TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tėvai medikai išbarė populiarųjį M.Žiedą

2009 04 04 0:00
M.Žiedas dabar rimtai susirūpino sveikata: lankosi pas gydytojus, geria vitaminus ir vaistus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Scenoje alpstantys renginių vedėjai - nedažnas įvykis, ypač tiesioginiame Lietuvos televizijos (LTV) eteryje. Tokį "nuotykį" patyrė Marijus Žiedas. Jis prisipažįsta ne pirmą sykį netekęs sąmonės, bet darbo metu to dar nebuvo nutikę. Po šio įvykio Marijus buvo priverstas kur kas rimčiau susirūpinti sveikata.

Praėjusią savaitę LTV žiūrovai, stebėdami Auksinių scenos kryžių teikimo ceremoniją, išsigando, kai apalpo vienas renginio vedėjų M.Žiedas. Vyro sveikata neatlaikė likus kelioms minutėms iki renginio pabaigos - per kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio kalbą. Tačiau po kelių minučių į sceną sugrįžęs Marijus žiūrovams leido ramiau atsipūsti ir tikėtis, kad viskas gerai.

LTV laidų "Panorama" ir "Šiandien" vedėjas, filmų garsintojas, vertėjas ir filosofas M.Žiedas sutiko pasikalbėti apie tai, kas tą vakarą nutiko, kaip jis dabar jaučiasi, kaip gydosi. Jis prisipažino, kad dėl nesirūpinimo sveikata jį išbarė tėvai medikai ir žmona.

Reikėjo šiek tiek palaukti.

- Kaip jaučiatės?

- Jau geriau. Šią savaitę neturėčiau vaikščioti, reikėtų sąžiningai gulėti lovoje. Tačiau vis nepavyksta.

- Dėl darbo aukojate sveikatą?

- Darbai mano riboti - vedu laidas "Šiandien" ir "Panorama". Garsinu nedaug, su kolega išvertėme Mishos Glenny knygą "McMafia": nusikalstamumas be sienų", ji jau išleista. Retai ir renginius vedu. Tad tikrai nesijaučiu dėl darbo aukojantis sveikatą. Gaila, kad Auksinių scenos kryžių teikimo ceremonija taip blogai nuskambėjo. Tiesą pasakius, jaučiuosi kaip sugadinęs renginį. Taip viskas gerai ėjosi, ir še tau... Pati pabaiga, reikėjo dar penkias minutes palaukti. Deja, nepavyko.

Gal tiesiog ne laiku viskas supuolė. Neįvertinau savo organizmo galimybių.

Ačiū Dievui, šią savaitę nedirbu. Dabar "darbuojuosi" klinikose: nuolat pas gydytojus vaikštau, darau įvairiausius tyrimus.

- Kodėl tąkart nualpote: dėl šilumos, jaudulio, sveikatos problemų?

- Susidėjo įvairių dalykų kompleksas: pavasarinis vitaminų trūkumas, žiemą puldinėjo peršalimas, sloga, vis maniau, kad pamažu praeis, apleidau save, ilgai tinkamai nesirūpinau sveikata. Prieš trejetą savaičių sunegalavau dėl sinusito. Su gydytojais rimtai ėmėmės šio reikalo, bet ligos tikriausiai galutinai neįveikėme, kaip aš tikėjausi. O ir renginys netrumpas, visą dieną vyko repeticijos, įtampa, salėje - daugybė žmonių, kurie iškvėpavo visą orą ir man nepaliko (juokiasi).

- Tą vakarą atsidūrėte visų dėmesio centre.

- Taip, žmonės labai rūpinosi. Visi domėjosi, kaip jaučiuosi, siūlė pagalbą. Man reikėjo kitus raminti, kad viskas gerai, nors jaučiausi tikrai prastai.

- Aplinkiniai buvo ištikti šoko?

