TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Transvestito meilužiai - ir teisininkai, ir politikai

2008 07 26 0:00
Tokia turi būti moteris - geidžiama, bet nepasiekiama.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lola save vadinantis transvestitas apie žymius ir įtakingus sostinės gyventojus žino kur kas daugiau, nei artimiausia jų aplinka. Įtakingų vyrų išvirkščiąją pusę pažinusi Lola šaiposi sutikusi juos viešoje vietoje - kostiumuotus, griežtus, vengiančius parodyti, jog pažino meilės su transvestitu skonį.

Lolai tik dvidešimt dveji metai, bet ji atrodo kur kas vyresnė. Gal dėl želiančios barzdos, kurią ji kruopščiai nuskuta ir maskuoja toniniu kremu, tačiau šereliai jau po valandos kitos išdavikiškai prasikala ir pro storiausią kosmetikos sluoksnį, atskleisdami vyriškąją padūkėlės prigimtį. Kol mes su ja Vilniaus centru žingsniavome nuo geležinkelio stoties link Užupio, nesutikome nė vieno praeivio, kuris nebūtų nulydėjęs akimis mergaitiškai grakščios Lolos. Ji mėgavosi tuo dėmesiu, noriai pozavo prieš foto objektyvą, pasakojo apie savo meilužius ir nuotykius nė minutei nesiliaudama kramtyti kramtomosios gumos. Jos nagai ilgi, antakiai siauri, išpešioti, šortai trumpučiai, o tankūs gražūs plaukai surišti į koketišką arklio uodegą.

- Kartais mane erzina, kai į mane žiūri, kai kada net mušuosi ar sakau: "Ko įsispitrijai? Nori gauti per makaulę?", - koketuodama pasakoja Lola, akivaizdžiai besimėgaudama į ją nukreiptais žvilgsniais. Ne viskuo, ką ji sako, galima tikėti, o kalba ji daug. Bet netikėti būtų dar didesnė klaida - kartais Lola tampa pritrenkiančiai nuoširdžiai, neatsargiai atvira.

Kas vakarą - naujas nuotykis

- Ar pasitaiko tokių vyrų, kurie jus bando suvilioti tik vienai nakčiai?

- Taip. Beveik visada mano pasimatymai yra tokie. Aš mėgstu nuotykius. Kartais man atsidėkoja už švelnumą, ir aš nematau čia nieko blogo. Vienu metu aš pati sumokėdavau vaikinui už pasimatymus. Buvo toks laikotarpis, kai jaučiausi vieniša, troškau kad mane pamylėtų, kad ir už pinigus.

- O kai jums siūlo vienos nakties nuotykį - ar lengvai ryžtatės? Šiaip ar taip tokie santykiai labai rizikingi. Kaip sugebate pajusti, ar vyriškis nepavojingas?

- Priklauso nuo aplinkybių, nuo to, kur vyks susitikimas. Man svarbu saugumas, todėl domiuosi, ar turime bent vieną bendrą pažįstamą. Kad galėtų surasti, jeigu kas... Mėgstu patrauklius vyrus. Netgi ne vyrus - man patinka geri berniukai. Na, kad būtų švarutis, kad uoliai mokytųsi, viską gyvenime teisingai darytų, nebūtų šiurkštus. Aš gyvenime daug blogio mačiau... Turėjau tokį teigiamą draugą iš Baltarusijos. Be proto buvau jį įsimylėjusi. Bet kai jis sužinojo tiesą apie mane, su kuo bendrauju ir visa kita, pabėgo. Net telefono numerį pakeitė.

- Žinau, kad pasijutusi niekam nereikalinga kelis kartus bandėte žudytis. Ar dėl nesėkmių meilėje gyvenimas pasidarė nemielas?

- Tris kartus bandžiau nusižudyti. Vieną kartą nuodijausi - išgėriau tablečių, bet per mažai. O pernai prieš pat Naujuosius metus bandžiau kartis - artimieji mane ištraukė iš kilpos. Bloga nuotaika, depresija visuomet kyla išsiskyrus su mylimuoju. Negaliu pasakyti, kad manęs visai niekas nemyli. Štai visi sako, kad mama mane myli labiau už gyvenimą. Bet ji - mama. Tai visai kas kita. O aš noriu ne motiniškos meilės. Noriu pareiti į savo namus, ir kad Jis manęs lauktų, kad galėčiau paverkti ant Jo peties. Kad jausčiau, jog aš Jam iš tiesų reikalinga, o ne taip, kaip visiems kitiems. Kai jiems nuobodu, jiems reikia Lolkos. O kai gera - eik, Lola, šalin...

