TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

T. Augucevičius: „Televizija – tam tikra priklausomybė“

2014 10 25 6:00
„Mums nepatiko nuolaidžiauti tiems, kurie, mūsų manymu, korumpuoti, ir tiems, kurie vertesni aštresnės kritikos – kirsdavome tiesiai į tarpuragį“, - teigia Timūras Augucevičius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos ryto“ televizijos šeimų žaidimo „Šeima – jėga“ vienas vedėjų Timūras Augucevičius kalba apie plonytę liniją tarp gero ir vulgaraus humoro, apie jaunąją kartą ir televiziją, kuri yra nuodas vaikams.

- Nuo rugsėjo 29-osios su aktore Edita Užaite vedi „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Šeima – jėga“. Kodėl šeima yra jėga?

- Nes joje radau pilnatvę. Kai prieš porą metų su žmona Agne susilaukėme Agotos, viskas sulėtėjo. Kai turi vaiką, negali visko suspėti, todėl imi kitaip tvarkyti reikalus – viską sudėlioji taip, kad nereikėtų skubėti ir galėtum daugiau laiko skirti atžalai. Su Agota niekur nepriskubėsi. Juk turi su ja sėdėti namie, eiti pasivaikščioti ir t. t. Tai – didžiulis džiaugsmas. Labai seniai norėjau vaikų. Net sunku apsakyti žodžiais, koks esu laimingas. Ir žmona, ir dukra man teikia laimės. Man nieko daugiau ir nereikia.

- Pernai rugsėjį „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje debiutavo tavo humoro šou „Žinių naujienos“. Kodėl laida programų tinklelyje išsilaikė tik sezoną?

- Nežinau jos sustabdymo priežasčių. Gali būti, kad mes kalbėjome per aštriai, ir kanalo vadovybė nusprendė nerizikuoti. Bet esu įsitikinęs, kad „Žinių naujienos“ buvo tikrai kokybiškas produktas, kuriuo aš džiaugiausi. „Info TV“ „Dviračio šou“ yra gerai, bet jie diplomatiškesni nei „Žinių naujienos“. Mums nepatiko nuolaidžiauti tiems, kurie, mūsų manymu, korumpuoti, ir tiems, kurie vertesni aštresnės kritikos – kirsdavome tiesiai į tarpuragį. Turiu vilčių, kad laida sugrįš internete.

- Pirmąjį žingsnį į televiziją žengei 2011-ųjų rugsėjį, kai internetinė tavo ir Andriaus Grabausko humoro grupė „Muzikinė pauzė“ debiutavo kaip „Info TV“ „Dviračio šou“, kurį tuomet rodė LNK, dalis. Kepėte absurdiškus senų laikų „popso“ klipus primenančius vaizdelius, tačiau po kelių mėnesių dingote iš eterio. Kuo neįtikote „dviratininkams“?

- Pasitraukėme ne dėl to, kad jiems nepatikome. Sustabdyti „Muzikinę pauzę“ pasiūliau aš. Tiesiog nespėjome sukurti naujų dainų. Reikėjo jas įrašyti. Dviese bandėme krapštytis, bet mums nepavyko – abiem pritrūko laiko.

„Dviratininkai“ sakė, kad paskiausi mūsų klipai nebuvo tokie geri kaip pirmieji. Šiandien aš su jais sutinku.

Labai norėčiau, kad mano ir Andriaus duetas atgimtų. „Muzikinė pauzė“ puikiai gyvuotų, jei atsirastų prodiuseris, kuris imtų ją globoti. Reikėtų žmogaus, kuris perimtų visus organizacinius reikalus.

- Kai kurie tavo ir trumpametražių filmukų bei reklamų režisieriaus Tado Vidmanto „YouTube“ laidos „Važiavimai su Tadu ir Timūru“ epizodai surinkę daugiau nei 100 tūkst. peržiūrų, vienas jų peržiūrėtas beveik 350 tūkst. kartų. Kodėl šio projekto nepavertus TV laida?

- Gal ir būtų galima tai padaryti. Edmundas Jakilaitis labai gerai padarė sukurdamas LRT televizijos „Tautos balsą“ – pokalbių laidą taksi automobilyje.

„Važiavimų su Tadu ir Timūru“ nepavertėme TV laida ir nustojome kurtį šį projektą, nes jį kuravo Tadas. Jis įsitikinęs, kad sulaukus sėkmės nereikia dirbti tol, kol projektas išsivadės. Pritariu jam. Nereikia forsuoti, kol nesusiklostė aplinkybės susukti naujų gerų epizodų. Jeigu negali padaryti taip pat gerai, nebedaryk. Geriau pasitraukti tada, kai esi ant bangos.

- Kaip nubrėžti ribą tarp gero ir vulgaraus humoro?

