TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Trauma režisierių prikaustė prie lovos

2009 07 22 0:00
Nelaimingas atsitikimas veikiausiai neleis M.Giedriui įgyvendinti planų rudenį nuvykti į Palangą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kino režisierius Marijonas Giedrys šiuo metu guli sostinės Vilkpėdės slaugos ligoninėje. Medikų nuomone, išgulėti lovoje 76 metų vyrui gali tekti iki pusmečio.

Trauma, dėl kurios M.Giedrys nepajėgia vaikščioti, papildė jau ir taip gausią negalavimų jo ligos istoriją.

Liepos 5 dieną, apie pusę vienuolikos vakaro, lipdamas iš 7 maršruto troleibuso Kęstučio stotelėje Vilniuje, per vairuotojo neapdairumą režisierius buvo sunkiai sužeistas: privertas durimis, paskui iškrito ant šaligatvio.

Troleibusas nuvažiavo

Liepos 5-osios vakarą vilnietis režisierius, aktyvus įvairių kultūros renginių lankytojas, išsiruošė į Vinco Kudirkos paminklo atidarymą. "Žmonės po ceremonijos dar ilgai nesiskirstė, dainavo, visus buvo apėmusi šventiška, graži nuotaika, - pasakoja jis. - Patraukiau Gedimino prospektu ketindamas užsukti į "Neringą", kino pasaulio žmonių, ir ne tik jų, anksčiau labai mėgtą vietą, mat buvau girdėjęs, kad restoranai ir viešbučiai, protestuodami dėl didelių mokesčių, kaip tik tomis valandomis planuoja išjungti šviesas. Maniau, pasėdėsiu prie žvakių, ką nors suvalgysiu, užsisakysiu taurę vyno. Priėjęs žiūriu: visos šviesos dega, žmonių pilna, į vidų dar sugužėjo visas autobusas turistų. Na, manau, jokio čia man įdomumo, jokios romantikos. Lukiškių stotelėje įlipau į 7 maršruto troleibusą."

Susirengusio išlipti Kęstučio stotelėje Žvėryne M.Giedrio tykojo nelaimė. Vairuotojas, matyt, nepastebėjo, kad lazda pasiramsčiuojantis keleivis į lauką spėjo iškelti tik vieną koją ir suskubo uždaryti duris. Troleibusas trūktelėjo į priekį: labai nepatogioje, nenatūralioje pozicijoje atsidūrusi koja buvo traumuota. Tada vairuotojas pamatė, kas atsitiko, sustabdė, atidarė duris ir privertas režisierius iškrito ant šaligatvio. Toje pačioje stotelėje iššokę vaikinas ir mergina padėjo M.Giedriui atsistoti. Troleibusas nuvažiavo. "Nors skausmas buvo milžiniškas ir kairiosios kojos iš viso negalėjau priminti, - prisimena režisierius, - pamaniau, kad tai viso labo stiprus sumušimas. Paprašiau, kad jaunuoliai padėtų nusigauti iki suoliuko. Maniau, pasėdėsiu ir skausmas atlėgs."

Sėstis dar negalima

Šiandien M.Giedrys apgailestauja, kad iš karto nekvietė greitosios pagalbos. Po nelaimės jis paskambino Vytautui Vilimui, buvusiam Lietuvos kino studijos direktoriui (taip pat ir kelių M.Giedrio statytų vaidybinių filmų direktoriui), kuris atvažiavo automobiliu, pavėžėjo režisierių iki namų ir ant rankų nunešė jį į butą. Negalėdamas pajudinti sužalotos kojos, toliau kęsdamas didelį skausmą, M.Giedrys pasižiūrėjo tą vakarą vykusios Dainų šventės šokių dienos vaizdo įrašą: prieš išeidamas į V.Kudirkos paminklo atidarymo ceremoniją jis užprogramavo aparatūrą, kad įrašytų tiesioginę televizijos transliaciją - nenorėjo nieko praleisti iš Tūkstantmečio renginių. Beje, apie dainų šventes režisierius yra sukūręs keletą dokumentinių filmų.

Medikus kitą dieną savo iniciatyva iškvietė samdoma buto tvarkytoja. "Aš ant jos net pyktelėjau, - prisipažįsta M.Giedrys. - Vis dar turėjau vilties, kad viskas praeis savaime. Greitosios pagalbos ligoninėje Lazdynuose koją peršvietė, nustatė šlaunikaulio kaklelio lūžį. Skubiai operavo. Palaikė dvi dienas. O dabar ligoninėse tokia tvarka: jei reikia tik slaugos, ne gydymo, - nebelaiko. Važiuok į namus arba ieškokis vietos slaugos ligoninėje."

