TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tokios lempos galėtų pavydėti pats Aladinas

2016 06 18 6:00
Medikas Mantas Jurkonis nusprendė galįs "pagydyti" ir prikelti naujam gyvenimui senas, niekam nereikalingas detales. Evelinos Joteikaitės nuotrauka

Metalinis sriegis, laikydavęs elektros stulpų laidus, jų keraminiai bumbulai, spyruoklės, automobilių žvakės, senovinis spaustuvės volas, seni kaimiški rakandai, prasti ne vietoje stovintys griozdai, įrankiai, šiaip visokie daiktai gali virsti vienetiniais kūriniais – sieniniais, kabamaisiais šviestuvais, šviečiančiais įtaisais.

Tačiau taip atsitiks tik tuomet, jei juos pastebės pediatras Mantas Jurkonis, kuris nusprendė galįs „pagydyti“ bei prikelti naujam gyvenimui senas, niekam nereikalingas detales, šitaip suteikdamas interjerui naujų spalvų.

M. Jurkonis – vyresnysis gydytojas rezidentas, vaikų hematologas Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje. Čia jis siekia tapti licencijuotu gydytoju. „Dabar esu pediatras, liko metai ir jau turėsiu specialybę – tai hematologija“, – prisipažino vaikinas, tvirtai žinantis, kas jo laukia pabaigus studijų procesą. „Matau daug sergančių vaikų. Kartais per parą atvyksta per pusantro šimto mažųjų ligoniukų. Gydytojai turi juos visus apžiūrėti, ištirti, įvertinti sveikatos būklę, viską paaiškinti artimiesiems, juos nuraminti. Po budėjimo išeini namo pavargęs ir išsekęs. Darbas išties sunkus, varginantis. Dirbdamas ligoninėje patiri įvairių jausenų, tačiau žmogus yra stiprios dvasios, tad kritinėmis gyvenimo situacijomis gali daug ištverti“, – sakė medikas.

Domėtis mėgstama veikla – įdomi patirtis

Pašnekovo teigimu, visiems nepakenktų susirasti kokį nors pomėgį, laisvalaikio užsiėmimą. Domėjimasis mėgstama veikla paverčia žmogų įdomia, patrauklia asmenybe.

„Jei patinkamai veiklai skirsi kiek nors savo brangaus laisvo laiko, toje srityje būsi sukaupęs daugiau žinių negu kiti – galėsi dalytis patirtimi, kuri ir kitiems bus įdomi. Nepatariu sustoti prie vieno pomėgio – savo akiratį reikėtų plėsti palaipsniui“, – svarstė vaikų gydytojas.

Paklaustas apie prioritetus, kas svarbiau – kurti ar ilsėtis po sunkaus darbo, Mantas nė akimirkos nesuabejojo: „Kaskart smalsu išmokti ko nors naujo, kitokio, niekada anksčiau nepaliesto ir nepatirto, megėjiško. Neprofesionalūs darbai šiltesni, į juos visko daugiau įdėta. Daugiau aistros ir atsidavimo“, – sakė pašnekovas.

Kalbantis Mantas pakilo nuo kėdės ir nieko nepasakęs nudūmė į dirbtuvėlę, tarsi užmiršęs mūsų pokalbį. Sekiau jį akimis. Ramiai sukiodamasis užsimovė vienkartines medicinines pirštines, – visai kaip ligoninėje. Gydytojo stoto nepaslėpsi net dirbtuvėse, prikrautose visokių gelžgalių, kaltų, grąžtų, dėžučių, pjūklų... Atsisukęs pakvietė užeiti ir mane, atvėrė savo kūrybos pasaulį.

Pomėgis kurti kilo iš vaikystės

Neįprastos formos kūriniai, keisti šviestuvai žadino susidomėjimą. „Daugiausia užtrunka viską išvalyti, restauruoti – tepalų, dulkių krūva...“ – pridūrė.

Suskubau Manto paklausti, ar tikrai yra pagaminęs šviestuvą iš nenaudojamų medinių močiutės audimo staklių, ar nebijojęs gauti pylos? „Ne, Dzūkijoje, močiutės kluone, jos visos sudėtos, o aš radau ir pritaikiau tik audimo staklių koją, jau gerokai patrešusią,“ – nuramino auksarankis.

„Vaikystėje konstravau robotus, turėjau garaže net chemijos laboratoriją... Kiek esu sugadinęs tėvo gerų daiktų! Išardai, o paskui surinkt nesugebi. Nuo mažens buvau toks „prie meno“. Tėvai leido į dailės mokyklą, – prisiminė vaikinas. – Kambaryje iki šiol stovi molbertas, taip pat esu bandęs lipdyti skulptūriškus siluetus iš gipso...“

Pastebėjau ant dirbtuvėlės sienos kreida nupieštą piešinį, kuriame pavaizduotas senovinis pjūklas, o ant jo užrašas: „Dziedo šviestuvai.“ Pasidarė įdomu, ar ne stebuklingos, miškuose skendinčios Dzūkijos apylinkės ugdė jo vaizduotę?

