TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tikslas - devynios viršukalnės

2008 01 12 0:00
Pasak S.Venskaus, jokia naujiena vienam kopti į kalnus.
Asmeninio albumo nuotrauka

Vilnietis Stasys Venskus yra vienas iš Vilniaus keliautojų klubo senbuvių. Mėgsta prisistatyti kaip paprastas šios Žemės keleivis, netrokštantis didelės laimės ir materialių vertybių. Sako, daugiausia laisvės ir dvasinio pasitenkinimo patiriantis kelionėse ir ekspedicijose, todėl daugiau nei 30 vasarų keliauja bei kopia į kalnų viršūnes, nesiekdamas ypatingų sportinių tikslų. Kalnų žygiai ir alpinizmas jam daugiau yra gyvenimo būdas.

2000 metų vasarą, kelionės į Prancūzijos Alpes metu, buvau liudininkė, kaip mūsų grupės narys S.Venskus be didelių pastangų, su būtiniausiais alpinisto apsaugos reikmenimis, vienui vienas įkopė į Monblano (4807 m) viršukalnę ir nusileido nuo jos. Buvo sunku nuspėti Stasio amžių. Mat neaukštas, šviesaus gymio, linksmų akių, lieso, gerai ištreniruoto kūno. Kad puikiai pažįsta kalnus, išdavė nejučia išnyrantys prisiminimai ir savarankiški, nenuspėjami jo sprendimai: dar aklimatizacijos metu, kai po dienos žygio visi rinkomės į stovyklą vakaroti, jis šturmavo artimiausią toje vietovėje viršukalnę.

Kasmet į kalnus

Stasys yra studijavęs ne vieną dalyką (fiziką, ekonomiką, filosofiją), per daugiau nei 40 metų darbo praktikos įgijęs ir kitų gretutinių specialybių, mokęsis ir dirbęs Vilniaus universitete, vėliau įvairiose respublikinėse organizacijose bei ministerijose.

Jaunystėje energija liejosi per kraštus, todėl išbandė ne vieną sporto šaką. Keliauti pamėgo besimokydamas mokykloje - Pietų Žemaitijos Vainuto miestelyje, o į pirmą savarankišką kelionę išvyko pradėjęs studijuoti Vilniaus universitete. Tai buvo Krymas ir Vakarų Kaukazas (Teberda ir Dombajus), Suchumio karo kelias iki Juodosios jūros. O po to neužmirštamas Vilniaus turistų klubo 1974 metais organizuotas žygis Fanų kalnuose. Štai nuo tada iki šiol kasmet keliauja į kalnus.

Kalnų ir pėsčiųjų žygeivių keliones Vilniaus turistų klubas (jo vadovu yra buvęs ir garsusis keliautojas bei alpinistas V.Vitkauskas, vėliau - Lietuvos keliautojų sąjungos pirmininkas A.Jucevičius) paprastai kasmet organizuodavo skirtingose kalnų vietovėse. Stasys, dalyvavęs keliose kalnų vadovų rengimo stovyklose, kaip ir kiti aktyvesni keliautojai, greitai ėmė vadovauti kalnų bei pėsčiųjų žygeivių grupėms žemesnio bei vidutinio sudėtingumo žygiuose. Pradėjo nuo Vakarų Kaukazo, Fanų, Krymo, Karpatų, Kopetdago kalnų, Karakumų smėlynų. Vėliau daugiausia keliavo po Kaukazo, Tianšanio ir Pamyro kalnus.

Grįžta... tylesnis

Stasys visada turėjo galimybę dirbti pagal specialybę, gal todėl niekada nesiekė tapti aukštos klasės kelionių vadovu ar alpinizmo asu, tačiau be kalnų gyventi taip pat negalėjo. Todėl noriai ir kruopščiai ruošdavosi žygiams: nuolat treniravosi (žiemą - slidės, pavasarį - dviratis, baidarė, bėgimas, plaukiojimas), skaitė literatūrą apie kalnų keliones, rengė žygio taktiką, mokėsi grupinių ir individualių įkopimų į kalnų perėjas bei viršūnes technikos.