- Ar taip bus? Ar įmanoma rasti ištikimą draugą?

- Turėjau tokį. Bet paskui jis labai sugedo. Aš tik kartą gyvenime mylėjau. Kaip sakoma - gyvenime laimė nusišypso tik kartą. Aš pražiopsojau savo laimę. Aš prisimenu jausmus savo draugui Igoriui, kaip man gera buvo su juo. Jis buvo neturtingas, bet mylimas. Štai taip. Keista, ar ne? Visi sako, kad Lola labai įnoringa, kad ji brangiai kainuoja, per vakarą gali 5 tūkstančius litų išleisti ir nepastebėti. O aš mylėjau neturtingą. Dabar mudu bendraujame, jis nori sugrąžinti mūsų santykius, ir aš norėčiau... Bet mes pernelyg skaudžiai vienas kitam įgėlėme, kad galėtume viską užmiršti.

Dvigubas gyvenimas

- Ar jums neatrodo, kad jūsų meilužiai jus tik išnaudoja? Tada, kai niekas nemato? Viename rašinyje apie transvestitus buvo taikliai parašyta: "Naktį mylimi, dieną niekinami".

- Taip, taip, iš tiesų taip yra. Bet aš pripratau. Aš žinau, kad visi taip daro, kad žmonės gyvena dvigubą gyvenimą. Vieną - kai niekas nemato, o kitą - viešumoje. Tačiau tik Lietuvoje vyrai bijo parodyti, kad bendrauja su manimi. Užsienyje žmonės kur kas tolerantiškesni. Kai pirmą kartą išvykau į užsienį, maniau, kad visi iškart supras, jog esu berniukas. Nieko panašaus. Net natūralų klubuose vyrai manė, kad esu mergina, bandė susipažinti su manimi. O kiek kartų girdėjau sakant - aš įsimylėjau tave, tavo puiki figūra, akys. Apskritai, man atrodo, jiems manyje patiko viskas.

- O kai sužino tiesą - kaip jaučiasi jumis susižavėję vyrai? Kaip iš dušo pasipylus šaltam vandeniui?

- Kartą buvau atstumta. O šiaip šiurkščiai nesielgdavo - tiesiog pasakydavo, ar man pasilikti, ar išeiti. O Lietuvoje galėčiau netgi būti sumušta, jei kavalierius tik savo namuose suprastų, kad susidėjo su transvestitu. Kartą sutikau tolerantišką vaikiną. Nors jam buvo staigmena, kad aš ne mergina, mes kartu praleidome naktį, bet daugiau jis nenorėjo su manimi susitikti.

Šeima šokiruota

Su Lola mes kalbėjomės vaikščiodamos po senmiestį. Eiti į redakciją ji atsisakė - taip ir nesupratome, kodėl. Į savo namus nepakvietė - paaiškino, kad anksčiau gyveno su draugu, o išsiskyrusi su juo sugrįžo pas tėvus, gyvenančius Vilniuje, Antakalnyje nuosavame name. Santykiai su tėvais ir kitais šeimos nariais - o Lola septintas vaikas šeimoje - įtempti. Jos pasirinkimo šeima nesuprato.

- Manęs niekas niekada nemušė, nors buvau išdykęs berniukas, mokslai sekėsi sunkiai. Jeigu mama norėjo mušti, tėtis apgindavo, jei tėtis - gindavo mama. Mane labai lepino, buvau jauniausias vaikas šeimoje. Mano broliai ir seserys visiškai normalūs žmonės. Vienas brolis - tikras banditas, štai pažvelkite į nuotrauką, - mažytėje Lolos rankinėje kompaktiškai sudėtos brangiausių žmonių nuotraukos. Brolis iš tiesų atrodo rūsčiai - odinė striukė, griežtas žvilgsnis.

- O čia sesuo, - kitą nuotrauką iš polietileninio maišelio traukia Lola. Sesuo nusifotografavo tik su apatiniais drabužėliais, greta pusnuogė sesers draugė - abi seksualiose pozose, demonstruoja puikias figūras. Dar vienoje nuotraukoje - pusnuogis devyniolikmetis - didžioji Lolos meilė, kurios ji niekaip negali užmiršti.

