TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

T. Meškonis neišvengia kvailų klaidų

2014 06 28 6:00
"Jei rungtynės nykios, komentuodamas pagaunu save, kad darausi sau nuobodus", - šypteli Tautvydas Meškonis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

LRT televizijoje siautėja pasaulio futbolo čempionatas. Ta proga LŽ žurnalistas kalbina komentatorių Tautvydą Meškonį, kurio balsą atpažįsta tūkstančiai sporto aistruolių. Pašnekovas neslepia, kad per daugybę metų darbas virto rutina ir kad tiesioginiame eteryje kartais nusišneka.

- Sporto komentatoriumi dirbate maždaug nuo 1990-ųjų. Kaip šiandien vertinate tai, ką darėte pirmaisiais nepriklausomybės metais?

- Tada buvo šiek tiek įdomiau. Ilgainiui darbas nori nenori tampa rutina. Nežinau, ar daug žmonių vaikystėje svajojo būti komentatoriais, bet tai buvo slapta mano svajonė. Klausydavausi vyresnės kartos lietuvių, taip pat rusų ir lenkų komentatorių. Man buvo įdomu. Mintyse taip pat bandydavau komentuoti. Mergaitės apsimesdavo aktorėmis, o aš – sporto komentatoriumi.

- Galite pasakyti dirbantis svajonių darbą?

- Dabar jau negalėčiau taip pasakyti, nes atsirado rutina. Kartais pagaunu save suvokiantį, kad dirbu darbą, o ne kaifuoju.

- Turite krepšinio ar futbolo komandų numylėtinių?

- Neturiu. Bet jei tekdavo komentuoti „Lietuvos ryto“ ar „Žalgirio“ varžybas, kauniečiai varydavo ant manęs: „Meškonis – bjaurybė. Jis – vilnietis, todėl palaiko Vilnių.“ Iš tiesų aš net draugų kompanijoje palaikau „Žalgirį“. Kartais sergu už kauniečius, kad paerzinčiau bičiulius. Todėl tai, kad interneto komentatoriai teigia, jog palaikau „Lietuvos rytą“, man yra komplimentas. (Juokiasi.)

- Kokiais atvejais komentuodamas jaučiate didžiausią malonumą?

- Tai priklauso nuo rungtynių. Jeigu žaidimas įdomus, įdomus ir darbas. Tokiu atveju lengviau dirbti, nes geros varžybos teikia malonumą. Jei rungtynės nykios, komentuodamas tarsi pats darausi nuobodus.

Paprastai šalia pasidedu krūvą lapų su informacija apie žaidėjus. Jeigu žaidimas geras, ta krūva taip ir lieka nepaliesta. Jei varžybos nykios, įpusėjus pirmam kėliniui matau, kad jau nepakanka popieriukų. (Juokiasi.) Tokiu atveju sukuosi iš situacijos – improvizuoju, traukiu faktus iš atminties.

- Esate komentavęs ir LRT radijo eteryje. Taip sunkiau dirbti?

- Šiek tiek sunkiau, bet, atvirai pasakius, man taip įdomiau, nes radijo eteryje daugiau emocijų ir didesnis tempas. Kodėl radijas netransliuoja rungtynių, kurių nerodo televizija? Neišnaudotos galimybės, apleista niša. Į LRT radiją skambino futbolo gerbėjai, kurie klausė, kodėl netransliuojamos varžybos. Nebūtina transliuoti jas ištisai – juk galima reguliariai eiti į eterį ir papasakoti, kas vyksta.

- Internautai nepatenkinti visais lietuvių komentatoriais. Kodėl?

- (Juokiasi.) Reikėtų klausti psichologo. Raskite bent vieną žmogų, kurio nekoneveikia internautai. Ko gero, tai – pavydas arba susikaupęs pyktis. Anksčiau skaitydavau komentarus, nes pasitaiko ir teisingų pastabų. Tačiau tokių – vienetai, todėl pastaruoju metu nekreipiu dėmesio į interneto komentatorius – psichologiškai tai šiek tiek slegia. Supranti, kad parašyta nesąmonė, bet prisikrauni to šlamšto į galvą. Kai kurie mano kolegos reaguoja skaudžiai, bet užsiauginau storą odą. Užsienyje situacija tokia pati.

- Internete sklando begalė mūsų komentatorių perliukų, kuriuos skaitydami sporto aistruoliai leipsta iš juoko. Man įstrigo šios jūsų citatos: „Portugalas prašė Dievo pagalbos, o tai galėjo nepatikti teisėjui“ ir „Danų kapitonas žaidžia aktyviai, nors ir atrodo prisnūdęs.“ Galite pripažinti, kad kartais nusišnekate?

- Neslėpsiu – padarau liapsusų, bet internete sklandantys auksiniai perliukai – tų pačių internautų juokeliai. Jie neretai supainioja citatų autorystę. Antra vertus, ištrauktas sakinys iš konteksto gali skambėti juokingai, nes neaišku, kas buvo pasakyta prieš tai ir paskui.

