TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tarp scenos žvaigždžių - tautų bičiulystė

Šlykštus nacionalistų išpuolis prieš dainininką Viktorą Diawarą paliko juodų nuosėdų muzikos gerbėjų širdyse. Įžeidinėdami garsų dainininką skustagalviai nepastebėjo fakto, kad Lietuvos muzikos scenoje garsiai skamba daug nelietuviškų pavardžių.

Muzikos gerbėjams neužteks nei rankų, nei kojų pirštų, kad  suskaičiuotų garsiausius Lietuvos dainininkus, kurie yra ne lietuvių tautybės. Tačiau visi - tikri Lietuvos patriotai ir kolegos įžeidinėjimas dėl išvaizdos bei pavardės juos skaudina. Nors vertinti pavienių chuliganų akibrokštą kaip visų lietuvių netoleranciją kitataučiams būtų neteisinga, LŽ nutarė pakalbinti garsiausius mūsų atlikėjus - rokerį Povilą Meškėlą, popdainininkę Nataliją Bunkę, autorinių dainų atlikėją Aleksandrą Makejevą, grupės "Biplan" lyderį Maksą Melmaną, operos solistą Rafailą Karpį, kurie, būdami ne lietuvių tautybės, garsina mūsų kraštą. Domėjomės, ar jiems dažnai tenka susidurti su nacionalizmo apraiškomis ir užgauliojimais, kaip reaguoja į draugiškus juokelius, kiek jiems svarbi lietuvių kalba ir gimtasis kraštas.

Nerūpi, kokia žmogaus tautybė

Ne visi žino, kad populiarus dainininkas Povilas Meškėla yra ne lietuvis, bet lenkas. Atlikėjas mano, kad jo tautybė nėra svarbus dalykas, ir niekada to neakcentuoja. "Į viską žiūriu per muzikos prizmę, o ne tautinę, - tvirtino pašnekovas ir retoriškai klausė: - Koks skirtumas, kas aš - lenkas, žydas, čigonas ar uzbekas? Svarbiausia, kas esu šiame gyvenime, kaip elgiuosi su kitais žmonėmis, kokią atsakomybę jaučiu už kitus."

Klausiamas, ar žino, kad šventinę Kovo 11-osios dieną gatvėje buvo užgauliojamas atlikėjas V.Diawara, P.Meškėla teigė apie tai šiek tiek girdėjęs. Gal lietuviams trūksta tolerancijos kitaip atrodantiems žmonėms? Anot pašnekovo, tai gali būti ne tik mūsų krašto gyventojų problema. "Ir Amerikoje, atsidūrus kokiame nors kvartale, ant tavęs gali "užvažiuoti". Tas pats gali nutikti Afrikoje ir taip toliau, - aiškino P.Meškėla. - Ši problema, kai kas nors nori kaip nors išsiskirti, yra visame pasaulyje." Atlikėjo teigimu, būna žmonių, kurie užgauliodami kitus siekia pasijusti svarbesni, reikšmingesni. Tada jie jaučiasi gerai. "Keistuoliai, lyg būtų vasaros nematę", - pasišaipė scenos žvaigždė.

"Kiekvienas, iš ryto vos pramerkęs akis, iš aplinkinių gali gauti porciją - blogio arba gėrio, - svarstė P.Meškėla. - Priklauso nuo žmogaus. Tarkime, man nėra skirtumo, kokia jo tautybė, odos spalva, lygūs ar garbanoti plaukai, kaip jis apsirengęs. Ne šiaip sau sakoma: žmogų sutinkame pagal drabužį, o palydime pagal protą."

"Reikia gerbti savo kraštą"

"Prisimenu laikus, kai tarnavau sovietinėje armijoje, - pasakojo P.Meškėla. - Pavyzdžiui, uzbekai (tegul neįsižeidžia mūsų draugai iš saulėto Uzbekistano) gerai jausdavosi, kai jų būdavo daug, nes jie galėdavo iš visų pusių sulėkti, "pakrauti malkų" ir dingti. O kai susėsdavome pašnekėti vienas su vienu, elgdavosi taikiai, lyg katinai, gavę šilto pieno porciją. Artistai."

