TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Trakų erzelynėje istorikas ieško tiesos

2007 10 25 0:00
Autoriaus nuotrauka

"Noriu įrodyti, kad galima gyventi be agresijos, nevagiant, neplėšiant, nestumdant ir nelipant kitiems ant galvų", - sako Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas istorikas Gintaras Abaravičius.

"Trakų valdžiai reikėtų tą besišakojantį G.Abaravičių pakišti po velėna, ir tuomet galima būtų visiems gerai pagyventi kelerius metus. Kol bus išdalytos paežerės." Svečias, 2007 06 13.

"Negaliu nepasimelsti už direktorių Abaravičių - žmogų tarp vilkų. Balsuočiau ir dėl jo išrinkimo Lietuvos prezidentu, bet kas saugos mūsų gamtą!" Trakietė, 2007 09 13.

"Sako, kitiems jis visai sukalbamas "bičas". Gal vertėtų kontrolieriams pasidomėti Trakų nacionalinio parko direktoriaus veikla?" Zosė, 2007 09 07.

Tai vos keletas iš gausybės komentarų, pasipylusių po rašinių apie Trakų istorinį nacionalinį parką (TINP) pastarojo meto žiniasklaidoje. Vienuose šio parko vadovas archeologas Gintaras Abaravičius liaupsinamas, iš kitų tam 40 metų vyrui dvelkia neapykanta.

Tad praverkime mėlynai dažyto medinio namo Trakuose, kur įsikūrusi Istorinio nacionalinio parko direkcija, duris. G.Abaravičius savo kabineto neturi, nors vadovauja TINP jau dešimt metų.

Siūlė žemėtvarkininkę

- Esate rašęs: "Archeologija man buvo ir liko romantiškiausiu darbu, o vaikystėje dar ir naiviai tikėjau, kad kasmet po pusę metų galėsiu pabūti kuo toliau nuo civilizacijos erzelynės." Kas trukdo gyventi kaip norisi?

- Toji erzelynė veržiasi čia kasdien - ateina reikalaudami, pykdami, nepatenkinti... Normalus žmogus jau po metų būtų metęs šį darbą, o aš likau. Sulaikė pirmiausia Užutrakis - nenoriu, kad jis būtų sunaikintas kaip dauguma Lietuvos dvarų. Be to, reikia įrodyti, kad galima gyventi be agresijos, nevagiant, neplėšiant, nestumdant ir nelipant kitiems ant galvų.

- Vadovauti tokiam vaizdingam parkui šalia sostinės, kur pasistatyti pilis siekia daug turtuolių, ryžtųsi ne kiekvienas. Turbūt neneigsite, kad jums siūlė kyšių?

- Ir ne kartą! Pirmąsyk - kai tik pradėjau čia dirbti. Buvo Kalėdų išvakarės. Išeinu iš darbo paskutinis - toks žmogus įpuola, sveikina. Padėkojau, o netrukus matau - mano rankinėje kažkas pūpso. "Kas čia?" - klausiu. "Eee... Kalėdų dovanėlė." Grąžinau ir paprašiau daugiau taip nesveikinti. Tikriausiai tai buvo patikrinimas, imsiu ar neimsiu. Kitą kartą kavinėje padavė voką. Esą kvietimas į renginį. Pravėriau voką, o ten - pinigai. Padėjau ant stalo ir išėjau.

O sykį koks pasiūlymas buvo! Užsuko žemės aferomis pagarsėjęs veikėjas ir sako: kviečiu šeštadienį į pirtelę. "Neisiu, poilsio dienas praleidžiu su šeima", - sakau. "Ne, - įkalbinėja, - būtinai reikia ateiti, nes ten bus ir žemėtvarkininkių, na ir, hm, pasirinksim po vieną..." Net akys ant kaktos iššoko.

Už ežerą - 500 litų

- Tačiau juk būna ir grasinimų, ir ne tik tokių virtualių - "reikia pakišti po velėna", kokį mačiau internete. Antai po to, kai Seimo Antikorupcijos komisijoje dalyvaujant žurnalistams suabejojote, ar tikslinga keliems Trakų socialdemokratų ir Lenkų rinkimų akcijos nariams už 500 litų leisti privatizuoti Trakų rajono Akies ir Širmuko ežerus, tuometinė kultūros ministrė socialdemokratė Roma Žakaitienė pagrasino jus atleisti iš darbo. Tokį pat grasinimą esate išgirdęs ir Vilniaus apskrities viršininko administracijoje.