- Negaliu pasakyti, ką jie galvojo, gal mąstė: "Po velnių, kodėl jis mums visą renginį sugadino?" Tik kitą dieną pamačiau nuotraukas, kaip viskas įvyko. Tuomet supratau, kas mane pačiupo, kad neišsitiesčiau scenoje visu ūgiu. Esu dėkingas prodiuseriui Audriui Giržadui ir kitiems, kurie žaibiškai reagavo ir suteikė pagalbą. Aš pats alpimo momento neprisimenu. Pamenu, kad jau sėdžiu ant kėdės, o kiti aplinkui zuja, siūlydami pagalbą, davė ir kažkokios esencijos pauostyti. Tuo metu užkulisiuose buvo tiek daug žmonių, kad pasišalinau nuo visų tolėliau, norėdamas įkvėpti gryno oro.

- Kolegos noriai išleido atgal į sceną?

- Oi ne, grūmojo kumščiu, kad neičiau ir nekvailiočiau. Tačiau darbas yra darbas, reikia pabaigti. Pabuvau užkulisiuose, ištiesiau kojas, pailsėjau ir gana gerai jaučiausi. Žinoma, kartais manai, kad viskas pavyks, bet kojos neklauso proto ir sulinksta.

- Pirmą kartą nualpote?

- Scenoje taip nutiko pirmą sykį. Kiek esu vedęs renginių, buvau geros sveikatos - tuo šįkart negaliu pasigirti.

O šiaip žmonėms juk dažnai svaigsta galva, ypač tiems, kurie yra kiek aukštesni nei vidutinio ūgio. Kai staigiau atsistoji ar troleibuse pernelyg karšta būna, krinta spaudimas ir aptemsta akyse. Tad tai nebuvo pirmas kartas, jau teko tą patirti.

- Artimieji matė jūsų pasirodymą?

- Tik mama stebėjo. Iš karto parašė žinutę. Žmona su vaikais žiūrėjo pradžią, pabaigos neišvydo, nes mažiesiems reikėjo miegoti. Jei būtų matę, tikriausiai būtų labai išsigandę. Gal ir gerai, kad nežiūrėjo, grįžęs pats papasakojau.

- Velnių duoda, kad labiau savimi rūpintumėtės?

- Duoda, ir dar kaip. Labai griežtai nurodyta aplankyti gydytojus, viską, ką jie liepia, privalau daryti, geriu visus įmanomus vaistus ir t. t. Tačiau aš ir nebesipriešinu, atėjo laikas, kai būtina savimi pasirūpinti. Atsidaviau į medikų rankas, svarbiausia, kad pagydytų. Darysiu viską, kad pastatytų mane ant kojų.

Tėvų ir vaikų koalicijos

- Kas antrą savaitę vedate tiesiogines laidas. Daug streso. Kaip jaučiatės "žiniuko" kėdėje?

- Džiaugiuosi, kad esu žinių vedėjas. Man labai patinka šis darbas. Tiesiog jaučiuosi savo vietoje.

- Kokia veikla jums teikia didžiausią malonumą: žinių vedimas, vertimas, filmų įgarsinimas?

- Įdomiausia vesti žinias, o filmų garsinimas - tarsi pomėgis. Nelengvas, bet labai smagus. Šis užsiėmimas teikia daugiau dvasinio pasitenkinimo nei materialinio atlygio.

- Kitos labai svarbios jūsų pareigos - esate dviejų vaikų tėtis. Sunku?

- Nesunku, nes vaikai labai šaunūs. Sūnus Pijus Vakaris - septynerių ir dukra Elzė - trejų. Kai gimė sūnus, supratau, kad vaikai - gyvenimo esmė, bent jau man. Anksčiau vis kažko ieškojau, svarsčiau, ką ateitis atneš, ką reikės daryti, kokia mano gyvenimo kryptis. Užteko pirmą sykį paimti vaiką ant rankų ir supratau, kad visi atsakymai jau rasti, viskas aišku.

- Koks esate tėtis: griežtas ar nuolaidžiaujantis?

- Esu daugiau nuolaidžiaujantis tėtis, dėl to kartais šiek tiek kremtuosi. Būna momentų, kai reikia pabūti ir griežtesniam. Nuolaidžiauti ne visada gerai, tačiau aš labai myliu vaikus. Jie turėtų ypač pasistengti, kad su jais reikėtų griežtai kalbėti.