Dainininkas prisipažino, kad anksčiau pats yra girdėjęs replikų dėl tautybės - kad jis yra lenkas. Tačiau į tai nereaguodavo jautriai. "Nekreipdavau dėmesio, - tvirtino pašnekovas. - Dažniausiai tai būdavo juokai. Tačiau kartais - pyktis ir agresija, natūralūs žmogiški jausmai."

P.Meškėla pritarė, kad Lietuvos muzikos pasaulį galima vadinti daugiataučiu. Atlikėjams dėl to niekada nekyla jokių problemų, visi gerai sutaria. Dainininkas siūlė patiems apskaičiuoti, kiek yra nelietuvių.

Povilas, kurio mama lenkė, o tėvas turėjo ir lenkų, ir lietuvių kraujo, pasakojo, kad šeima namie šnekėdavo lenkiškai, bet jiedu su seserimi lankė lietuvių vaikų darželį bei mokyklą. "Taip norėjo močiutė, - prisiminė dainininkas. - Ji sakė: "Kadangi gyvename Lietuvoje, vaikai turi mokėti krašto kalbą. Todėl turi lankyti lietuvišką darželį ir mokyklą." Be to, dėl to lengviau ateityje."

Dainininkas tvirtino galintis kalbėti lietuviškai, rusiškai, angliškai, lenkiškai. Jis sakė, kad stengiasi šnekėti švariai ir taisyklingai, vengia vadinamosios tuteišių kalbų makalynės.

P.Meškėla Lietuvą lygino su Didžiąja Britanija - ten emigrantai mokosi anglų kalbos ir ja laiko egzaminus. "Ir ten niekam nekyla klausimų, kad ką nors reikėtų keisti. Keisti reikia savo mąstymą, - pabrėžė Lietuvos lenkas. - O mūsų krašto kalba yra lietuvių. Todėl viskas turi būti šia kalba. Galiu daužyti sau į krūtinę, tvirtinti, kad esu patriotas, ir turiu gerbti šalį, kurioje gyvenu. O jei kam nors nepatinka, gali susirinkti daiktus ir važiuoti, kur tik nori. Mano manymu, tai yra blogas tonas tų žmonių, kurie, čia gyvendami, neišmoksta lietuvių kalbos."

Mokytoja paliko nuoskaudą

Ko norėti iš siaurakakčių jaunikaičių skustomis galvomis, jeigu nepakantumą nelietuviškumui gali demonstruoti mokytojai. Viena garsiausių Lietuvos rusių, dainininkė Natalija Bunkė pasakojo, kad dar mokydamasi muzikos mokykloje turėjo pedagogę, kuri sąmoningai iškraipydavo jos rusišką pavardę Ivanova. "Ji atkakliai vadino mane Ivanovaite. Sakė, jeigu gyvenu Lietuvoje, tai ir pavardė turi būti lietuviška - Ivanovaitė, o ne Ivanova. Kai bendraklasiai mane pravardžiuodavo ruse, nelabai kreipdavau dėmesį. Tačiau šios mokytojos elgesys labai skaudino mano mamą. Aš juk buvau dar tik vaikas, nelabai ką ir supratau", - prisiminė Natalija.

Dainininkė įsitikinusi, kad pakantumo kitoniškumui Lietuvoje tikrai trūksta. "Lietuviai linkę peikti kitus, užuot patys pasižiūrėję į save. Kalbu net ne apie nacionalizmo apraiškas, o apie beveik visų atlikėjų veiklą. Tarkime, dėl koncertinio gyvenimo - nuolat girdime burbėjimą: "Ko jie lipa į tą sceną, nieko nemoka, tik maivosi." O jūs pabandykite patys padaryti geriau! Ne, nebando, tik plūstasi", - kategoriškai dėstė N.Bunkė.