- Būtų gerai, jei ministrai būtų ne tik politikai, bet ir specialistai. Deja, Lietuvoje dažnai yra kitaip. Buvau pasiruošęs sumokėti tuos pinigus iš savo kišenės, kad tik ežerai liktų valstybės. Tie, kuriems tada nepavyko jų nusipirkti, iki šiol siunta ant manęs, susibūrę į tariamas visuomenines organizacijas kovoja prieš parką. Tačiau pavyko apginti ežerus, dabar iš 34 parko ežerų tik 4 yra grąžinti buvusiems savininkams.

- Ką darote išgirdęs tokius grasinimus? Gal, kaip archeologas, einate ant piliakalnio pasisemti protėvių stiprybės?

- Niekur neinu. Anksčiau labai išgyvendavau, net buvau sunegalavęs, tačiau dabar išmokau nebesugerti tų negatyvių emocijų. Be to, mane labai palaiko parko direkcijos kolektyvas.

- Pagal Zodiako ženklą jūs Avinas - gal ir tai turi įtakos?

- Ir dar Ožkos metais gimęs!

Premjero nepabūgo

- Aptikau vieną jūsų anketą. Joje į klausimą apie veiklą atsakote: "Nuolatinis stumdymasis tuštybių mugėje." Kitoje grafoje "Pomėgiai" rašote: "Bergždžios tiesos ir teisingumo paieškos." Ar tikrai jos visada bergždžios? Pavyzdžiui, kai verslininkai siekė įrengti golfo laukus Užutrakyje, tam pritarė ir tuometinis Vilniaus apskrities viršininkas bei premjeras, bet jūs pasiskundėte teismui ir laimėjote.

- Kvaila idėja rengti šiuos laukus Užutrakyje gimė dar sovietmečiu ir buvo supeikta specialistų. Sąjūdžio laikais Užutrakį nuo golfo apgynė trakiškis Romualdas Lankas, vilnietis geografas prof. Paulius Kavaliauskas ir kiti intelektualai, nes dirbtiniai golfo kalneliai sudarkytų istorines vietas šalia Užutrakio dvaro sodybos. Tačiau ši kvailybė vis iškyla ir iškyla lyg feniksas iš pelenų. Stoja valdžion naujas rajono meras - vėl iš naujo apie tai kalbama.

- Viename šių metų rajono savivaldybės tarybos posėdžių meras Vytautas Petkevičius pareiškė, jog TINP 2006 metais labai trukdė gerinti rajono žmonių gyvenimą, nes liko neįgyvendinti svarbūs verslo projektai. Pastaraisiais metais TINP ir rajono savivaldybės santykiai tapo ypač įtempti. Ar per tuos dešimtį metų, kai dirbate parke, buvo meras, su kuriuo bendrauti sekėsi?

- Buvo. Tai 2003 metais Trakų rajonui vadovavęs socialdemokratas Viktoras Uždel. Nesvarbu, kad socialdemokratas, svarbiau, kad jis, skirtingai nei kiti pastarųjų metų merai, į Trakus žvelgė ne savininko ir ne verslininko akimis. Gal dėl to, kad, kaip ir aš, gyveno ne Trakuose? Be abejo, tada taip pat netrūkdavo norinčiųjų pasistatyti pilis prie ežero parke, tačiau, įsiklausęs į parko direkcijos argumentus, V.Uždel neleisdavo tų statybų.

- O prieš tai buvęs meras socialliberalas Edmundas Malūkas? Rašytojas, kultūros žmogus, tad galėjo būti puikus TINP ir gamtos turtų gynėjas.

- E.Malūkas savavališkai pasistatė 400 kvadratinių metrų namą ant Šeimečio ežero kranto, be to, ir mus bandė tramdyti, kai mėginome pasiekti, kad savavališkai pastatytas Tamaros Dekanidzės-Žurovos namo antras aukštas būtų nugriautas.

Atgaline data nedirbo

- Žiniasklaida skelbė, jog ir V.Petkevičiaus motina prieš keletą metų Trakų centre nusipirko seną stiklinių konstrukcijų kavinę, kurią buvo planuojama nugriauti kaip menkavertį sovietinių laikų statinį. Tačiau šios kavinės direktoriumi tapęs V.Petkevičius užstatė antrą aukštą, o kai pradėjo dirbti savivaldybėje, aplink kavinę buvo suformuotas žemės sklypas - nesuderinus su visuomene, tik Kultūros vertybių departamento leidimu, kuris net nebuvo pasirašytas.

