TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Teisingumo ministras R.Šimašius siekia balanso

2009 03 21 0:00
Teisingumo ministras R.Šimašius: "Viena didžiausių blogybių - teismų sistemos uždarumas."
Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Notarai nenoriai dirba provincijoje, todėl ketinama leisti jiems didinti pigiausių paslaugų įkainius iki keturių kartų. Anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tai turėtų priartinti notarus prie kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių.

Duodamas interviu LŽ, teisingumo ministras, be kita ko, pabrėžė manantis, kad amnestijos Lietuvos vardo tūkstantmečio proga nebus. "Galima juokauti, kad jei ne prieš tūkstantį metų klestėjęs nusikalstamumas, Lietuva dar ilgai nebūtų paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau kažin ar verta galvoti apie tokį "atsidėkojimą", - sakė Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguotas teisininkas.

Vieni įkainiai didės, kiti - mažės.

- Kaip baigėsi notarų paslaugų įkainių epopėja? Ar pavyksta mažinti vienų paslaugų įkainius drastiškai nedidinant kitų?

- Ši istorija dar nesibaigė. Vyriausybės programoje numatyta, kad notarų paslaugų kainos turi būti reguliuojamos pagal sąnaudas. Šiandien taip nėra. Dalis kainų, palyginti su sąnaudomis pagrįsta kainodara, yra per didelės. Pirmiausia tai - su nekilnojamuoju turtu susiję sandoriai. Kitos kainos, palyginti su sąnaudomis, yra per mažos: tai paprasčiausių veiksmų atlikimas, įgaliojimų ar nuorašų tvirtinimas.

Nekilnojamojo turto sandoriai turėtų pigti, kiti veiksmai - brangti. Notarai minėjo, kad tam tikros paslaugos brangtų apie 500 procentų. Atlikti tyrimai leidžia tvirtinti, jog kai kurios paslaugos galėtų brangti apie 400 proc., ir tai būtų maksimalios kainos.

Pastaruoju metu notarai siekia dirbti didžiuosiuose miestuose, nenori vykti į provinciją. Esama ne tik kaimų, bet ir miestelių, kur nėra notarų. Viena priežasčių - dažniausiai notarų atliekami paprasčiausi veiksmai kainuoja per mažai, tad jų imtis tiesiog neapsimoka. Pasirinkimas toks: arba mokėti 3 litus už nuorašo patvirtinimą ir dėl to važiuoti 30 kilometrų į kitą miestą už 20 litų, arba turėti notarą šalia ir mokėti jam už tą paslaugą 15 litų.

- Ar norite pasakyti, kad žmonių kišenės keičiant įkainius beveik nenukentėtų?

- Didesniame mieste gyvenantis ir lengvai notarą pasiekiantis asmuo šiandien išlošia dėl nerealiai mažo įkainio. Tačiau yra nemažai atokesnėse vietose gyvenančių žmonių, kuriems pernelyg sunku pasiekti notarą. Jei kainos būtų sutvarkytos pagal sąnaudas, tokiems žmonėms tai duotų naudos, jie galėtų tikėtis ateityje išlaikyti notarą arti gyvenamosios vietos. Be to, pabrėžiu: kainos ne tik didėja, bet ir mažėja.

- Tačiau gerokai brangs būtent dažniausiai atliekami veiksmai.

- Tokių veiksmų kainos visą laiką buvo nepagrįstai stumiamos žemyn. Ko gero, teks leisti didinti šių veiksmų kainas. Tačiau notarų atliekamas funkcijas reikia išnagrinėti ir nuspręsti, ar visos jos reikalingos. Tuo užsiima darbo grupė. Turiu vilties, kad notarų atliekamų veiksmų skaičius mažės. Dabar ne visada pagrįstai reikalaujama notaro patvirtinimo.

- Tačiau atsiranda ir naujų sričių, pavyzdžiui, ištuokos, kai reikia tokio patvirtinimo.