Ji prisipažino neskaičiuojanti, kiek scenoje dainuojančių kolegų yra kitataučių, o kiek - lietuvių, su visais puikiai sutarianti. "Kadaise, labai seniai, su buvusiu vyru esame pasikalbėję apie tai, kad mūsų - ne etninių lietuvių - scenoje tikrai nemažai. Dar pasijuokėme, kad, matyt, esame talentingesni, o gal tik atkaklesni, nes pasiekėme populiarumo", - šyptelėjo Natalija. Jos manymu, tarp jaunesnės kartos dainininkų tikrai pastebima gausa tų, kurie savo giminės šaknimis driekiasi į gretimas Lietuvai šalis ar dar toliau. "Tarp vyresnės kartos atlikėjų, pastebėjau, daugiau lietuviškų pavardžių", - sakė dainininkė.

Pirmoji kalba - rusų

Natalija pasakojo, kad jos šeimoje buvo kalbama rusiškai, o lietuviškai ji išmoko pradėjusi lankyti darželį. "Mokyklą taip pat baigiau lietuvių. Abiem kalbomis kalbu vienodai gerai. Anksčiau su artimaisiais daugiau bendraudavau rusiškai, o dabar jau kalbos painiojasi, vartojame abi - ir lietuvių, ir rusų", - šyptelėjo šviesiaplaukė. Ji prisipažino, kad po truputį gimtąją kalbą net ima primiršti, nes visa jos dabartinė aplinka - lietuviška.

Dainininkė tobulai moka rusų ir lietuvių kalbas, anglų kalba gali laisvai susikalbėti, bet nelabai gramatiškai. Ji įsitikinusi, kad kuo daugiau kalbų moki, tuo esi turtingesnis. Todėl ir sūnų, kai paaugs, ketina išmokyti savo gimtosios rusų kalbos. "Šią kalbą, manau, būtinai reikia mokėti. Ko verta vien rusų literatūra! Keletas bendraamžių pažįstamų žmonių man skundėsi, esą labai gailisi, kad mokykloje ignoravo rusų kalbos pamokas ir dabar graužiasi nagus. Aš džiaugiuosi, kad, tarkime, Sergejų Jeseniną galiu skaityti originalo kalba. O kur dar kiti klasikai?" - patikino N.Bunkė.

Nors ir pasitaiko akibrokštų, Natalija tikina, kad gyventi Lietuvoje jai labai gera. "Niekada nesiskundžiau, kad čia yra blogai. Ir neketinu niekur išvažiuoti. Kaip ir kiekviename krašte, Lietuvoje yra savų minusų ir pliusų, bet juk čia - mano gimtinė", - užtikrintai sakė dainininkė.

Aš - "litovcas"

Grupės "Biplan" lyderis Maksas Melmanas apie išpuolį prieš kolegą V.Diawarą kalbėjo filosofiškai: "Kaip kiekvienas normalus ir protaujantis žmogus tokius dalykus vertinu kategoriškai neigiamai. Tiesiog žinau, kad visose valstybėse būna nepakančių žmonių, Lietuva - ne išimtis", - aiškino dainininkas. Jis prisipažino, kad dėl savo vokiškai skambančios pavardės taip pat ne kartą yra girdėjęs nemalonių komentarų.

"Tiesą sakant, man būtų sunku pasakyti, kokios tautybės iš tikrųjų esu. Mano gyslomis teka tiek įvairaus kraujo, kad galų niekaip neišsiaiškinsi, - nusijuokė Maksas. - Turiu rusų, ukrainiečių, vokiečių kraujo, tad rimčiau patyrinėjus daug būtų galima aptikti." Atlikėjo gimtoji kalba - lietuvių, ja kalba su namiškiais, giminėmis bei artimaisiais, ja dainuoja savo dainas. Maksas įsitikinęs, kad nesusimąstydamas eitų ginti tėvynės, jeigu jai iškiltų pavojus.

Paprašytas išvardyti, kurias kalbas moka, vyrukas pradėjo garsiai skaičiuoti: "Galiu susikalbėti angliškai, buitiniame lygmenyje susišneku vokiškai, kadangi mano žmona iš Vokietijos, taigi dukra - tikrai pusiau vokietaitė. Lietuviškai ir rusiškai kalbu laisvai, lenkų kalba man taip pat nesvetima, nors gal tikri lenkai iš mano kalbėjimo pasijuoktų, bet susišnekėčiau. Dar šiek tiek moku ukrainiečių kalbos."