- Dabar visa tai priklauso ne V.Petkevičiui, o jo motinai ar seseriai.

- "Lietuvos žinios" neseniai rašė, kad Trakų savivaldybės taryba leido pakeisti kelių sklypų ribas bei plotą Trakų senamiestyje. Vieno jų savininkė - savivaldybės vyriausioji architektė. Mėginta prijungti prie jos sklypo Trakų gatvės dalį. Savivaldybė prašė jūsų atgaline data išduoti sąlygas rengti detalųjį planą. Ar dažnai būna tokių pageidavimų?

- TINP direkcija tada atsisakė bendradarbiauti šioje neteisėtoje veikloje. Stengiamės net neleisti rastis tokioms problemoms.

Leidimas skubos tvarka

- Nuskambėjo ir kita istorija, kai Seimo Antikorupcijos komisijos narės Nijolės Steiblienės, kuri tuomet buvo šios komisijos pirmininkė, sūnus Aurimas Steiblys įsigijo 30 ha žemės Trakų rajone, sklypą padalijo į du sklypus ir pardavė bendrovei, kurią jis pats yra įsteigęs ir jai vadovauja. Rajono savivaldybė šiai bendrovei skubiai leido statytis ežero pakrantėje. Beje, meras V.Petkevičius ir N.Steiblienė - socialliberalai.
Neteisėtai statybų leidimai buvo išduoti keliolikai asmenų, tarp jų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnei, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjui Audriui Cininui ir net vietos nusikalstamo pasaulio autoritetui Stanislovui Narkevičiui, pravarde "Narkuša".

- Ši istorija prasidėjo gerokai anksčiau, kai rajono savivaldybė vietoj miškų išdėstymo schemos iš esmės patvirtino Trakų rajono urbanistinę plėtrą. Statyti gyvenvietes prisidengiant miškotvarkos projektais negalima. TINP direkcijai taip pat buvo pateiktas derinti šis netinkamai parengtas projektas, tačiau nesutikome ir nurodėme trūkumus. Projekto rengėjai į mus daugiau nesikreipė ir pribraižė tų urbanizuojamų teritorijų aplink visą parką.

Vilniaus apskrities administracija ir teisėsaugininkai pareikalavo panaikinti šį dokumentą, tačiau Trakų savivaldybė ir toliau juo rėmėsi. Tik po kilusio triukšmo ji kreipėsi į parką, kad išduotume sąlygas rengti specialųjį - Trakų rajono urbanistinės plėtros planą. Neturėjome teisės neišduoti, tačiau iškėlėme sąlygų neniokoti gamtos.

Apgauti ir įniršę

- Piliečių santalka ir Lietuvos žaliųjų judėjimas ragina šalies vadovus ir aplinkos bei kultūros ministrus įteisinti neseniai gamtosaugos projektuotojų parengtą TINP buferinę zoną. Tačiau Trakų rajono savivaldybė jai priešinasi, esą bus daug ribojimų, ir tvirtina, jog šiai zonai nepritaria daug rajono gyventojų. Tai tiesa?

- Prieš porą metų savivaldybė leido ne TINP teritorijoje, kur dabar siūloma buferinė zona, skaidyti žemės sklypus, rengti detaliuosius planus, žodžiu, buvo numatyta statyti kone ištisą miestą. Paaiškėjus, jog leidimai buvo išduoti neteisėtai, vadovaujantis tik skandalingąja miškų schema, statybos leidimai paskelbti negaliojančiais.

Savininkai, įdėję daug vilčių ir pinigų, pasijuto apgauti ir įniršo. Kas kaltas, kaip atsiimti pinigus? Jiems sako, jog kaltas nacionalinis parkas, nors šiuo atveju, manyčiau, prisidirbo rajono savivaldybė. Bet žmonės to nežino ir priešinasi siūlomai buferinei zonai aplink parką.

Spręs Konstitucinis Teismas

- Trakų rajono savivaldybė paprašė Vyriausiąjį administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Trakų regioninio parko direkcijos planavimo schema atitinka Lietuvos įstatymus. Panašiai jau buvo teirautasi ir dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko. Vadinasi, abejojama TINP pagrįstumu?

- Pridurčiau - gal savivaldybė abejoja ir Lietuvos valstybingumu? Nes valstybė turi teisę saugoti nacionalinį turtą - istorinį kraštovaizdį.

Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas teisėtai, manau, taip bus ir TINP atveju.