- Jie visi gyvena normalius gyvenimus, aš viena tokia. Bet šito nepasirinksi, tokiais gimstama. Mano pirmieji lytiniai santykiai, tada buvau šešiolikos, buvo su mergina. Gal to vieno karto ir užteko, kad suprasčiau, jog mane traukia vaikinai? Kartą vienas vaikinas man meilinosi, o aš paklausiau, ar jis žino, kas tokie transvestitai. Kai pasakė, kad nežino, bandžiau paaiškinti, jog tai berniukai, kuriems labai patinka rengtis mergaičių drabužiais. O jis man: "Tokius traiškyti reikia!" "Taigi aš ir esu transvestitas, ką ir bandau tau paaiškinti," - pasakiau jam. Atšoko nuo manęs kaip įgeltas.

Moteris turi būti "miau"

- Ar nebuvo taip, kad jus būtų kas nors išprievartavęs, išnaudojęs? Gal vaikystėje nutiko tokių dalykų, kurie paliko žymę visam gyvenimui?

- Buvo, kartą manęs vos neišprievartavo, prie miško. Bet tai manęs niekaip nepaveikė, neįvarė netgi baimės. Man tiesiog patinka vyrai ir patinka jaustis gražia geidžiama mergina. Žinau, kokia turi būti moteris - ji turi būti tokia katytė "miau". Tikra katytė, kuri uodegą pakelia ir nieko neprisileidžia. Kartą sau pasakiau - jei kada pavyks pasidaryti operaciją, jei tapsiu moteris, eisiu miesto centru, visi vyrai į mane žiūrės, o aš nė į vieną net nežvilgtelėsiu. Štai taip, tokia būtų tikra moteris.

- O vyras?

- Turi mažiau kalbėti, daugiau daryti. Ir būti visada greta, apginti, neleisti nuskriausti. Aš turiu tokių draugų. Tarp jų yra ir teisėjų, ir Seimo narių, ir verslininkų. Net banditų yra. Kartą atsidūriau Vokietijoje - važiavau dirbti, o patekau į viešnamį. Teko ne tik lovoje klientus aptarnauti, bet ir striptizą (moterų striptizą) šokti. Keturias dienas buvau verčiama daryti tai, ko pageidavo bordelio savininkė. O paskui pasakiau, kad Lietuvoje mano tokios pažintys, jog... Aš ne išdidi, bet principinga. Aš manau, kad išdidumas žmones pražudo. O principus kiekvienas gali turėti. Aš pasakiau, kad vežtų mane atgal, nes jai bus blogai. Įvardijau kelis žmones, kuriuos pažįstu. Ji nepatikėjo, tada aš paskambinau. Ir buvau paleista namo. O padėjo man Vilniaus banditai. Turiu labai daug draugų tarp banditų.

- Betgi nusikaltėlių pasaulyje smerkiami nenatūralūs seksualiniai santykiai?

- Taip, bet jie mane gerbia. Viskas taip, kaip sakėte - kai niekas nemato, vyrai elgiasi vienaip, o kai mato - kitaip. O ko jie bijo, nežinau. Aš juk paprasta. Pažįstu ir aukštas pareigas užimančių vyrų, Seimo narių, teisėjų. Su kai kuriais iš jų bendrauju tik dėl pinigų. Lengvi pinigai - kam jų nereikia? Nors nėra lengva parsiduoti. Bet kartais tenka.

Transvestito kaina

- Ar pasimatymas su transvestitu vertinamas daugiau nei su moterimi?

- Taip, kainos labai skiriasi. Brangi lesbietė prostitutė kainuoja 350 litų už valandą, o transvestitas 600 litų. Man teko dirbti ir prostitute. Kas čia tokio? Mano rankinėje visada krūva prezervatyvų - aš už saugų seksą. Prostitutė - tai nieko ypatingo. Prostitutės tokie pat žmonės, kaip ir visi, tik gyvenime joms nepasisekė. Man dar gerai, aš galiu rinktis, ko noriu, o ko - ne; esu išranki, įnoringa. O joms tenka parsiduoti bet kam, neturi pasirinkimo.

- Tokioje nepavydėtinoje padėtyje, kai prostitucija tampa vienintele išeitimi, dažniausiai atsiduria narkotikus vartojantys žmonės... O jums neteko vartoti narkotikų?

