TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tituluota kulinarė garbina paprastumą

2013 03 30 6:00
Garsi kulinarė žavisi Skandinavijos šalių maisto kultūra. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Viena garsiausių Lietuvos virtuvės šefių, pelniusi daugybę prestižinių apdovanojimų, Aldona Gečienė dar nesugalvojo, ką gamins savo šeimai šventiniam Velykų stalui. Tačiau tai nebus itin įmantrus patiekalas, nes jos devizas - paprastumas.

"Kiekvienais metais savo namiškiams šventėms stengiuosi pagaminti ką nors įdomesnio, nekasdieniško, - prisipažino viename prabangių sostinės restoranų virtuvės šefe dirbanti A.Gečienė. - Nesame dideli milžiniškų lietuviškų šventinių kumpių mėgėjai, geriau renkamės kokį triušį. Tačiau galiu garantuoti - per Velykas negaminsiu jokių putpelių ar kitokios egzotikos. Mano namiškiai mėgsta gana tradicinį lietuvišką maistą." Pasak kulinarės, didžiausias šventės akcentas jai ir namiškiams visada yra pyragas. Dalyvaudama įvairiuose konkursuose ir kituose kulinariniuose renginiuose per metus ji sužino naujų pyragų receptų, todėl šias naujoves namiškiams "pristato" per šventes.

Darbas - lyg hobis

Jau per tris dešimtis metų kulinare dirbanti A.Gečienė sakė nė karto nepasigailėjusi, kad pasirinko šią profesiją. Nors jaunystėje, tik baigusi mokyklą, norėjo studijuoti dailę, nepavykus įstoti į Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas), pasirinko maisto gamybos studijas, nes ten taip pat reikėjo laikyti piešimo egzaminą. "Manęs dažnai klausia, ar dar gaminu namie. Juk visa mano diena darbe prabėga prie puodų ir keptuvų, namie, regis, leistum ilsėtis. Gaminu. Ir su didžiausiu malonumu. Darbas man - kaip hobis. Nejaučiu, kad labai pavargstu, nusikamuoju, nusibodo. Virti visada malonu. Virtuvėje niekada nenusibosta", - entuziastingai apie mėgstamą profesiją pasakojo A.Gečienė.

Ji prisipažino, kad jaučiasi laimingas žmogus, eidama į darbą šypsosi ir džiaugsmingai galvoja apie laukiančią dieną. Po darbo ar savaitgaliais, paprašyta pagaminti maisto kokiam nors rengiamam pobūviui, ponia Aldona patikino neatsisakanti ir šios veiklos. "Jaučiu didelį malonumą gaminti. Man iš tiesų patinka, tai nėra prievolė", - su šypsena patikino ji.

Garsi kulinarė yra ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos viena iš steigėjų. Su šia organizacija ji kas mėnesį važiuoja į įvairius šalies miestus, rengia juose kulinarijos seminarus, mokymus, čempionatus. Ten taip pat nuolat ką nors gamina. "Kitas žmogus savaitgaliais, kai vyksta mūsų asociacijos renginiai, gulėtų sau ant sofos ar kitaip ilsėtųsi, o aš visada su entuziazmu visur dalyvauju", - šyptelėjo ji.

Vaikai mėgsta skaniai valgyti

A.Gečienė juokaudama sakė, kad yra ta mama, kuri jau nebeturi vaikų. Abi jos atžalos jau suaugusios ir gyvena savarankišką gyvenimą. Dukra laimę rado Prancūzijoje, sūnus tebegyvena su tėvais, bet jau yra savarankiškas suaugęs žmogus. Iš mamos pomėgio gaminti maistą nė vienas nepaveldėjo. A.Gečienė šmaikštavo, kad Prancūzijoje gyvenanti dukra mėgsta skaniai pavalgyti - tai, matyt, įskiepyta mamos. "Ji taip pat šiek tiek gamina, bet tik savo malonumui. Kadangi mėgsta skaniai valgyti, moka ir pasigaminti gardžių patiekalų", - sakė moteris.

Vyrauja nuomonė, kad gabumai ar polinkiai šeimoje dažnai "peršoka" vieną kartą ir yra perduodami ne tėvų vaikams, o senelių anūkams. Tituluota kulinarė šios hipotezės neginčija: nuo 12-13 metų, kai jau galėjo rankoje nulaikyti plakiklį, ji su močiute kepdavo biskvitus, sukdavo glajų ir gamindavo "pupelinį" tortą. Aldonos močiutė Antano Smetonos laikais buvo baigusi žemės ūkio technikumą ir įgijusi maisto ruošimo pagrindus. "Netikėjau, kad tai paveldima, - prisipažino kulinarė. - Mano močiutė džiaugdavosi, kad nors viena anūkė dalijasi jos aistra gaminti maistą, tačiau vaikystėje niekada nemaniau, kad savo gyvenimą paskirsiu šiai profesijai. Man patiko dailė, mėgau piešti, lankiau įvairius būrelius ir savo suaugusios gyvenimą siejau su menu." Meniniai polinkiai A.Gečienei praverčia ir šiandien. Norint patraukliai apipavidalinti ir papuošti patiekalus, reikia pasitelkti fantaziją bei piešimo įgūdžius. Kadangi kol kas suaugę vaikai moteriai anūkų nepadovanojo, ji juokavo negalinti patikrinti teorijos, kad kulinariniai genai bus paveldėti kurio nors anūko.