- Kodėl jums nepatiko rajono savivaldybės sumanymas apvalyti ir pritaikyti turizmui Galvės ežero salas?

- Nes savivaldybės sprendime rengti salų detaliuosius planus buvo aiškiai parašyta: statybos reglamentų nustatymas. Vadinasi, būtų prasidėjusios statybos, o juk salos skirtos ne tik turizmui - ten yra ir augalų, gyvūnų buveinės. Jos būtų išnykusios, nekalbant apie pakeistą kraštovaizdį ir kitokią ekologinę žalą.

Užvaldo visuomenės žemes

- Vaizdingoje vietoje Trakų centre ant Totoriškių ežero kranto kyla modernus prabangių butų kompleksas. Trakiškiai, miesto svečiai vasarą čia mėgsta poilsiauti, tačiau dabar, ko gero, jiems čia vietos nebeliks. Rekreacinėje teritorijoje Skaisčio ežero pakrantėje įsikūrė ir garsus Vilniaus advokatas Rolandas Valiūnas. Kaip atsitinka, kad rekreacines, visuomenės poilsiui skirtas teritorijas užvaldo, aptveria privatūs asmenys, ir visuomenė ten nebegali patekti?

- Pagal įstatymus rekreacinė žemė negali būti privatizuojama, tačiau gali būti nuomojama. Bet ir išsinuomojus leidžiama ten statyti tik visuomeninės paskirties statinius. Tačiau iš tikrųjų daugelis įsikūrusių rekreaciniuose sklypuose žmonių statinius bei teritoriją naudoja tik savo asmeniniams tikslams ir pašalinių neįleidžia.

- Pasižiūri į dokumentus - poilsiavietė visuomenei, pakeli nuo popierių akis - aptverta turtuolio vila sau, savo šeimai ir draugams?

- Taip ir yra. Antai jūsų paminėtas viešbučio kompleksas prie Totoriškių ežero: teikdami derinti jo projektą, statybos užsakovai tikino, esą jie tik plečia viešbutį, kuriuo galės naudotis visi Trakų svečiai. O dar vykstant statyboms šiuos apartamentus pradėta pardavinėti. Analogiška situacija ir ten, kur kadaise buvo pionierių stovykla "Liepsnelė" - verslininkai, iš apskrities išsinuomoję šią rekreacinę teritoriją, pastatė rekreacinę įstaigą, tačiau netrukus paprašė, kad TINP direkcija pritartų leidimui 3 ha sklypą suskaidyti į 30 sklypų. Nepritarėme, tačiau buvę žemės nuomotojai, atrodo, jau pernuomojo ją kitiems.

O verslininko Beno Gudelio skundas, kad jam neleidžiame privatizuoti rekreacinės teritorijos - "Žalgirio" irklavimo bazės, - buvo pasiekęs net Konstitucinį Teismą. Tiesa, B.Gudelis nieko nepešė.

Užutrakis prilygs Luvrui

- Vieni norėjo Užutrakio dvarą privatizuoti, kiti - įkurti čia šalies prezidento rezidenciją, o jūs gavote lėšų ir pradėjote dvaro rūmus ir parką restauruoti.

- Ačiū Dievui, Užutrakio neprivatizavo nei 1991-1993 metų banditai, nei vėliau treningus kostiumais pakeitę verslininkai. Siūlėme šį dvarą perduoti šalies prezidentui. Taip būtų atgaivinta senosios šalies sostinės misija, Trakai pradėtų gyventi kitokiu - ne smulkių rietenų, grobimo - ritmu. Tačiau tuo siūlymu prezidentūra nesusidomėjo.

Mums pavyko gauti ES struktūrinių fondų lėšų, už kurias iki 2008 metų bus restauruoti rūmai. Juose įrengsime kūrybos namus-muziejų, edukacines patalpas, informacinį centrą, turistams skirtas patalpas. Vyks čia ir reprezentaciniai renginiai, juk Trakai - išskirtinė Lietuvos vietovė.

O prasidėjo viskas nuo karaimų, kurie pateikė parko direkcijai senųjų Trakų nuotraukų. Vienoje jų buvo užfiksuota Užutrakio parko skulptūra. Ši nuotrauka paskatino pradėti istorinius tyrimus, naujai pažvelgti į Užutrakio dvaro sodybą ir jos ateities perspektyvas. Tikimės iki 2013 metų atgaivinti ir garsaus prancūzų botaniko bei peizažisto E.F.Andre sukurtą parką, tada Užutrakis vėl prilygs Versaliui, Lazenkoms, Peterhofui ir kitiems garsiems pasaulio istorijos bei kultūros ansambliams.