"Malonu, kad nepaisant nenumatytų nuotykių ir sudėtingų situacijų kalnų žygiuose per visą aktyviojo dalyvavimo kalnų kelionėse laikotarpį man ir mano grupių dalyviams pavyko išvengti rimtesnių traumų bei nelaimingų atsitikimų. Gal dėl to, kad nesiverždavome į milžinišką aukštį bei techniškai labai sudėtingus maršrutus", - sakė pašnekovas.

Pradėjusi pokalbį su Stasiu, nesusivaldžiau nepasišaipiusi. Girdi, kam kopti į tuos kalnus, gal geriau atsisėsti kalno papėdėje ir medituoti? Nuplauki tada mintimis kur tik panorėjęs - į bet kurią kalnyno viršūnę, netgi daugiau - kalbama, kad Indijos jogai medituodami persikelia ten ir vėl sugrįžta?

"Žygiai į kalnus yra ne tik puiki priemonė išbandyti, pasitikrinti save fiziškai bei psichologiškai, bet ir svarbus sielos turtinimo šaltinis, galimybė išsivalyti užterštą mūsų energetinį kūną (aurą). Kalnuose noromis nenoromis "atsidedi" pamąstymams ir meditacijoms. Taigi, kai ima ėsti vidinis nerimas, jaučiu, jog atėjo metas į kalnus. Tai - ženklas. Iš naujo įveikęs žygio sunkumus, labiau pasitiki savimi, aiškiau suvoki šios akimirkos džiaugsmo ir laimės prasmę. Grįžęs esi atlaidesnis, dosnesnis, ir... tylesnis", - sakė jis.

Drąsos nedemonstruoja

Pasak Stasio, jokia čia naujiena vienam kopti į kalnus. Kai kurie lietuvių keliautojai - A.Skiraitytė, V.Vitkauskas, S.Vilius - ir Vakarų šalių alpinistai tai seniai praktikuoja. Toks keliavimo būdas nebuvo įprastas sovietmečio alpinizmui - nei gyventi laisvai, nei keliauti laisvai, nors oficialiai buvo aiškinama, kad nėra galimybės užtikrinti alpinisto saugumo. Deja, pasak daugiamečių statistinių duomenų, daugiausia nelaimių kalnuose įvyksta tarp tų, kurie keliauja grupėmis, dažnai net viena virve susirišę. Tokiais atvejais bėda suverčiama likimui, o nuodugniau panagrinėjus matyti, kad tai pačių keliautojų sąmoningų ar nesąmoningų klaidų visuma: prarastas budrumas, bandyta "nugalėti" kalnus ar palenktyniauti su draugais.

"Keliavimas vienam turi savų pranašumų - niekas netrukdo racionaliai pasirengti kelionei, išsikelti jos tikslą ir jo siekti, savarankiškai suplanuoti maršrutą, o svarbiausia - į kalnus eiti kaip į savo namus, kaip į šventovę - be skubėjimo, be pykčio, susikaupus. Kai esi vienas, turi nuostabią galimybę susilieti su gamta ir visa visata, susidraugauti su kalnais ir ledynais, perprasti jų "charakterį", atidžiai klausytis ir stebėti, suvokti jų siunčiamus pavojaus signalus: didingas saulėlydis prieš artėjančią pūgą, drėkstantis sniegas bei sunerimusios kalnų varnelės prieš viską šluojančias sniego lavinas... Turi tapti visaverčiu partneriu kalnų stichijos valdovui šioje "šachmatų partijoje". Kartu turi būti pasiruošęs ir garbingai pralaimėti", - teigė Stasys.

Pasaulio alpinistų Meka

Pasaulio alpinistų Meka - tai Everestas Himalajų kalnyne (8848 m). Būtent čia toks populiarus kopimas į kalnus su šerpų tautybės kalnų gidais, kurie už didelius pinigus aptarnauja užsieniečių alpinistų grupes: gabena mantą ir specialius alpinistų reikmenis, įrengia stovyklas, ruošia maistą. Jau vien pabūti Everesto žemutinėje bazinėje stovykloje (5500 m) ant Khumbu ledyno - daugelio svajonė.

Kelionė į didingą Nepalo Himalajų kalnyną - viena labiausiai įsimintinų kalnų kelionių Stasiui. Nes čia jis patyrė įvairiausių nuotykių Anapurnos (8078 m) ir Everesto (8848 m) ledynuose.

