TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tautinių tradicijų žinovas - laimės mokytojas

2014 06 21 6:00
Pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventėje. Asmeninio albumo nuotraukos

Etnologas, Kelmės Romuvos vaidila Valdas Rutkūnas dar prisistato kaip lietuvių laimės mokytojas. Pasak tautinių tradicijų žinovo, be reikalo vaikomės svetimų laimės pavidalų. Juk savame krašte turime galingą laimės kultūrą, tik dažnas apie ją nė nenutuokiame.

Lietuvių liaudies šventėmis, papročiais, dainomis, šokiais ir žaidimais V. Rutkūnas susidomėjo dar mokykloje. Jau tuomet jis įsitikino, kad dainuodami lietuviškas dainas ir šokdami žmonės tampa džiaugsmingesni bei laimingesni, o įgytas laimės pojūtis išlieka ilgai. Mokydamasis tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute V. Rutkūnas pradėjo lankyti folklorinius ansamblius ir pats juos kūrė. Jau tada jis ėmė rengti įvairias kalendorines lietuvių šventes ir tai daro ligi šiol. Šį šeštadienį, birželio 21 dieną, V. Rutkūnas kviečia į Rasos šventę greta Kelmės, ant Graužikų kalno.

LŽ pašnekovo teigimu, per kalendorines lietuvių šventes (per metus jų yra aštuonios) susirinkusieji atkuria vidinę darną su savimi, savo vaikais ir protėviais, su kitais aplinkiniais, gamta, Lietuva.

"Nors dabar pasaulis labai toli pažengęs, jame pilna ir klystkelių. Todėl ir kyla susirūpinimas, kaip gyventi visavertiškiau ir laimingiau. Tai, kas vyksta šių švenčių metu, – labai stiprūs ir mums būtini dalykai. Jie teikia jėgų gyventi, sudėlioja gyvenimą, sutvirtina ryšį tarp žmonių, – vardijo V. Rutkūnas.

Kelmėje V. Rutkūnas įkūrė folklorinius ansamblius "Ramočia" bei "Knituva" ir jiems vadovauja. Jų dalyvius – suaugusiuosius ir moksleivius – moko lietuviškos dvasinės kultūros, dainų, šokių ir žaidimų. Senųjų tradicijų žinovas kviečiamas ir į užsienį. Jis ne kartą vyko pas Londono lietuvius, visai neseniai grįžo iš JAV, kur mūsų tautiškumo paslaptimis dalijosi su amerikiečiais.

V. Rutkūnas remiasi Romuvos pasaulėžiūra, kuri, anot jo, yra grįsta geriausia mūsų tautos dvasine patirtimi, perteikia ją tinkamais šių laikų žmogui būdais.

Pats jis į Romuvos judėjimą įsitraukė dar mokydamasis mokykloje, o dabar yra Kelmės Romuvos vaidila. V. Rutkūnas vadovauja pagal senovinius lietuvių papročius rengiamoms tuoktuvėmis ant piliakalnių ar alkakalnių, gimusių vaikų laiminimui, mirusiųjų palydėtuvėms į dausas.

V. Rutkūnas dar mokyklos laikais paėmė į rankas armoniką, su ja nesiskiria iki šiol.

Nematome savų turtų

Paklaustas, ar lietuviškos laimės samprata, kurią skleidžia kitiems, yra kuo nors išskirtinė, V. Rutkūnas sakė, jog laimės principai visame pasaulyje vienodi, tik keliai, kaip ją pasiekti, ir tos laimės pavidalai yra skirtingi.

Ir Lietuvoje žmonės siekia laimės įvairiais būdais. Vieni bando remtis vakariečių kultūra, pradedant krikščionybe, baigiant moderniais mokymais. Kiti gilinasi į Rytų tradicijas – budizmą, praktikuoja jogą ir pan. Šalyje vyksta daugybė mokymų ir seminarų laimės tema.