Vilkpėdės slaugos ligoninėje (pasisekė, kad dvivietėje palatoje) gulintis M.Giedrys šiuo metu negali nė atsisėsti ir yra priklausomas nuo slaugytojų. Praėjusią savaitę apsilankiusi kineziterapeutė sakė, kad bandyti sėstis dar per anksti. Operaciją atlikę medikai prognozavo, kad gulėti gali prireikti ir pusę metų. Režisierių šiek tiek prablaško ir nuo slogokos ligoninės atmosferos atitraukia radijas ir specialiai pirktas nedidukas televizorius - per jį galima žiūrėti ir DVD.

Norėtų kompensacijos

M.Giedrio sveikata ir taip gana problemiška. Nelabai seniai jo kepenyse medikai aptiko auglį. Prieš kelis mėnesius jam atlikta naviko destrukcija aukšto dažnio bangomis. Gali būti, kad procedūrą reikės pakartoti. "Tai naujas metodas, tarp kitko, atrastas vieno išeivijos lietuvio", - sako M.Giedrys, dabar nemažai išmanantis ir apie mediciną. (Beje, apie vėžį 1967 metais režisierius yra sukūręs mokslo populiarinimo filmą "Kas tu?") O dar jo būklę sunkina hepatitas C ir cukrinis diabetas. Kairiosios rankos režisierius nevaldo po 1985 metais ištikusio insulto. Medikai, galvoje ieškoję auglio ir nepatikrinę kraujotakos, klydo: jei būtų anksčiau nustatyta tikroji diagnozė, gal nebūtų tokių skaudžių padarinių, spėja režisierius. Jo pažįstami Amerikoje liūdnai juokavo: jei taip būtų nutikę Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiandien M.Giedrys būtų turtingiausias žmogus.

Kadangi režisierius nėra "turtingiausias žmogus", dabar jam galva sukasi dėl ateities. Slaugos ligoninė pacientą laiko ne ilgiau kaip keturis mėnesius. "Jeigu per tą laiką neatsistosiu ant kojų, - svarsto M.Giedrys, - nori nenori turėsiu samdytis pagalbininkę, kad nuolat būtų šalia. Mano žmona mirusi, posūnis gyvena Amerikoje, podukra dirba, be to, gyvena atskirai, sesuo irgi labai užimta. Kad bent abi rankos būtų sveikos, - galėčiau valdyti vežimėlį. Pagalbininkei reikės mokėti. Manau, kad turėčiau moralinę teisę iš troleibusų parko reikalauti kompensacijos. Kiek žmonių nukenčia dėl uždaromų durų, staigaus pajudėjimo iš vietos ar stabdymo!" Režisierius tikisi, kad atsilieps įvykį matę troleibuso keleiviai ar jam pagelbėję jaunuoliai.

Gelbėjo kino studiją

"Gulėdamas ir turėdamas laiko praeities nenarstau, - tvirtina režisierius, - galvoju tik kaip greičiau atsistoti ant kojų. Esu nusiteikęs optimistiškai - o kaip kitaip?"

Neseniai jį aplankė kolega, kino ir teatro režisierius Rimas Morkūnas. Jis yra filmavęsis M.Giedrio filme pagal Raimondo Kašausko prozą "Sūnus palaidūnas". Šiuo metu baigiantis dokumentinį filmą R.Morkūnas atėjo pasitarti dėl kūrybinių dalykų.

Pastaraisiais metais M.Giedrys ne kartą yra išsakęs kritinių pastabų dėl Lietuvos kino pasaulyje vykstančių nusikalstamų dalykų. "Jūs neįsivaizduojate, kokia ten košė verda, kaip viskas išvogta! Neprisidėsi prie košės virimo, - negausi pinigų. Kalbama, kad juos skirstant esą viršininkas ima savo dalį: 10 procentų nuo meninio filmo, 5 procentus nuo dokumentinio filmo sąmatos. Įstrigo juosta "Žalgiris - Geležies diena", kurio scenarijaus bendraautoris esu. Ką statyti, ko ne, nutaria Kino taryba, bet nei už filmo kokybę, nei už finansinius dalykus ji neatsako."

Režisierius prisimena, kaip keletą sykių jam teko gelbėti Lietuvos kino studiją. M.Giedrys ėmėsi "Herkaus Manto", kurį buvo pradėjęs Almantas Grikevičius. "Amerikoniškąją tragediją" turėjo statyti Raimondas Vabalas, bet, pastarojo manymu, užsakovas - Centrinė televizija - pasiūlė per mažą sąmatą. M.Giedrys apsiėmė ir pastatė keturių serijų filmą. "Vertiesi su esamomis lėšomis ir galimybėmis, - dėsto režisierius, - tada neprisigalvoji "baltų fortepijonų" kaip tame anekdote."