- (Mąsto.) Labai plona linija. Viskas priklauso nuo to, kas juokauja ir kas tai žiūri. Jeigu žiūrovas atviras turiniui, vulgarus humoras taip pat gali būti geras. Turbūt juokas vulgarus tada, kai tyčiojiesi. „Žinių naujienose“ buvome nustatę taisyklę nesišaipyti iš fizinių žmogaus savybių – apkūnumo, kreivo veido ar pan. Gali juokauti, kartais – ir pasityčioti, kai jis elgiasi kvailai.

- Galima vadinti tave humoristu?

- Labai nemėgstu šio žodžio, nes jis įpareigoja visada būti juokingam. Norėčiau, kad mane vadintų linksmintoju. Man lengviau sukurti linksmą atmosferą nei prajuokinti. Siekiu ne juokinti, o padaryti, kad žmonėms būtų gera, kad jie nusišypsotų.

- Ką manai apie tokius senus humoro vilkus kaip Raimondas Bingelis, Raimondas Šilanskas ir Artūras Orlauskas-Zakarauskas?

- Anksčiau buvo tokių humoristų poreikis, nes sovietmečiu anekdotas buvo humoro viršūnė, o pirmaisiais nepriklausomybės metais šis žanras taip pat buvo populiarus. Tavo išvardyti žmonės savo darbą darė labai gerai. Tautai tai patiko. Pats mokėjau nemažai jų pasakotų anekdotų, nes mokykloje norėjau padaryti įspūdį panelėms, o joms tai buvo juokinga.

Tačiau laikai greitai keičiasi, ir anekdotas jau nėra toks juokingas, todėl šiandien šie humoristai jaunimui nėra labai aktualūs.

- 2001-aisiais metus praleidai Airijoje, nes norėjai užsidirbti mokslams Vilniaus dailės akademijoje, kurioje studijavai grafinį dizainą. Pabaik sakinį: „Grįžau į Lietuvą, nes…“

- Turėjau tikslą užsidirbti studijoms ir nemečiau kelio dėl blizgučiais apkarstyto takelio. Mokyklą baigiau labai prastais pažymiais, o Airijoje pamačiau, kad galiu ką nors iš savęs išspausti. Iš pradžių užsienyje šveičiau grindis ir dirbau kitus prastus darbus, bet rodžiau iniciatyvą ir po metų buvau prekybos tinklo „SuperValu“ parduotuvės skyriaus vadybininkas.

- Šiemet kartu su „Dviračio šou“ politologą peliuką Sūrskį vaidinančiu Algiu Ramanausku-Greitai, roko grupės „Antis“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu, aktore Regina Varnaite ir kitomis garsenybėmis prisidėjai prie iniciatyvos „Neužmirštuolė“. Jos idėja – sausio 13 dieną įsisegti neužmirštuolės ženkliuką ir tokiu būdu parodyti, kad nepamiršai žuvusių laisvės gynėjų. Tau neatrodo, kad jaunajai kartai į tai nusispjauti?

- Sutinku jaunų žmonių, kuriems tai tikrai rūpi, kuriems tikrai ne vis tiek. Tokių galėtų būti daugiau, bet mūsų jaunimas iki 18 metų tikrai patriotiškas. Kiekvienai kartai atrodo, kad jaunoji karta bloga, o anksčiau buvo geriau. Tikrai nesakyčiau, kad dabar jaunimas prastesnis už manąjį. Paaugęs žmogus pamiršta, koks buvo jaunystėje. Iš tiesų jaunų žmonių poreikiai tokie patys, kokie buvo mūsiškiai.

Neužmirštuolės ženkliuko įsisegimas svarbus tuo, kad parodai, ką jauti.

- Interviu vienam portalui sakei: „Man nėra nieko seksualesnio už originalią asmenybę.“ Šie žodžiai apibūdina tavo žmoną Agnę?

- Taip. Ieškojau žmogaus, kuris man būtų įdomus ir kuriam būčiau įdomus aš. Man patinka Agnė. Būdama su manimi ji išlaisvėjo. Kartais žmona mane prajuokina, ir man tai patinka. Išorinis grožis trumpalaikis – jis nėra esminis.

- Auginate Agotą. Mano įsitikinimu, šiuolaikinė lietuviška komercinė televizija vaikui yra nuodas. Tavo nuomonė?

- Pritariu. Televizijos pamiršusios vaikus, todėl jie lenda į internetą ir pamato visokio žiaurumo. Televizorius vaikui tikrai yra nuodas, nes prodiuseriai taikosi į žmogaus instinktus. Televizija – kaip cigaretė. Tai – tam tikra priklausomybė. Čia, kaip ir turguje, gali rasti gerų dalykų, bet televizoriuje daug šlamšto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"