"Tačiau visur taikomos nelietuviškos laimės formos. Žmonės tiesiog nežino savo šaknų ir tradicijų, neišmano, kad turime visas galimybes panaudoti savo paveldą laimei pasiekti" – apgailestavo V. Rutkūnas.

Jogą praktikuojantys tautiečiai, besidomintys Indijos kultūra, jam sako: "Seniau turėjome stiprią lietuvišką kultūrą, o dabar jau viską praradome." Bet jie nemoka lietuviškų sutartinių, kurios skamba kaip mantros. Išgirdę jų žodžius pripažįsta, kad jos veikia kur kas stipriau, nes tai tiesiog yra lietuviška.

"Didelė bėda, kad nesistengiame geriau suvokti savo tautos tradicijų. Gaila, jog švietimo ir kultūros sistemų atstovai į tautinį paveldą žvelgia formaliai, nesigilindami į prasmę, taiko vien tai, kas buvo XIX amžiuje. Mūsų paveldas suplakamas su šių dienų vartotojų kultūra. Išeina toks netikęs mišinys, kuris gali suteikti tik labai mažai laimės", – apgailestavo V. Rutkūnas.

Jam apmaudu, kad per tautines šventes žmonėms brukamas alus. Esą tokia jau lietuvių tradicija – pasilinksminti prie alučio. "Bet tai nėra tikrasis, o labai paviršutiniškas džiaugsmas. Pasukus tokiu paviršutinišku keliu, vėliau neišvengiamai ieškoma tikresnės laimės kultūros. Žvalgomasi svetur, nežinant, jog galingą laimės kultūrą turime čia, Lietuvoje. Ji atitinka šiuolaikinę laimės sampratą, padeda atkurti jėgas, darną su savimi ir pasauliu", – pažymėjo V. Rutkūnas.

Džiaugsmas būti kartu

Tai, kas yra laimė ir kas žmones daro laimingus, jau daugiau nei 50 metų tiria įvairios pasaulio mokslo įstaigos. Šiuolaikinę laimės sampratą išreiškia pasauliniai laimės manifestai. Naujausias priimtas Londone 2009 metais. Laimės manifestuose išdėstyti principai, kurių žmonija jau laikėsi, bet vėliau nuo jų labai nutolo. Tad, anot V. Rutkūno, juose neišradinėjami dviračiai, bet raginama grįžti prie senų gerų tradicijų.

"Londone priimto pasaulinio laimės manifesto vienas skirsnių skelbia, kad siekiantiesiems laimės reikia mažinti priklausomybę nuo vartotojų kultūros, daiktiškumo, pernelyg didelio individualizmo, daugiau dėmesio skirti bendruomeniškumui. O juk anksčiau lietuviai labai jo laikėsi: dažnai susitikdavo, kad nebūtų liūdna, rengdavo šventes, šokdavo ir dainuodavo. Didelė problema, kad mes išlaikėme labai mažai bendruomeniškumo, žmonės pikti lyg priešai. Žinoma, gali atrodyti, kad bendruomeniškumas skatinamas, kuriamos bendruomenės. Bet ar jos iš tiesų gyvybingos, suburia ir suvienija žmones taip, kad jie pajunta tikrą bendrumą, draugiškumą, susitikę džiaugiasi vieni kitais? Dabar yra didelis susiskaldymas: čia – jaunimas, čia – senimas, jiems nepatinka kartu leisti laisvalaikį ar švęsti", – pabrėžė V. Rutkūnas.

Pagal senovinius lietuviškus papročius per rengiamas šventes visi susivienija: nuo mažiausio vaikučio iki vyriausio senolio. Šokdami apkabina vienas kitą, susikabina rankomis – o juk ir mokslo tyrimai jau patvirtino, kad šie veiksmai naudingi sveikatai bei laimei, ne veltui atsirado Apsikabinimų diena. Per lietuvių liaudies šokius visi mainosi poromis, turi apsikabinti su daugeliu.