Su žmona esame panašūs, negalėčiau išskirti, kuris griežtesnis. Mūsų šeimoje yra vaikų ir tėvų koalicijos. Vyksta toks slaptas karas, pavyzdžiui, kaip iš tėvų išvilioti kuo daugiau saldainių.

- Kokie jūsų vaikai?

- Sūnus ramesnis, labiau intravertas, o mažoji - aktyvistė, visur eina, ką mato, tą ir sako. Pijus jau tokio amžiaus, kai ima jausti atsakomybę už sesutę. Rūpinasi ja kaip tikras gynėjas. Elzė beatodairiškai jį myli, juk vyresnis brolis - tuo viskas pasakyta. Visko iš jo mokosi. Sūnaus būdas panašus į mano, bet išvaizda ne. Kiek prisimenu savo giminę, atžalos niekada nebūdavo tėvų kopijos.

Apdailininko dalia

- Studijavote filosofiją.

- Tai likimo ironija. Baigęs mokyklą, nežinojau, ką pasirinkti. Mielai dar metus būčiau mokęsis vidurinėje, juolab kad klasė buvo nuostabi, ir dabar bendraujame. Aplinkiniai siūlė rinktis teisę, bet pritrūkau vieno balo, o egzaminų rezultatai tiko filosofijai. Taip ir atsidūriau ten. Iš pradžių buvo sunku, bet paskui džiaugiausi, kad taip atsitiko. Žmogui verta susipažinti su filosofija. Ji man atvėrė akis ir suformavo gyvenimo horizontą.

Mano abu tėvai - medikai. Jie neskatino rinktis medicinos. Tik vėliau prasitarė, kad vylėsi, jog ir aš pasirinksiu jų kelią. Tačiau chemija, ypač organinė, man buvo nesuprantamas dalykas. Tad kelias į mediciną buvo uždarytas.

- Ar kada dirbote darbą, susijusį su filosofija?

- Vienintelis su tuo susijęs darbas - sociologo Vytauto Kavolio knygos vertimas.

- Kurį laiką buvote išvykęs į JAV.

- Tai buvo prieš trylika metų. Po bakalauro studijų Lietuvoje ten norėjau studijuoti filosofiją magistrantūroje. Deja, dėl finansinių aplinkybių nepavyko to padaryti. Tačiau išbandžiau apdailininko darbą.

Sugrįžęs į tėvynę filosofijos magistro laipsnį įgijau Vilniaus universitete. Gėda, bet dvejų metų studijos dėl darbų užtruko dešimtmetį.

- Išvyktumėte gyventi kitur?

- Esu namisėda, pamatyti pasaulį, pakeliauti smagu ir įdomu, bet gyventi norėčiau Lietuvoje. Mane visada traukdavo namo, man čia gera. Tačiau suprantu, kad vaikų nenulaikysiu. Pradedu su tuo taikytis ir su jais praleidžiu kaip įmanoma daugiau laiko.

Trumpai

* Žmona. Su Ieva susipažino studijų metais - abu mokėsi Filosofijos fakultete: Marijus studijavo filosofiją, ji - psichologiją. Dabar žmona Ieva yra psichoterapeutė.

* Sesuo. "Gabija jaunesnė už mane. Ji - biochemikė, mokslų daktarė. Jau kurį laiką gyvena Helsinkyje ir dirba mokslinį darbą. Gaila, kad mes retai matomės", - atsidūsta vyras.

* Vakaris. Marijaus tėvai jam norėjo duoti Vakario vardą, bet persigalvojo. Tačiau dabar anūkas pavadintas Pijumi Vakariu.

* Trauma. Mokykloje žaisdamas kvadratą susilaužė pirštą. "Kurį laiką nešiojau įtvarą, bet buvo smagu, nes susižeidžiau dešinės rankos pirštą. Šiaip ar taip, buvau geras vaikas, pirmūnas, kurį mokytojai mylėjo", - pasakoja Marijus.

* Televizijos serialas. "Prisimenu, kadaise garsinau "Ligoninės priimamąjį". Man taip patiko šis serialas, kad paskui jį per televizorių žiūrėdavau ir, žinoma, sekdavau, kaip įgarsinau", - šypsosi Marijus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"