„Galbūt... Senelių sodyba prie ežero yra apsupta miškų. Ežeringoje vietovėje praėjo beveik visos vaikystės vasaros. Tai pats trijų kaimynių valstybių sienų pakraštys, jų sankirtos vieta Kalvių kaime – pietinėje Lazdijų rajono dalyje. Vasarodavome kartu su pusbroliu, o šį savaitgalį atšoksime ir jo vestuves – kaimiškas, kluone. Susirinks daug jaunimo, bus smagu.

Artima ir sava vieta... Ten mano mamos tėvai gyvena. Už kokių aštuoniolikos kilometrų yra kitas kaimas, iš kur kilęs tėtis. Jis su mama buvo klasės draugai. O kai susituokė, išsikraustė gyventi į tuometinį Kapsuką, aš ten gimiau. Kapsuku anuomet vadinta Marijampolė. Sovietmečiu, siekdami panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime, jį pervadino“, – prisiminė gimtinės istoriją Mantas.

„Visi dzūkai mėgsta savo vietoves, ten tikrai gražu“, – tikino pašnekovas. „Deja, žole užžėlusias sodybas šiaudinėmis pastogėmis susipirko daug miestiečių. Dzūkiškas trobas nugriovė, pastatė kotedžus. Sodžiai tarytum išmirę... Nyksta lietuviškas kaimas. Daugeliui miesto žmonių vienkiemiai tampa prieglobsčiu, atgaiva nuo miesto triukšmo“, – samprotavo jaunas gydytojas.

Dirbtuvės lyg antri namai

Nekeista, kad M. Jurkoniui dirbtuvėse pavyksta užsimiršti po sunkių kasdienos darbų, o meistraudamas tarsi sugrįžta į tą vaikystės kaimą, savitą ramybės uostą.

„Deja, para teturi dvidešimt keturias valandas. Tačiau, kai ištaikau laisvą valandėlę, ją skiriu kūrybai. Savęs labai nespaudžiu, reikia sulaukti įkvėpimo. Priverstinis savęs raginimas kurti – nieko gero. Šnipštas bus iš tokios veiklos“, – prisipažino kūrybos džiaugsmą atradęs medikas.

„Vieną vasarą sumaniau, kad tėvams reikia šviestuvo, pastatomo lauke, sodyboje prie takelio. Radau rąstų su žieve, betono. Užsidegiau pagaminti grubesnį, patikimesnį nei tie kiniški pirktiniai. Parsivežiau į dirbtuves, lakavau, dažiau, pritaikiau lemputes, išėjo puikus, tvirtas šviestuvas. Kad pagamintum ką nors iš betono, reikia bandyti ne kartą, kol įgundi. Vėliau viskas pavyksta gerai“, – pasakojo Mantas. Tačiau šviesos srauto žaismei sukurti pats elektros grandinių nekonstruoja, atsideda naujų, nestandartinių medžiagų paieškai, jų projektavimui bei šviestuvų laikiklių gamybai.

„Sendaikčių parduotuvėje pamačiau seną grąžtą su bronziniais dantračiais, iškart pamaniau, kad išeitų geras šviestuvas. Eisiu pirkti, bandysiu nusiderėti... Ir draugai neša įvairių daiktų, kai sužinojo apie mano pomėgį krapštinėtis dirbtuvėje, tikisi, kad jie naujai atgims, pavirs originaliais šviestuvais. Kūrybiniam procesui pakurstyti puikiai tinka įvairiausios senienos, rastos tėčio ar senelio garaže“, – aiškino medikas.

Šviesos įtaka

Kalbėdamas apie apšvietimo meniškąją savybę, pašnekovas netruko į jį pažvelgti iš profesinės pusės. „Teko lankytis Stokholme. Ten kas šimtas metrų įsikūrusios lempučių parduotuvės, vitrinose ir lentynose jų apstu, gali rasti kokių tik nori. Skandinavai labai domisi sveiku, dekoratyviniu apšvietimu. Įrodyta, kad blyksinti, intensyvi šviesa kenkia, o halogeninės lempos skleidžia sveikatai žalingas elektromagnetines bangas“, – įspėjo Mantas. Jo teigimu, rūpindamiesi savo sveikata turėtume nepamiršti, kad šviesa aktyvina organizmo funkcijas, kelia žmogaus nuotaiką. „Tebūnie kuo daugiau šviesos. Rinkitės tinkamą apšvietimą. Namuose derėtų laikyti kuo mažiau iš plastiko ir kitų sintetinių medžiagų pagamintų daiktų“, – patarė jis.

Yra žinoma, kad gyvybinę energiją gerai praleidžia medis ir metalas. Galbūt todėl originalių šviestuvų autorius intuityviai į visumą jungia šias medžiagas, paversdamas jas stilizuotomis variacijomis, skleidžiančiomis jaukią šviesą. Paklaustas, ar nenorėtų surengti savo gamybos šviestuvų parodos, autorius neryžtingai nutęsė atsakymą: „Gal kada nors...“

„Tokių lempų pavydėtų net pats Aladinas“, – pamaniau atsisveikindama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"