M.Melmanas pasakojo, kad susitikę su bičiuliu Mariumi Šmitu juokais sveikinasi: "Labas, "litovce", - kitas atsako: "Labas, "litovce". Ir visada iš to pasišaipo. "Kai tenka vykti į bendrus koncertus, tarp kolegų pasijuokiame, kad važiuoja tikri lietuviai: Melmanas, Kofas, Mamontovas..." - juokėsi "Biplan" lyderis.

Visur tokių yra

Autorinių dainų ir romansų atlikėjas Aleksandras Makejevas įsitikinęs, kad nacionalizmo atspalvį turinčių išpuolių prieš žymius ir nežymius žmones būna visur. "Šiuo klausimu lietuviai tiktai nėra išskirtiniai. Yra skambi rusų patarlė: "V semje - ne bez uroda" (kiekvienoje šeimoje pasitaiko išsigimėlių), todėl nereikia bandyti nacionalizmo ar kitoniškumo netolerancijos pripaišyti kokiai vienai tautai. Visur tokių yra", - įsitikinęs Aleksandras. Jis dėl savo ilgų plaukų šukuosenos taip pat yra sulaukęs nedraugiškų komentarų, patyčių bei grasinimų nukirpti.

"Na tai kas, kad mano pavardė rusiška, - esu gimęs Lietuvoje, kalbu bei dainuoju lietuviškai ir laikau save lietuviu. Rusų kalbą moku puikiai, lietuvių - taip pat. Abiem kalbomis šneku, rašau, skaitau ir nematau skirtumo, kurią vartoti. Baigiau lietuvių mokyklą", - sakė bardas. Jis prisipažino, kad per visą sceninį gyvenimą nė karto neteko susidurti su išpuoliais, užgauliojimais ar nesusipratimais, susijusiais su jo tautybe. Užkabinėjamas būdavo tik dėl išvaizdos - ilgų plaukų.

Vyras juokėsi, kad, be tobulai išmoktų lietuvių ir rusų kalbų, moka dar vieną - anglų. Tačiau jos mokėjimo lygis - "su žodynu". "Primirštu anglų kalbą, nes ne taip dažnai ją tenka vartoti, todėl ir juokauju, kad mano lygis neleidžia susikalbėti be žodynėlio kišenėje", - nusišaipė vyras.

Jis laikosi nuostatos, kad gyvenant šalyje reikia integruotis į jos aplinką - tobulai išmokti kalbą, suprasti papročius, kultūrą. "Nesu "getų" šalininkas. Man nepatinka, kai atvažiavę emigrantai gyvena uždarai, reikalauja išskirtinių teisių, nesiintegruoja bei negerbia mūsų krašto papročių", - dėstė A.Makejevas. Gyventi Lietuvoje jam patinka. "Nepaisant mūsų valdžiažmogių, kurie mus, ko gero, siekia išnaikinti, Lietuvoje gyventi gera", - sarkastiškai kalbėjo Aleksandras. Savo augančias atžalas jis ketina išmokyti rusų kalbos, nes įsitikinęs, kad ši jiems gyvenime pravers. "Juk ant pečių jos nešiotis nereikės, o galvoje vietos užteks", - nusijuokė dainininkas.

Juokai - tarp savųjų

Žydų kilmės operos solistas Rafailas Karpis neabejingas tam, kas, minint Kovo 11-ąją, nutiko dainininkui V.Diawarai. "Tuo metu buvau Anglijoje ir apie atsitikimą perskaičiau viename žinių portale", - sakė R.Karpis.

Gal lietuviams trūksta tolerancijos, klausėme operos solisto? "Atsiranda nesmagių žmonių, kurie neturi kaip savęs išreikšti ir užgauliodami kitus mėgina save realizuoti, - dėstė R.Karpis. - Dėl šio konkretaus atvejo - man nepatinka, jei jie yra palaikomi kieno nors iš aukščiau. Kai žmonės nėra kurstomi, jie netampa pikti ir agresyvūs. O kai eskaluojama tautinė nesantaika ir kas nors tokiu būdu siekia populiarumo, tada ir nutinka negerų dalykų. Man tai nepatinka ir mane žeidžia. Tačiau manau, kad tai ne tik Lietuvos problema."