Kulinarinės mados

Pasak virtuvės šefės, šiais laikais patiekalų patiekimo būdai keičiasi itin sparčiai. Anksčiau buvo madinga patiekalus "kelti į viršų" - lėkštėje išdėlioti savotiškas maisto piramides. Dabar vyrauja "padrikas" stilius. "Kulinarijoje taip pat egzistuoja mados", - patikino ji. Žinoma, laikomasi kertinių taisyklių, tačiau erdvė fantazijai visada atvira. "Buvome mokomi visai kitų dalykų: lėkštėje bulvės turi būti iš kairės, daržovės - iš dešinės, o pagrindinis patiekalas - mėsa ar žuvis - centre, arčiau valgytojo. Šiais laikais šios "abėcėlės" praktiškai nesilaikoma. Fantazuojama", - patikino kulinarė.

A.Gečienė prisipažino labiausiai besižavinti skandinavų virtuve, jai patinka jų maisto patiekimas ir patiekalų neįmantrumas.

Nors visą gyvenimą yra apsupta skanaus maisto, virtuvės šefė sakė niekada neturėjusi antsvorio. Patikino, kad nesilaiko jokių dietų, specialiai maisto nederina, nors yra pavydėtinos figūros. Pagundos virtuvėje jai nebaisios, nes savo gaminamą maistą ji ragauja mažais kiekiais, o kada pastarąjį kartą valgė atsisėdusi prie stalo, neprisimena. "Gal ir blogai, kad per dieną nė karto neatsisėdu ir nepavalgau, kaip įprasta kitiems. Tačiau tam tiesiog neturiu laiko", - šyptelėjo moteris.

Tik parvažiavusi namo ir pailsėjusi po dienos darbų dažnai susivokia, kad yra alkana, nors visą dieną prasisuko virtuvėje gamindama kitiems. Vakare ji sakė gaminanti maistą kartu gyvenančiam sūnui, su juo ir pavalgo vėlyvą vakarienę. Pasak ponios Aldonos, vaikystėje sūnus buvo labai išrankus maistui, tačiau ji sugebėdavo jį apgauti ir pamaitinti visaverčiais patiekalais. "Dabar, kai jau yra suaugęs, valgo viską. Paragauja net austrių, tarkime, per Kalėdas, nors vaikystėje ko nors egzotiškesnio jam įsiūlyti buvo neįmanoma, - prisiminė kulinarė. - Labiausiai sūnus nemėgo varškės. Bet dabar varškės pyragą valgo mielai. Manau, net nelabai supranta, kad įdarą sudaro jo taip nemėgtas produktas."

Knyga dar neparašyta

A.Gečienę džiugina jaunų kolegų kulinarų veržlumas televizijoje, jų kuriamos laidos ir rašomos knygos. Pasak moters, kuo daugiau profesionalių virėjų skatina žmones gaminti maistą, moko, kaip tinkamai valgyti, tuo geriau. "Džiugu, kad lietuviai ima noriai gaminti, domėtis maisto ruošimo subtilybėmis. Tai labai gerai", - įsitikinusi ji. A.Gečienė dažnai lankosi svečiuose, kur susirinkusios kelios šeimos pagamina kiekviena savo patiekalą ir vaišina juo kitus. Virtuvės šefė prisipažino, kad ne kartą buvo kviečiama dalyvauti kulinarinėse televizijos laidose, tačiau neturi tam laiko, o ir nemokėtų eteryje sukurti šou. "Be to, nemėgstu viešumos. Išvažiuoti į konkursą, gauti adrenalino ir viešumos dozę - puiku. Grįžusi gautomis žiniomis dalijuosi su kolegomis, man tai smagu, bet televizijai reikia kitko, tai - ne man", - patikino moteris.

Tarp kulinarinių knygų gausos taip pat nerasime A.Gečienės parašyto maisto gaminimo receptų rinkinio. Ji nusijuokė, kad apie kulinariją dabar rašo visi, kas netingi. Savajai knygai kulinarė tikino tiesiog nerandanti laiko. Gal kada nors ir prisirengs.

Velykinis sluoksniuotas pyragas su žuvimi arba vištienos kepenėlėmis

Velykiniam stalui A.Gečienė pasiūlė pasigaminti paprastą, bet skanų sluoksniuotos tešlos pyragą. Įdarą kiekviena šeimininkė gali pasirinkti pagal savo šeimos pomėgius - su lašiša (galima keisti kitokiomis mėgstamomis žuvimis) arba vištienos kepenėlėmis.

Pyragui reikės pakelio šaldytos sluoksniuotos tešlos iš parduotuvės, cukinijos, kaparėlių ir sūdytos žalios lašišos gabalėlių arba pakepintų vištos kepenėlių.

Tešlos lakštus kulinarė pataria plonai iškočioti ir jais iškloti kepimo indą, užlenkti tešlą ir ant kraštų. Porą lakštų reikia palikti pyragui uždengti.

Dubenyje pasigaminti įdarą: sutarkuoti cukiniją, įdėti kaparėlių, lašišos gabalėlių, smulkiai supjaustyti krapų saujelę. Pagardinti druska ir pipirais. Užpilti porą suplaktų kiaušinių. Viską išmaišyti ir sudėti ant tešla išklotos skardos ar kepimo indo, uždengti likusia tešla.

Kepti iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.

Pasak A.Gečienės, šis pyragas skanus tiek karštas, tiek šaltas. Sočių Velykų!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"