TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tarp knygų - dailės darbai

2006 09 30 0:00
Nadežda per parodos atidarymą pristato savo kūrybą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš daugelį metų, gavusi dovanų molbertą, karaimė Nadežda Zajančkovskaja tapė aliejiniais dažais. Nors dailė traukė nuo vaikystės, ji tapo bibliotekininke, kartkartėm rengiančia savo meno darbų parodas. Pastaruoju metu Nadeždą labiausiai domina batika.

"Aš gimiau Vilniuje, Žvėryne, - sako Nadežda Zajančkovskaja. - Baigiau bibliotekininkystę kultūros mokykloje ir jau 30 metų dirbu". Visus tuos metus ji darbuojasi Lietuvos medicinos bibliotekoje. Bet Nadeždą pažįstantys žmonės nesistebi, kai ji pakviečia į savo darbų ekspoziciją. Neseniai UNESCO galerijoje Vilniuje buvo atidaryta Nadeždos batikos kompozicijų paroda.

Šilkinės impresijos

Tapyba ant šilko moteris susidomėjo, kai užsimanė padekoruoti savo skraistę. Dabar didelę laisvalaikio dalį ji skiria tokiems darbams. "Ši dekoravimo technika vadinama batika, - aiškina Nadežda. - Yra kelios rūšys: šaltoji batika, karštoji batika su vašku ir rišamoji batika, kai audinys rišamas įvairiais mazgais. Aš lankiau kursus, mokiausi batikos technikų, dabar apie trejus metus kuriu šaltuoju būdu. Ši audinių dekoravimo technika yra kilusi iš Javos salų ir paplitusi po visą pasaulį, ypač populiari Kinijoje ir Japonijoje". Per trejus metus Nadežda sukūrė apie 50 batikos kompozicijų. Parodoje eksponuoja 13 vasariškai nuotaikingų darbų karaimų ornamentų ir augaliniais motyvais. Kompozicijas autorė vadina šilkinėmis impresijomis.

Paveikslai - dovanų

Moteris menu domisi seniai, kadaise lankė vaikų dailės mokyklą.

"Kiek atsimenu, visada piešiau, - pasakoja Nadežda. - Labai mėgau iliustruoti perskaitytas knygas. Tuos sąsiuvinius ir dabar tebeturiu". Bet dailė taip ir liko tik pomėgis. Nadeždą patraukė darbas prie knygų. Vis dėlto, pasirinkusi bibliotekininkės profesiją, ji visą laiką ką nors kuria: tapo aliejiniais dažais, lieja akvarelę, piešia pastele. Kadaise draugai jai padovanojo molbertą. Prie jo bibliotekininkė leisdavo savo laisvalaikį. Sovietiniais laikais būdavo sunku gauti aliejinių dažų, jų pirkti Nadežda važiuodavo net į Leningradą (dabar - Sankt Peterburgas).

Anksčiau sukurtus paveikslus tiesiog dovanodavo draugams. Sako esanti gana uždaras žmogus, todėl neskubėjusi jų rodyti viešai. Vėliau, nuo 1997 metų, pradėjo rengti parodas, pardavinėti savo darbus.

Atvirų durų dirbtuvė

Pirmą kartą savo paveikslus iškabino Medicinos bibliotekoje. "Ten dirba dailininkė, kuruojanti tokius renginius. Tad ekspozicijos keičiamos kas mėnesį. Iš viso bibliotekoje esu surengusi tris parodas - batikos, piešinių, tapybos. Pastarąjį kartą mano batikos darbų paroda buvo balandį", - pasakoja Nadežda.

Šių metų gegužės mėnesį Trakuose, Karaimų gatvėje, Nadežda 100 metų senumo karaimų name išsinuomojo patalpas, išdekoravo duris ir įkūrė galeriją. Netradicinę. Mat ten galima ne tik eksponuojamus darbus apžiūrėti, jų įsigyti, bet ir pamatyti, kaip jie kuriami. "Mes tas patalpas vadiname studija. Dirbame kartu su seserimi", - sako pašnekovė. Ten daugiausia atliekami batikos darbai ir miniatiūros karaimų motyvais. "Bibliotekoje dirbu puse etato, tai lieka laiko ir dailei", - paaiškina moteris.

Subūrė karaimų vaikus

"1999 metais pamačiau Užutrakio dvaro restauruotą svirną ir pamaniau, kad ten reikia surengti parodą", - pasakoja Nadežda. Ji nusprendė surinkti vaikų piešinius ir juos parodyti. 2000 metais parodoje buvo eksponuojami Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos jaunųjų karaimų dailės darbai. Kita Nadeždos mintis buvo surengti vaikams plenerą. Kaip sumanė, taip ir padarė. Per pirmąjį plenerą mažieji dailininkai tapė aliejiniais ir akvareliniais dažais. Pasak Nadeždos, vaikai iš Ukrainos, Lenkijos ir įvairių Lietuvos vietų vasarą tradiciškai atvažiuoja atostogauti pas Trakuose gyvenančius gimines. Tad suburti juos nebuvo sunku. "Jie neturi ką veikti, bastosi po miestelį. Tai mes ėjome prie pilies, į parką... Ir piešėme", - sako Nadežda. Po metų vaikai buvo nuvežti į Palangą, paskui vėl piešė Užutrakyje. Jau buvo surengti trys tokie plenerai mažiesiems karaimams.

Mokosi kalbos

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 250 karaimų, Trakuose - apie 70. Ne visi gerai moka karaimų kalbą, bet galima lankyti kursus ir mokytis. Beje, pašnekovės teigimu, jaunieji karaimai iš Lietuvos į Vakarus neskuba emigruoti, kaip kad daro lietuvių jaunimas. Jie savo gyvenimą kuria čia, kur gyvena tėvai, kapuose ilsisi protėviai.

Senos nuotraukos ir legendų iliustracijos

"Turiu tokią idėją - noriu iliustruoti karaimų legendas", - dar vieną sumanymą atskleidžia pašnekovė. Tai bus akvarelės darbai.

Nadežda randa laiko rinkti senas Trakų nuotraukas, nori surengti parodą. Fotografijas ji kaupia jau penkerius metus. "Portretinių nuotraukų nerenku. Mane domina Trakų miestas. Yra labai gražių senų fotografijų, kuriose - mūsų senelių namai, sugriuvusi pilis, grindžiama gatvė, ežere plaukiančios valtys, burlaivis..." - įsijautusi pasakoja pašnekovė. Nuotraukas ji nuskaito ir įrašo į kompaktinius diskelius. Šiuo metu yra surinkusi bene 700 fotografijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"