- Teko. Viską gyvenime išbandžiau: heroiną, hašišą, kokainą, amfetaminą, ir ekstazio vartojau. Bet labiausiai man patiko amfetaminas. Jis suteikia daug energijos.

- Pabandėte, bet neįsitraukėte? Netapote narkomane?

- Aš nepanaši, argi ne?

- Nepanaši, - sutikau, o pati prisiminiau Lolos kojas, ties vidine kelių puse išmargintas dėmelių, primenančių adatos dūrius į veną. Pamačiusi mano žvilgsnį ji paaiškino, kad tai alergija, atsiradusi dėl kojų skutimo.

Maksimai, kas tu?

- Pasakysiu taip - išvaizda kartais būna apgaulinga. Taip, kaip esu apgaulinga aš - visi įsitikinę, kad esu mergina, o aš iš tiesų esu vaikinas. Kai žmogus nori matyti tai, ką jis nori matyti, jis niekada nepastebi to, ką mato kiti. Kai kuriuos vyrus aš taip traukiu, kad jie net nenori matyti, jog esu vaikinas.

- O norite, kad matytų?

- Ne. Aš seniai užmiršau savo vyrišką vardą. Kai vadina Maksimu, aš nesuprantu - į ką čia kreipiasi.

- Kaip manote, ar ateityje Lietuvoje bus daugiau transvestitų, nei dabar? Pavyzdžiui, Filipinuose jų labai daug.

- O kur tie Filipinai? Ai, čia ten, netoli Olandijos?

- Ne, Filipinai - tai salos Ramiajame vandenyne, geografiškai tai Azija.

- Net nežinojau. Man mokslai nelabai sekėsi, buvau išdykęs. Turėjau mokykloje geriausią draugą, buvom neišskiriami. O po mokyklos kažkaip pasimetėme. Kartą buvau pakviesta į vieną vakarėlį, atvykau išsipuošusi gražiais moteriškais drabužiais, ir tarp svečių pamačiau savo vaikystės draugą. Kai jis nuėjo į tualetą, pasivijau, pavadinau vardu. O jis nepažino. Tada paklausiau, kas mokykloje buvo jo geriausias draugas, ir išgirdau savo mokyklinę pravardę. Prisipažinau, kad tai aš ir esu. Jis iš pradžių sutriko, o paskui atėjo su manimi pas svečius ir pasakė, kad esu jo draugas ir prašo mane gerbti. Man sunkiausia prisipažinti, o po to nebesvarbu, kaip bus.

Jų fantazijos - tai siaubas

- Tualetas - viena iš vietų, kur vyrai ir moterys turi atskiras patalpas. O jūs į vyrų ar į moterų tualetą einate būdama pasilinksminimų vietose?

- Vaikštau tik į moterų tualetą. Kartą klube "Man's Factory" nuėjau į vyrų tualetą, buvau labai girta, o ir žmonių prie moterų tualeto visuomet būna daugiau, nei prie vyrų. Priėjau prie pisuaro, sakau, leiskite moteriai praeiti. Pasikėliau sijoną, o vyrai baisiausiai susidomėję, klausia, ar mano lyties organas tikras. Pasakiau, kad tikras, ir net erekcija būna. O vienas vaikinas pasiūlė: "Tuomet eime." Ir mudu nuėjome... Ten yra tokie specialūs kambarėliai.

- O kostiumuoti, kaklaraiščius ryšintys vyrai jus irgi taip tiesiai šviesiai į atskirą kambarėlį nusiveda?

- Jie prie žmonių nerodo jokio dėmesio. Bet kai būna kartu, jūs net neįsivaizduojate, kokios būna jų seksualinės fantazijos - tai baisu. Tai tiesiog siaubas! Negaliu pasakoti, nes nenoriu kai ko išduoti. Yra tokių, kurie mėgsta, kad ant jų pasisiočiau, netgi mėgstančių išmatas. Ir sadomazohizmo mėgėjų yra.

Kojos ant teisėjo stalo

Pro mus praėjo du vyrai, abu įdėmiai nužvelgė Lolą ir šyptelėjo. Ji juos nulydėjo piktu žvilgsniu.

- Nuėjo dviese ir juokiasi. O patys... Jei būčiau viena, pirmi prieitų ir pradėtų meilintis, o ne aš. Taip visuomet būna.