- Naujos notarų funkcijos svarstomos siekiant spręsti kitas problemas. Teismai turi atsisakyti ne ginčo sprendimo - tai įrašyta Vyriausybės programoje. Jei šalys susitaria, ir asmeniui reikia tik gauti leidimą ar patvirtinimą, ginčo nebelieka. Reikiamas funkcijas gali atlikti kitos institucijos, daugeliu atvejų - notarai. Testamentus, hipotekos įstaigoje registruojamų lakštų įkeitimą galėtų tvirtinti ne teisėjas, o notaras. Jis galėtų registruoti ir ištuokas, jei nėra ginčo dėl turto.

Ir kritikuoja, ir gina

- Daugėja istorijų apie antstolių žiaurumą. Ar kas nors daroma, kad jų metodai taptų žmoniškesni?

- Problema dvejopa. Neretai iš tiesų dėl santykinai menkos skolos areštuojama neproporcingai daug turto. Čia esama ir sprendimus priimančių teismų, ir antstolių kaltės. Sąskaitas areštuojantys bankai taip pat kartais šiek tiek persistengia. Pateiksime siūlymų, kad būtų areštuojamas adekvatus turtas.

Dažnai dėl santykinai mažos skolos antstoliai imasi daugybės veiksmų, dėl to gerokai padidėja vykdymo išlaidos. Padėtis, kai skola sudaro 30 litų, o vykdymas kainuoja 300 litų, yra nenormali. Šiuo metu kaip tik taisomos antstolių veiklos taisyklės. Mano tikslas - padaryti taip, kad dėl nedidelės skolos nebūtų "užsukama" labai didelė mašina, jei skolininkas yra geranoriškas. Manau, tokiais atvejais ir kreditoriaus pareiga - padengti dalį išlaidų.

Kita vertus, noriu apginti ir antstolius. Jei skolininkai slapstosi, piktybiškai vengia sumokėti kad ir 3 litus, būtent jie ir privalo dengti visas išlaidas. Teisingumas turi būti vykdomas. Ir iškeldinimo iš namų atvejais, jei yra teismo sprendimas, jis turi būti vykdomas. Žinoma, mandagiai ir dalykiškai.

Teismams reikia daugiau viešumo

- Kokių veiksmų imatės, kad didėtų pasitikėjimas teismais?

- Iš teisėjų, kaip ir kunigų, labai daug tikimasi. Į bet kokį nukrypimą reaguojama itin jautriai. Bet juk teisės aktai būna tokie, kad teismai, juos taikydami, tampa pagrindiniu kritikos objektu.

Viena didžiausių blogybių - teismų sistemos uždarumas. Teismai kartais priima žiniasklaidos prieštaringai vertinamus sprendimus, bet man neteko susidurti su atvejais, kai teismai žmonėms suprantama kalba būtų paaiškinę savo motyvus. Net ir logiški, bet netinkamai paaiškinti sprendimai sukelia alergiją bei nepasitikėjimą.

Galiausiai esama atvejų, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl korupcijos, paprasčiausio kompetencijos stygiaus ir nemandagaus elgesio. O kai teisėjams keliamos drausmės bylos, informacija apie jas atsiduria visuomenei nepasiekiamose vietose.

Parengsime taisykles, kurios leis viešai matyti, kam ir kodėl keliamos drausmės bylos. Taip pat svarbu skelbti teismų sprendimus viešai, kad ir paprasti žmonės, ir patys teismai galėtų juos palyginti. Vienas naujesnių šiuo metu diegiamų dalykų - posėdžių įrašymas. Tai būtų ir drausminanti priemonė. Korupcijos galimybes mažintų "automatinis" bylų skyrimas teisėjams.

- Kodėl iki šiol nepanaikinta subjektyvaus bylų skyrimo praktika? Juk jau seniai žadėta jos atsisakyti.