Sužinojęs apie tokius incidentus, dainininkas reaguoja jautriai. "Man būna labai skaudu, - neslėpė jis. - Kadangi visi kartu kuriame vieną Lietuvą ir joje gyvename."

Dainininkas prasitarė, kad ir pačiam teko girdėti užgauliojimų dėl žydų tautybės. R.Karpis supranta juokus, ypač jei pokštaujama bičiulių kompanijoje. "Man tai priimtina, - teigė jis. - Tačiau tam tikrą ribą reikia jausti. O jeigu "juokauti" pradeda man nepažįstami žmonės, būna nemalonu."

Gimtoji kalba - lietuvių

R.Karpiui nesunku įsivaizduoti ir jis mano, jog gyvenime dažniausiai taip ir būna, kad prie vieno stalelio susėdę skirtingų tautybių žmonės lengvai randa bendrą kalbą. O jei jie yra siejami tokių pačių interesų, apskritai nekyla jokių nesusipratimų. Dainininkas patvirtino - taip yra ir muzikos pasaulyje. "Tarp atlikėjų apie tautybę nešnekame, - tvirtino R.Karpis. - Apie tai net klausimų nekyla. Kalbame tik apie muzikinius reikalus."

R.Karpis pabrėžė, kad jis yra žydų kilmės Lietuvos gyventojas, kadangi yra scenos žmogus, jo kūrybinę veiklą galima vadinti mūsų krašto kultūros dalimi. Todėl tautybė neturi itin svarbios reikšmės. Dainininko nuomone, kai žmonės savo darbais negali pasiekti norimų rezultatų, tada jie pradeda akcentuoti ir eskaluoti kilmę tų, kuriems sekasi geriau. 

Rafailas moka lietuvių, rusų, anglų, susišneka ir jidiš. "Tačiau pastaroji kalba nėra mano gimtoji, - patikslino pašnekovas. - Gimtąja laikau lietuvių." Namie su artimaisiais šnekama būtent šia kalba. Dainininkas teigė, kad apskritai Lietuvoje jam gera gyventi.

Gausios dainingųjų gretos

Tarp populiariausių Lietuvos muzikos atlikėjų kitakalbių išties gausu. Balsingoji Evelina Sašenko mielai traukia dainas tiek lietuvių, tiek savo gimtąja lenkų kalba. Jos bendratautė, gimusi ir augusi Lietuvoje, Katažyna Nemicko taip pat savo repertuare turi nemažai kūrinių įvairiomis kalbomis. Sceninį vardą Sasha Song pasirinkęs Dima Šavrovas, kurio rusišką kilmę išduoda vardas ir pavardė, kuo puikiausiai dainuoja lietuvių ir anglų kalbomis. Ilgai, kone dešimtmetį, sunkią lietuvių kalbą mėgino įkirsti "gražiausia Airijos dovana Lietuvai" kažkada pavadinta balsingoji Erica Jennings-Didžiulis. Dainininkei pavyko - lietuviškai ji dainuoja ir net dalyvauja televizijos projekte, kur visi žiūrovai gali savo ausimis įsitikinti, kad Erica lietuviškai kalba puikiai, tik kartais padarydama žavių, tikrai atleistinų klaidų. Jos sutuoktinis Jurgis Didžiulis taip pat žavi klausytojus ugningais Lotynų Amerikos ritmais ir puikia ispanų bei lietuvių kalba. Savo kitoniškumo scenoje neslepia Ruslanas Kirilkinas, kuris ne kartą yra prisipažinęs, jog dėl to, kad yra netradicinės orientacijos, sulaukia piktų ir pašiepiančių komentarų. Lyriškasis Alanas Chošnau ne vienos lietuvaitės širdį tikrai yra užkariavęs savo rytietiško skambesio, bet lietuviškai atliekamomis dainomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"