- Vadinasi, jūs nuolat matote žmonių išvirkštinę pusę? Siūles ir lopus? Ir taip kasdien?

- Taip jau yra. Aš matau žvilgsnį, ir iš jo suprantu, ko žmogus iš manęs nori. Aš turiu draugę ir draugą teisėjus. Labai seniai pažįstu juos. Kartą atėjau pas jį (vardas redakcijai žinomas) į teismą, kur prie "Senukų". Tik nerašykite šito... Jo nebuvo, atsisėdau prie sekretorės, kojas ant stalo užkėliau. Ji baisiausiai susinervino, o aš pasakiau, kad susitariau su teisėju susitikti. O paskui jis atėjo, mudu už durų paplepėjome... Jis priekaištavo, kam taip elgiausi - nereikėjo. Man nepatiko, kad jis taip išsigando, ir išėjau.

- Jis teisėjas ar teisėjo padėjėjas?

- Teisėjas. Mes susitinkame su juo ... Aš nežinau, ko jis nori. Jam ir norisi, ir mama neleidžia, ir pats nežino, ko reikia. Jis man labai padeda - finansiškai. Keliones apmokėdavo.

- O jis vedęs, turi šeimą?

- Kartą aš jo paklausiau, jis nutylėjo ir daugiau nelindau. Tai ne mano reikalas.

- Kokio jis amžiaus?

- Daug vyresnis už mane. Gal 40 metų. Dar vienas toks yra, irgi teisininkas - jis pažinojo mano mamą. Kai pamatė mane, manė, kad tai mano sesuo - taip pradėjome bendrauti. Irgi keistas - palaiko mane už kojos, ir jam gana. Prieš susitikdama su jumis skambinau savo pažįstamiems, ir tam teisėjui, buvome su juo kaip tik prieš jus susitikę. Prašė manęs - ir jis, ir visi kiti, kad tik jų neminėčiau. Ko jie taip bijo?

Norėtų dukters

- Dažnai minite savo mamą. O pati ar norėtumėte turėti tokią didelę šeimą, kaip jūsų tėvų? Ar mylėtumėte vaikus?

- Ne, aš norėčiau tik vieno vaiko. Norėčiau dukters, kad galėčiau puošti, mokyti ją, kad būtų tikra mergina. Ji būtų ... Iš pradžių aš bijojau, kad labai muščiau vaikus, maniau, kad muščiau ir muščiau savo vaiką, nes labai nenorėjau, kad nebūtų tokia, kaip aš...

- Argi jūs apie save blogos nuomonės?

- Taip. Todėl iš pradžių aš visai nenorėjau turėti vaikų. O paskui pamaniau - jei turėsiu dukrą, aš jai paaiškinsiu, padėsiu jai susivokti šiame gyvenime. Ir ji išaugs kitokia.

- Mokslininko ir dėstytojo Artūro Tereškino knygoje "Esė apie skirtingus kūnus" įdėtos kelios meniškos jūsų nuotraukos. Knyga, kurioje kalbama apie vidinį ir išorinį seksualumą, toleranciją išleista prieš metus. O ar jos pasirodymas turėjo kokios nors įtakos jūsų gyvenimui?

- Turėjo įtakos, nes kai pasakau kam nors, kad mano nuotraukos išspausdintos knygoje, visi taip stebisi. O aš knygos nė neskaičiau - pradėjau, bet man ji pasirodė pernelyg sudėtinga. Vėliau kažkam padovanojau. Reikėtų nusipirkti, jei kada pamatysiu knygyne.

Mūsų pokalbis nutrūko - Lolos nekantriai laukė vyriškis ir moteris, turintys kažkokį slaptą reikalą. Laukė, galima spėti, ne tik jie, o ir Lolos meilužiai, kuriems prieš duodama interviu "Lietuvos žinioms" ji paskambino. Nesunku įsivaizduoti pirmąjį nerimastingą pokalbio klausimą - ar Lola nepaminėjo įtakingų draugužių pavardžių? Ar neišdavė jų? Juk turtingiems ir įtakingiems nieko nereiškia truputį paišdykauti su visų ujamu, tačiau visada linksmu transvestitu, pasmerkusiu save už visą savo gyvenimą, patiems pasiliekant šešėlyje. Pasinaudoti ir užmiršti. Iki kito karto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"