- Priekaištaujama, jog TINP direkcija siekia iš dvaro sodybos iškelti ten po karo įsikūrusius žmones. Ar taip nenuteikiami prieš parką žmonės?

- Vis dėlto iškelti reikia, juk jie ten buvo apgyvendinti tik sovietmečiu. Tačiau meluojama, neva parko direkcija neiškelia tų žmonių, nepanaudoja valstybės tam skirtų 2 mln. litų ir t.t. Šie pinigai buvo skirti rajono savivaldybei, ji ir turi pastatyti dvaro sodybos gyventojams namus.

- Ar gerai, kad TINP turi dvi "aukles" - Kultūros ir Aplinkos ministerijas?

- Manau, kada nors "auklė" bus tik viena. Nes šiais laikais negalima brėžti takoskyros tarp kultūros ir gamtos vertybių - jos susijusios.

Trakų lobis - karaimai

- Prieš keletą metų siūlėte įrašyti TINP į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Vilties yra?

- Yra. Atvažiavę ekspertai apžiūrėjo ir pasiūlė detalizuoti tą siūlymų dalį, kur kalbama apie karaimų bendruomenę Trakuose, jų materialų ir dvasinį paveldą. Iš tiesų tai didžiulis kultūros turtas. Net jei viskas išnyktų Trakuose, o liktų karaimai, galėtume sakyti, kad Trakai gyvi. Tai karaimai išsaugojo gražiausius senamiesčio fragmentus, savitą etnografiją, gyvenseną, tradicinį kraštovaizdį ir t.t. Atnaujintą nominacinę bylą kitais metais pateiksime UNESCO.

- Tačiau įgyvendinant žemės reformą rajono savivaldybė siūlo karališkuosiuose karaimų laukuose grąžinti žemes ar jas ten perkelti. Vien Trakų rajone susigrąžinti arba čia persikelti žemes siekia beveik 700 žemės savininkų, Trakų mieste jų apie 70.

- TINP direkcija tam nepritarė ir nepritars, nors ir kokį užnugarį vietos politikai turėtų ar manytų turintys. Grąžintini sklypai, jų apie 50, yra Trakų mieste, juos ir turi atgauti buvę savininkai - karaimai, lenkai ir pan. Tačiau Trakai nėra guminiai ir tiems, kas tuos sklypus "parsiskraidino" iš Žemaitijos, Dzūkijos ar Suvalkijos, matyt, teks pasitenkinti kompensacijomis, o ne taip geidžiamais sklypais nacionaliniame parke.

- Po rašinio "Lietuvos žiniose" apie advokato R.Valiūno vilą ant Skaisčio ežero kranto internete pasipylė gausybė komentarų. Vieni jų priekaištauja, kur parko specialistai buvo anksčiau, kad tokios statybos nematė, kiti vardija naujus gamtosaugos pažeidimus, treti ragina buldozeriais nušluoti visas turtuolių statybas paežerėse ir t.t.

- Daug žmonių nežino, kad leidimų statyboms mūsų parko direkcija neišduoda - statyti leidžia arba neleidžia Trakų savivaldybė arba Vilniaus apskritis. Dar daugiau: pastebėję savavališką statybą mes neturime teisės bausti jos iniciatorių. Apie pažeidimus mes galime tik pranešti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir priežiūros departamentui.

Parke neįsikūrė

- Į darbą važinėjate iš savo buto Vilniuje. Tikriausiai daug kam bus sunku patikėti, jog jūs, dešimtį metų vadovavęs vienai gražiausių šalyje saugomų teritorijų, nepasistatėte čia sodybos ar bent vasarnamio.

- Bet taip yra. Jei būčiau pasistatęs - kaipmat "suvalgytų". Štai prie Dysnų ežero ar Pamerkių kaimo norėčiau gyventi, nes ten buvo mano tėvų gimtosios sodybos. Deja, jos neišliko.

Gintaras Abaravičius gimė 1967 m. balandžio 12 d. Vilniuje.
1990 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, archeologas. Diplominio darbo tema - Rytų baltai. Tyrinėjo Žemutinės pilies teritoriją Vilniuje, taip pat Semeliškių dvarvietę, Skersabalių, Mošos-Nausodų pilkapynus (Trakų r.), Sapiegų rūmų teritoriją (Vilnius), Užutrakio dvaro sodybą (Trakai). Nuo 1997 m. - Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"