kalbėdavo, kad norėtų turėti dešimt vaikų, sakydavau, jog mano svajonė - didžiulė biblioteka. Tai prisimenu iki šiol.

- Turite biblioteką?

- Ne. Galbūt kada nors... Gyvenimas pasisuko kita linkme, kai atsirado šeima - nebeliko laiko skaityti.

- Ar po 12 santuokos metų vis dar jaučiatės laimingas?

- Ar aš toks pats laimingas kaip prieš ją? Galiu pasakyti, jog esu laimingesnis.

Gavęs algą - tiesiai namo

- Už ką esate dėkingas šeimai?

- Už tai, kad mano artimiausieji yra tokie, kokie yra, ir kad jie vis dar mane pakenčia.

- Prieš metus viename interviu paminėjote, jog tikitės esąs atitinkantis visuomenėje nustatytus tėvo standartus. Jūsų manymu, kokie jie?

- Sunkiai beatsimenu, kas ten buvo kalbėta... Greičiausiai kalbėdamas apie standartus turėjau mintyje, kad po darbo dažniausiai grįžtu namo. Gavęs atlyginimą - taip pat. Neskirstau darbų į moteriškus ar vyriškus.

- Kaip manote, ar auklėjant būtina visą laiką vadovautis vien jais?

- Ne, ne, ne. Manau, jog kaip tik reikia kuo mažiau jais vadovautis.

- Kaip apibūdintumėte save kaip tėvą?

- Naiviai tikiuosi, kad esu neblogas tėvas. Kaip yra iš tikrųjų, matysim, kai užaugs vaikai. Pagal tai, kaip sekasi vyriausiajam Kristupui, esu tikrai neblogas tėvas.

- Kaip jam sekasi?

- Mokykloje - puikiai, muzikos mokykloje - dar geriau. Jis yra pareigingas, tvarkingas ir labai kūrybingas vaikas.

Plepėdavo per pamokas

- Koks buvo jūsų tėvas? Ar auklėjant vaikus jis yra jums pavyzdys?

- Bijau būti griežtesnis nei mano tėvas, kuris buvo gana griežtas.

- Jei pamatytumėte Kristupą už kampo traukiantį cigaretę - labai bartumėte?

- Dabar sunku pasakyti, nes tokiems dalykams jis dar per mažas.

- Juk "šiuolaikinis jaunimas" jau būdamas aštuonerių turi kelių metų patirtį...

- Sutinku, kad yra tokio "jaunimo". Bet mūsų namuose Kristupas tokios elgsenos pavyzdžio nemato. Nemanau, kad tai gresia artimiausiu metu. O kaip elgčiausi? Manau, labai rimtai, gal net griežtai kalbėčiausi. Bet nemanau, kad jis taip lengvabūdiškai pultų, Kristupas nėra iš tų vaikų, kurie lengvai pasiduoda bandos instinktui. Visais klausimais jis turi savo nuomonę ir dažniau laikosi jos, negu seka paskui kitus.

- Kaip pats paauglystėje elgėtės? Rūkėte kartu su klasės draugais?

- Tuo metu man smarkiai padėjo noras priešintis. Kai visi klasės draugai pasislėpę už kampo rūkydavo, aš tiesiog nerūkydavau. Man atrodė, kad yra daug smagiau daryti ne taip, kaip visi.

- Klasės draugai tikriausiai šaipėsi?

- Visko būdavo, bet kai suprato, kad nerūkau ne dėl to, kad neleidžia mama ar tėtis, pradėjo į mane kitaip žiūrėti.

- Tėvams pasisekė, kad tokį sūnų užaugino...

- Na, nemanau, kad jie taip užtikrintai pasakytų. Buvau prikrėtęs ir šunybių. Savo įkyriais klausimais esu išvedęs iš kantrybės keletą mokytojų. Taip pat nuolat plepėdavau per pamokas ir laidydavau įvairius komentarus, kurie ne visada būdavo reikalingi. Taip būdavo, kol sužinojo tėvai.

Pramogautojas ir mokslininkė

- Ką veikia jūsų žmona?

- Ji dirba šiek tiek mažiau. Žmonos darbas kitokio pobūdžio: ji - mokslininkė, dėsto universitete, rašo mokslinius darbus, organizuoja konferencijas ir jose dalyvauja. Mūsų veiklos sritys yra visiškai skirtingos. Stengiuosi nesikišti į jos darbus, nes dažniausiai visa tai prasideda klausimu: "O kas tai yra?"

- Paaiškinimas užtruktų savaitę?

- Ne todėl. Sulaukiu jos pikto žvilgsnio, kuris tarsi sako: "Nieko nesupranti, tai ir nelįsk."

- Vis dėlto keista - pramogų pasaulio atstovas turi didelę šeimą, kuria labai rūpinasi... Kaip sekasi visa tai derinti?

- Mano dalyvavimas pramogų pasaulyje tiek, kiek tai darau dabar, visiškai netrukdo turėti šeimos. Jeigu trukdytų, kažką daryčiau - galbūt keisčiau darbą. Tad anokia čia nuostaba...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"