Aš visiškai atviras argumentuotai kritikai. Juk nesu idiotas, kuris mano, kad niekada neklysta. Būna, kad suprantu, jog blogai komentavau. Lyg ir nepadarei klaidų, bet jauti, kad kas nors ne taip. Tačiau futbolininkai ir krepšininkai taip pat ne visada gerai žaidžia – jiems irgi pasitaiko juodų dienų.

- Varžybų komentavimą galima vadinti menu?

- Nevadinčiau to menu – tai savotiška kūryba. Komentuodamas kuri sakinius, numatai tam tikrą scenarijų.

- Komentavote krepšinio, futbolo, rankinio, tinklinio, bokso, ledo ritulio ir lengvosios atletikos varžybas. Yra sporto šaka, kurios nesugebėtumėte komentuoti?

- Niekada nekomentuočiau dailiojo čiuožimo, nes tai – labai subjektyvu. Gali išsiaiškinti krepšininko arba futbolininko gebėjimus, tačiau čiuožėjas tiesiog čiuožia gražiai arba ne. Man šachmatai atrodo tikresnis sportas nei dailusis čiuožimas ar sportiniai šokiai. Nelabai suprantu, kaip šokėjai įveikia šokėjus. (Juokiasi.)

- Sugebėtumėte pakomentuoti muzikos grupių "Pop Ladies" arba ŽAS pasirodymą?

- Ko gero, ne. Jei tai mokėčiau, vesčiau visokius renginukus. Dažniausiai mano vedami renginiai susiję su sportu.

- Kas laimės pasaulio futbolo čempionatą?

- Neįmanoma prognozuoti. Jei tai žinočiau, kiekvieną rytą eičiau į lažybų punktą ir užsidirbčiau pinigų. (Juokiasi.)

Didelių šansų laimėti turi brazilai, vokiečiai ir argentiniečiai. Netikėtai iššoko prancūzai, kurie mane maloniai nustebino. Nustebino ir olandai, demonstruojantys gražų futbolą. Daug kas dėjo viltis į belgus, bet jų komanda per jauna, kad ką nors pasiektų.

- Pernai spalį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas apdovanojo jus medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“. Jaučiatės nusipelnęs?

- Negalėčiau atsakyti nei „taip“, nei „ne“. Visi žino, kaip įteikiami medaliai. Praėjusiais metais man sukako penkiasdešimt metų. Ta proga ir apdovanojo. Kita vertus, negaliu sakyti, kad nenusipelniau medalio, nes savo darbą dirbu daug metų. Žinoma, džiaugiuosi šiuo apdovanojimu – rodžiau jį artimiesiems. (Juokiasi.) Pasišypsojom, ir tiek.

- Pasaulyje bene populiariausia sporto šaka – futbolas, tačiau Lietuvoje antrąja religija vadinamas krepšinis. Kodėl?

- Viskas elementaru – mūsų futbolininkai prastesni nei krepšininkai. Bus pergalių – bus ir susidomėjimas. Būkime atviri, kol kas neturime kuo didžiuotis.

Sovietiniais laikais mūsų krašte trys sporto šakos – krepšinis, futbolas ir rankinis – buvo lygiavertės. Šiandien krepšinis pažengė toli, tačiau futbolas ir rankinis taip stipriai nepažengė. Buvo prarastos pirminės pozicijos, todėl laikas, kai futbolininkai ir rankininkai bus populiarūs kaip krepšininkai, ateis negreitai.

- Tikras vyras turi domėtis sportu?

- Mano nuomonė kategoriška: turi. Toks, mano supratimu, vyro įvaizdis. Suprantu ir žmones, kurie nesidomi sportu. Nesakyčiau, kad tie, kuriems neįdomus sportas, yra netikri vyrai. Blogai jautiesi? Esi piktas? Eik – pažaisk kašį, palakstyk, išliek neigiamas emocijas, ir nereikės jokių antidepresantų. Aš su kolegomis žaidžiu krepšinį, rečiau – futbolą. Tai – malonus ir smagus užsiėmimas.

- Skaitote knygas?

- Retai, nes trūksta laiko. Norėjau prisiminti senus laikus, todėl dar kartą perskaičiau Kurto Vonneguto knygas „Skerdykla nr. 5“ ir „Čempionų pusryčiai“. K. Vonnegutas – mėgstamas mano rašytojas. Kadaise žavėjausi Erichu Maria Remarque ir Fiodoru Dostojevskiu. Jo knygą „Nusikaltimas ir bausmė“ perskaičiau per naktį, nes tiesiog negalėjau sustoti.

Tie, kurie neskaito knygų, daug praranda. Sporto komentatorius turi skaityti knygas, taip jo kalba tampa turtingesnė.

- Internete neradau jokios informacijos apie jūsų šeimą. Gal galėtumėte ką nors papasakoti?

- Niekam ne paslaptis – gyvenau su LRT televizijos sporto žurnaliste Gintare Grikštaite. Turime dukrą Gabiją, ji veržiasi žaisti krepšinį. Šiuo metu turiu draugę, kuri gyvena užsienyje. Nežinau, ar senatvėje man kas nors paduos stiklinę vandens. Gal tai padarys dukra? (Juokiasi.)

Gyvenu vienas, bet nesijaučiu vienišas. Nesėdžiu užsidaręs tarp keturių sienų – turiu keletą jaunesnių draugų, su kuriais bendrauju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"