Beveik prieš 13 metų pavasarį iš pradžių su latviu Zigurdu, o vėliau vienas šešias savaites keliavo po Himalajus. Sudėtingiausia buvo pasiekti aukščiausios pasaulio viršukalnės Everesto prieigas Khumbu ledyne. Iki viršūnės buvo likę 2648 m, deja, už kiekvieną likusį metrą būtų reikėję sumokėti po septynis JAV dolerius... Tuo metu paprastam lietuviui tai buvo fantastiška suma - vien tik Nepalo civilinės aviacijos ir turizmo ministerijai būtų tekę sumokėti 10 tūkst. JAV dolerių. Nepalo Karalystė, neturinti ką eksportuoti, pelnosi būtent iš turizmo ir alpinizmo. Vakarų šalių alpinistų ekspedicijos Nepale palieka šimtus tūkstančių dolerių.

Beje, 1995 metų gegužės mėnesį neregistruotas Stasio kopimas iš Everesto bazinės stovyklos Khumbu ledynu (iki 6200 m) vos nesibaigė konfliktu su kontrolės karininku, kuris jį pastebėjo per žiūronus. Tik temstant jam pavyko iš Khumbu ledyno slapta pereiti į Nuptse ledyno atšaką ir dar savaitę pratęsti savo viešnagę didingų Himalajų viršūnių paslaptingoje aplinkoje.

Lietuvos vardo tūkstantmečiui

Artėja viena didingiausių švenčių - Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas 2009 metais. Iki šio jubiliejaus buvo likę šiek tiek daugiau kaip 700 dienų, kai keliautojas ir alpinistas S.Venskus, jausdamas pareigą savo asmenine iniciatyva prisidėti prie tūkstantmečio paminėjimo, sumanė surengti nepaprastą kalnų žygį, kurio tikslas - per 700 dienų įkopti į devynias pasaulio viršukalnes ir pagerbiant tėvynę palikti jose oficialų tūkstantmečio ženklą bei kitas Lietuvos regalijas.

S.Venskus mano, kad jo iniciatyvą palaikys ir daugiau keliautojų - alpinizmo bei kalnų kelionių mėgėjų, galinčių įsilieti į kai kuriuos žygio etapus. Tiesa, jokios finansinės paramos keliautojas iki šiol negavo.

Jau baigti du žygio etapai. 2007 metų rugpjūčio 1-12 dienomis S.Venskus surengė žygį Kaukaze į aukščiausią Europos kalną Elbrusą. Jame taip pat dalyvavo keli jauni kalnų kelionių mėgėjai iš įvairių Lietuvos vietovių (G.Balnys, R.Janukaitis, J.Survila, D.Plėštys). Rugpjūčio 9 dieną S.Venskus uoloje, netoli rytinės kalno viršūnės, paliko kapsulę, kurioje įdėtas Lietuvos vardo 1000-mečio oficialus ženklas, ženklai su Vilniaus, Kauno, Trakų ir Kernavės (bei kai kurių kitų Lietuvos miestų) herbais, taip pat keletas Lietuvos banko išleistų proginių monetų. Analogiškos kapsulės bus paliktos ir ant kitų viršukalnių būsimų žygių metu.

Antrasis žygio etapas buvo surengtas Afrikos vulkaniniuose kalnuose 2007 metais nuo rugsėjo 20 iki spalio 3 dienos. Į aukščiausią Afrikos ir aukščiausią pasaulyje atskirai stūksantį kalną - Kilimandžarą (5895 m) Tanzanijoje S.Venskus įkopė rugsėjo 25 dieną, o spalio 1 dieną įkopta į antrąjį pagal aukštį Afrikoje, masajams šventą - Kenijos kalną (5199 m).

Ir Kaukazo, ir Afrikos kalnuose žygeivius pasitiko nepalankios oro sąlygos, - siautėjo galingos audros su lietumi, šlabdriba ir ledo kruša, rūkas, tankus debesuotumas, šaltas vėjas.

Kitas žygis numatomas šių metų sausio-vasario mėnesiais į Pietų Amerikos Andų kalnus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"