TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Tremtinių metraštininką vieni pažemino, kiti - pagyrė

2006 12 30 0:00
Gintautas Alekna surado ir įamžino nuotraukose bei vaizdajuostėse šimtus lietuvių tremtinių kapų.
Autoriaus nuotrauka

Lietuvių tremties vietų buvusioje SSRS teritorijoje tyrinėtojas mažeikietis Gintautas Alekna šią vasarą vadovavo net keturioms ekspedicijoms į Sibirą. "Tai buvo viena derlingiausių vasarų mano gyvenime", - džiaugiasi Alekna.

Per 17 pastarųjų metų Alekna dalyvavo 21 ekspedicijoje į Sibirą, kur surašė ir nuotraukose bei vaizdo filmuose įamžino sparčiai nykstančius lietuvių tremtinių kapus. Apie tautiečių tremtį Alekna yra sukūręs dešimt dokumentinių filmų, surengęs keletą fotografijos parodų.

Paklaustas, kokių permainų šiemet būta jo gyvenime, garsusis keliautojas iš pradžių nuliūdo: "Mane atleido iš darbo". Išgirdę, jog Alekna vėl vyks į lietuvių tremties vietas, akcinės bendrovės Lietuvos televizijos ir radijo centro, kurioje Alekna daugiau kaip 30 metų dirbo, vadovai parodė jam duris.

Kitas šių metų įvykis Aleknos gyvenime smagesnis: Lietuvos žmonės jį išrinko metų šviesuoliu - už jį balsavo tūkstančiai gyventojų. Garbingas apdovanojimas neseniai buvo įteiktas populiarioje LTV laidoje "Daugiau saulės, daugiau šviesos". "Už tai, kad tautos skausmas - gyvas. Už priminimą mums, ko nepadarėme. Už tai, kad jis tai padarė už mus", - skambėjo balsas už kadro, kai, aidint plojimams, tremtinių metraštininkas laikė rankose prizą.

Sibiro "liga" Alekna susirgo sąjūdietiškaisiais 1989 metais, kai pirmąsyk aplankė Irkutsko sritį, kur buvo ištremta daugiausia mūsų tautiečių. Vėliau susidomėjimas tremtimi ėmė blėsti, o Alekna į Sibirą, kur buvo išvežta ir jo motina, važiuoja beveik kasmet.

Žolėmis, krūmais ir medžiais apaugusių lietuvių kapų dažnai tenka ieškoti taigos glūdumoje, kur nei kaimų, nei kelių ir takų jau seniai nebėra. Alekna jau įpratęs nekreipti dėmesio ir į uodų bei kraujasiurbių mašalų debesis, gausybę erkių, kitus nepatogumus.

Sibire yra apie 800 lietuvių tremtinių kapų. Alekna aplankė ir į savo archyvą įtraukė pusę jų. Tyrinėtojas skuba, nes laikas, gamta sparčiai naikina, lygina su žeme kapų kauburėlius. Kai kur ir vietos žmonės medinius lietuvių kryžius nupjauna malkoms, kitur jie sutrūnija nuvirtę ant žemės, ir tose vietose laidojami jau kiti žmonės.

"Noriu surašyti, įamžinti, kad kitos kartos tai žinotų. Ne tiek daug kapinių jau liko aplankyti, dar keletas metų, ir darbas bus baigtas", - drąsinasi Alekna. Jis tikisi pagrindinius šio darbo rezultatus sudėti į fotografijos albumą ar katalogą.

Kitą vasarą jis planuoja surengti paskutinę ekspediciją į Irkutsko sritį, o paskui traukti prie Laptevų jūros - į šiauriausią buvusios SSRS vietovę. Ten liko jau nedaug lietuviškų kryžių ir paminklų - vienus nuplovė bangos, kiti sunyko ar buvo sunaikinti. Tačiau Alekna viliasi įamžinti bent tuos, kurie dar yra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"