Mokslininkai taip pat teigia, jog šokiai bei dainavimas net apie 10 metų pailgina gyvenimą. Laimės prideda ir sveika gyvensena, žalingų įpročių atsisakymas. V. Rutkūnas visas savo šventes rengia be alkoholio. Jis sako, kad besilinksminantiems žmonėms to visiškai netrūksta.

"Lietuviai iš tiesų moka gerai ir įtemptai dirbti. Ir žinių moka pasisemti, ir mūsų švietimo įstaigos gana aukšto lygio. Didžiulė problema kyla dėl laisvalaikio kultūros, kuri turėtų atkurti darną, grąžinti jėgas, sujungti visus dalyvius, nesvarbu, kokio jie amžiaus, kur gyvena, dirba, kokį išsilavinimą įgiję. To tikrai trūksta", – teigė V. Rutkūnas.

Bendrauti su gamta

Būti laimingam labai trukdo tai, kad nebeliko žmogaus ir gamtos darnos. O štai lietuvių liaudies dainos tiesiog persmelktos šios darnos. Jose dažnai išgirsime apie gražų paukštelių, medelių ir žmonių bendravimą. Natūralūs gamtos dėsniai yra gyvybės ir išgyvenimo dėsniai. Deja, žmonės labai toli nuo jų nuklydo. Kai imamas pavyzdys iš gamtos, vyksta tam tikras vidinis perprogramavimas.

"Dainuojant apie gražų gamtos kūrinijos bendravimą galingi signalai nukreipiami į pasąmonę, taip nusiteikiama darnai. Dainuojantys šias dainas žmonės neterš, nešiukšlins, neniokos gamtos. Kaip jie galės taip elgtis, jei bus persmelkti minčių, kad žemė ir medžiai šventi. Priešingai, taps gamtos garbintojais ir saugotojais. Tai visai kita – gyvybės pasaulėžiūra", – aiškino V. Rutkūnas.

Jorės šventėje.

Išvalo smegenis

Darnos suteikia ir sutartinių dainavimas. Tai pati tikriausia terapija, užburianti meditacija. Išgirdę lietuvių sutartines užsieniečiai apstulbsta, koks galingas jų poveikis. Šiuose kūriniuose susilieja melodija ir žodžiai, vienu metu skamba visiškai skirtingos melodijos. Darna ar harmonija čia išgaunama iš tarsi nesuderinamų dalykų. Tai perkeliama į pasąmonę – žmogus įgauna jėgų suderinti net ir nesuderinamus dalykus.

"Mūsų smegenys, sąmonė ir pasąmonė – tarsi vidinis kompiuteris, kurį reikia prižiūrėti, perkrauti, įkelti tinkamas programas. Lietuviškos dainos, šokiai, šventinės apeigos tarsi paleidžia antivirusines programas, jos išvalo smegenis nuo "virusų", kurių prisigaudome veikiami aplinkos, vartotojų kultūros. Teigiamai veikia net tautiniai drabužiai su tam tikrais simboliais. Visa tai suteikia galingą impulsą, nuteikia laimei. Kai žmogaus sąmonė išvalyta, ateina kitokios mintys, pavyksta rasti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus, pailsima nuo darbo ir problemų, įgyjama kur kas daugiau ir fizinių, ir dvasinių jėgų", – vardijo V. Rutkūnas.

Mažiausios sąnaudos – geriausi rezultatai

Pašnekovo teigimu, koncertų klausymas – paprastesnis kelias, kuriuo pasuka daugelis. Bet tai – tarsi žiūrėti muziejaus eksponatus. Kas kita – gyvoji kultūra. Svarbiausia yra įsitraukti ir dalyvauti pačiam.

"Pavyzdžiui, dainuoti operą daugeliui per sunku. Tai, apie ką kalbu, gali daryti visi – mūsų liaudies dainos gan paprastos. Jų poveikį pajusite, neeikvodami nei daug laiko, nei lėšų, nei jėgų. Tai yra skalsos principas – kai mažiausiomis sąnaudomis gaunami geriausi rezutatai", – teigė V. Rutkūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"