Kas geresnis aktorius?

"Užsispyrimo ir valdingumo turėjau pakankamai, - neslepia M.Giedrys. - Kinas - komandinis darbas: yra ir antrasis režisierius, ir asistentai, jie irgi daug padaro. Kai kartu su "Mosfilmu" statėme "Dulkes saulėje", jų generalinio direktoriaus pavaduotojas mūsų grupę pateikdavo kaip drausmės ir susiklausymo pavyzdį. Patiko, kad gerai tvarkomės, be skandalų."

"Man šis darbas niekada nebuvo nusibodęs, - teigia M.Giedrys. - Išgirdęs, jog kuris nors režisierius skundžiasi, kad jam nepaprastai sunku, galvoju: gal tau reikėtų susirasti kitą darbą, jeigu šitas neteikia malonumo."

Pernai M.Giedrys už nuopelnus Lietuvos kinui gavo "Auksinės gervės" apdovanojimą. Bene labiausiai vertinamas jo filmas "Herkus Mantas". Kritikų teigimu, tai iki šiol reikšmingiausias lietuvių istorinis filmas. Šiemet režisierius kartu su kitais komisijos nariais sprendė, kam turėtų atitekti "Sidabrinės gervės". Specialų "Auksinės gervės" prizą nutarta skirti aktorei Eugenijai Pleškytei, sukūrusiai keletą dešimčių kino vaidmenų, tarp jų - "Herkaus Manto" Kotryną. M.Giedrio filmuose debiutavo nemažai lietuvių aktorių: Vaiva Mainelytė "Vyrų vasaroje", Gediminas Storpirštis "Amerikoniškojoje tragedijoje", Vidas Petkevičius "Nesėtų rugių žydėjime" ir kt. Filme "Parodų rūmai" Darių Adamonį vaidino dainininkas, tuomet dar labai jaunas "Foje" lyderis Andrius Mamontovas.

Režisierius prisimena, kaip juokdavosi Broniui Babkauskui: "Tu - LTSR liaudies artistas, o aš už tave geresnis aktorius. Kodėl? O kas tau pasako, kaip vaidinti?" B.Babkauskui be galo patiko šis pajuokavimas.

Trumpai

Marijonas Giedrys gimė 1933 metų kovo 16 dieną. Mokėsi Vilniaus 7 vidurinėje mokykloje. 1959 metais baigė Maskvos sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą. Kino režisieriaus Sergejaus Gerasimovo ir pedagogės Tamaros Makarovos mokinys. 1959-1992 metais - Lietuvos kino studijos režisierius. Debiutavo 1960 metais: pagal Juozo Baltušio "Parduotų vasarų" novelę "Mums nebereikia" sukūrė to paties pavadinimo kino novelę filmui "Gyvieji didvyriai" (pagrindinis prizas Karlovy Varų kino festivalyje). Režisavo vaidybinius filmus: "Svetimi" (1961), "Vyrų vasara" (1970), "Žaizdos žemės mūsų" (1971), "Herkus Mantas" (1972; LTSR valstybinė premija; prizas sąjunginiame kino festivalyje), "Perskeltas dangus" (1974), "Dulkės saulėje" (1977), "Nesėtų rugių žydėjimas" (1978), "Amerikoniškoji tragedija" (1981; diplomas sąjunginiame TV filmų festivalyje), "Sūnus palaidūnas" (1984), "Parodų rūmai" (1988). Filmų "Medaus mėnuo Amerikoje" (1981), "Marius" (1990) meno vadovas. Sukūrė dokumentinių filmų. Vaidino filme "Suaugusių žmonių žaidimai" (1967). Filmų "Perskeltas dangus", "Nesėtų rugių žydėjimas", "Parodų rūmai" scenarijų bendraautoris.

M.Giedrio kine visada ryškus draminis konfliktas ir didelis dėmesys siužeto plėtotei bei intrigai. 1985 m. duodamas interviu "Kino" žurnalui režisierius sakė: "Noriu kurti filmus apie tai, ką gerai žinau ir tokią medžiagą atrandu lietuvių rašytojų knygose. Atidžiai seku lietuvių literatūrą, kai kada skaitau net rankraščius, nors žinau, kad nebūtinai viską ekranizuosiu. Tai padeda pajusti bendras idėjines nuostatas, konkretizuoti problematikos bruožus, susivokti, kas mums dabar aktualiausia."

LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1975), LTSR liaudies artistas (1983). Pernai už nuopelnus Lietuvos kinui apdovanotas "Auksinės gervės" prizu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"