- Negaliu pasakyti, kur šiuo metu atsirado trikdžių. Jau praėjusių metų rudenį buvo parengta programinė įranga, ir automatinis bylų skirstymas turėjo pradėti veikti. Kol kas galiu pasakyti tik tiek: Nacionalinė teismų administracija teigia, kad viskas artėja prie įgyvendinimo. Jei pavasarį nebus taip daroma, reikės atidžiau pasidomėti, kas kur stringa.

- Kaip vertinate reikalavimus skiriamiems teisėjams turėti darbo žemesnės instancijos teismuose patirties iš esmės ignoruojant jų akademinio darbo patirtį? Ar tai neįtvirtina sistemos uždarumo?

- Tokios problemos esama. Kol kas į teismus priimami būtent tie, kurie turi darbo juose patirties. Kitas klausimas, kuriam nagrinėti ketinu sudaryti darbo grupę - visuomenės įtraukimas. Manau, kad nagrinėjant kai kurias bylas prisiekusiųjų tarėjų institutas būtų prasmingas.

- Ką manote apie Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko problemą? Kadencija seniai baigėsi, bet pareigas toliau eina tas pats žmogus.

- Man keistai atrodo Seimas, kuris niekaip nenusprendžia konstatuoti, kad AT pirmininko kadencija baigėsi. Kito pirmininko klausimas yra aktualus, bet šiandienė istorija, manau, diskredituoja Lietuvos teisinę sistemą. Tai iš dalies diskredituoja ir asmenį, dėl kurio užvirė diskusijos - Vytautą Greičių.

- Tačiau neatleisti iš pareigų V.Greičiaus reikalauja jūsų koalicijos partneriai Seime.

- Nežinau, kas ir ko reikalauja, bet reikia konstatuoti faktą: V.Greičiaus kadencija baigėsi.

Būtina viską įvertinti

- Kaip dėl atsakomybės už Konstitucijos pažeidimą? Ar Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl "Alitos" privatizavimo buvo tik orą drebinantys žodžiai?

- Istorija jau pasibaigusi, o KT nutarimas gali leisti pripažinti sandorį niekiniu tiesiogiai taikant Konstituciją. Jis gali leisti tą sandorį atšaukti. Teisingumo ministerija dėl "Alitos" privatizavimo pateikė nuomonę Vyriausybei ir premjerui. Mano išvada paprasta: galima atšaukti tas sutartis, bet reikia nepamiršti, kad tai - galimybė, o ne pareiga.

Laimėjus bylą teisme, antrąkart būtų nuskriausti mokesčių mokėtojai. Ar toks yra viešasis interesas? Visuomenė pagrįstai reikalauja atsakomybės. Tačiau būtina įvertinti, kuo skiriasi įvairios atsakomybės rūšys. Baudžiamoji, drausminė ar civilinė atsakomybė asmenims, kurie priėmė neteisėtus sprendimus, turėtų būti taikoma, bet mokesčių mokėtojai neturėtų dar kartą atsakyti už tai, kad tie asmenys priėmė neteisėtus sprendimus.

- Seime buvo įregistruotas amnestijos Lietuvos tūkstantmečio proga įstatymo projektas. Jį patvirtinus, amnestija būtų pritaikyta 3,1 tūkst. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Ar tai bus padaryta?

- Seimas gali ryžtis įvairiems dalykams. Kartais jo sprendimai stebina. Dabar stebiuosi girdėdamas pritarimą, kad prekybos tinklų antkainiai būtų reguliuojami. Tai absoliučiai nepagrįstas sprendimas. Dalis ekonominės veiklos dėl to išsikels iš Lietuvos arba pereis į šešėlinį lygmenį.

Dėl amnestijos prognozuoju, kad Seimas projekto vis dėlto nepriims. Juoba kad šventiniai metai jau prasidėjo, o projektas tebeguli stalčiuje. Pasikeitus valdžiai, Seimas ir Vyriausybė buvo apipilti nuteistųjų laiškais. Kaip teisingumo ministras įvertinau šią problemą ir pareiškiau neigiamą nuomonę dėl amnestijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"