TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ugnies tramdytoja nekeis profesijos

2016 07 02 6:00
Irmantė Baranauskaitė: “Būti ugniagese gelbėtoja - mano pasirinkimas. Jį lėmė ir tai, kad mano prosenelis bei tėtis buvo ugniagesiai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pažintį su Irmante Baranauskaite pradėjome stipriu ir ryžtingu jos rankos paspaudimu. Tvirtai sudėta jauna moteris – vilnietė ugniagesė gelbėtoja, kartu su stipriausiais šalies ugnies tramdytojais vyrais debiutavusi tarptautiniame čempionate Lenkijoje, Torunės mieste.

Varžybose dalyvavo pajėgiausi ugniagesiai iš 15 šalių. Dvi dienas kovojo ne tik asmeninėse, komandinėse (estafečių), bet ir tandemų (porinėse) rungtyse, kur kartu su Laurynu Urbonavičiumi Irmantė iškovojo prizinę trečiąją vietą.

Irmantė įveikė visus varžybų etapus ir buvo pirmoji Europos ugniagesių čempionate debiutavusi moteris iš Lietuvos. „Su vyrais dirbu, su jais ir varžausi, – sakė ji. – Tačiau moterų konkurencija daug stipresnė, todėl ir motyvacija – didesnė. Torunėje pavyko aplenkti kelias ugniageses, dėl to labai džiaugiuosi.“

Stipriausių ugniagesių komandoje pirmą kartą atsidūrė moteris - Irmantė Baranauskaitė./Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotraukos

Išbandymas karščiu

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos žmonės buvo išbandyti atsparumu karščiui. Torunėje vykusio čempionato taip pat neaplenkė alinanti kaitra. Gerokai per 30 laipsnių temperatūra dalyviams nesutrukdė įveikti lipimo ir svorio kėlimo į bokštą, svorio stūmimo kūju, slalomo, vandens tiekimo ir „nukentėjusiojo“ tempimo užduočių, vilkint apsauginius drabužius, užsidėjus suslėgto oro aparatus ir kaukes.

„Kai būna dideli karščiai, labai pavargsti. Vilkėdama specialią ugniagesių aprangą, pajunti oro trūkumą, užgniaužia kvapą, – aiškino jaunoji ugniagesė. – Tačiau stiprus kolegų palaikymas prieš startą leidžia pasiekti gerų rezultatų.“

Aistra profesijai

Irmantė „Lietuvos žinioms“ atskleidė, kad jos profesinio apsisprendimo nepakeistų net staiga užklupusi meilė. „Būti ugniagese gelbėtoja – mano pasirinkimas, – nė nemirktelėjusi išpyškino pašnekovė. – Jį lėmė ir tai, kad mano prosenelis bei tėtis buvo ugniagesiai. Teko matyti tik gerus pavyzdžius. Net kaimynai dirba ugniagesiais, mūsų kaimą drąsiai galima pavadinti gaisrininkų gyvenviete.“

Per atranką į tarptautines varžybas.

Didžiaakė mergina prisipažino, kad net mama savaip prisideda prie ugniagesių darbo – siuva jiems uniformas, o vyresnioji sesuo eina inspektorės pareigas. Dar viena sesuo dirba makiažo specialiste, tad šeima juokauja, kad jai teks bent jau vyro ieškotis ugniagesio.

Irmantės mama įsitikinusi, kad jei laimingas vaikas, laimingi ir tėvai. Pati pareigūnė labai džiaugiasi, kad pasirinko šią profesiją. Tikina, kad ugniagesės pareigų jokia kita veikla keisti nenorėtų. „Darbuosiuosi toliau, pasiliksiu šioje srityje. Šiemet baigiau gaisrinės saugos pirmą kursą Vilniaus Gedimino technikos universitete, – pasakojo ji. – Reikia baigti mokslus, planuoti ateitį nuosekliai, o ne fantazuoti.“

Paklausta, ar Švenčionių rajone, iš kur ji ir kilusi, nebūna gaisrų, mergina surimtėjo.“Neišvengiamai pasitaiko, – neslėpė. – Daugelis žuvusiųjų gaisruose – besaikio alkoholio vartojimo, neatsargaus rūkymo ir neatsakingo elgesio su ugnimi aukos.“

Apie skaudžias netektis Irmantė pernelyg neatviravo. Sakė, kad ilgam įstrigo pirmasis susidūrimas su mirtinu gaisru.

„Kaip dabar prisimenu tas Naujųjų metų išvakares. Ir pirmas mano matytas žuvusysis gaisre. Liūdna patirtis, – prisipažino jauna ugniagesė. – Tačiau, kas įvyksta darbe, tegu ten ir pasilieka. Pagalba žmonėms – didžiausias ugniagesių gelbėtojų rūpestis.“

Vaikystė, knygos ir šokiai

Irmantė vaikystėje giedojo parapijos chore. Kaip vieną neįkainojamų patyrimų ji įvardijo kunigo dovaną. „Tai – Glorios Polo knyga „Aš stovėjau tarp dangaus ir pragaro vartų.“ Ją rekomenduočiau perskaityti visoms moterims, – patarė ji. – Knygoje rašytoja pasakoja apie savo įspūdžius po mirties. Ji labai įtikinamai viską aprašė. Stovėdama prie pragaro vartų turėjo galimybę įvertinti savo gyvenimą. Išvydo visas savo nedorybių pasekmes, suprato, kiek skausmo sukėlė artimiesiems. Kol kas tai vienintelė knyga, palikusi tokį stiprų įspūdį.“

Grakščios laikysenos I. Baranauskaitė nenustebino pasisakydama, kad septynerius metus lankė meno mokyklą. „Šokau įvairius šokius, liaudiškus, kitataučių... Labiausiai patiko klasikiniai.“ Į pasakymą, kad turės dairytis šoklaus vaikino, Irmantė koketiškai šyptelėjo: „Valsą visi turi mokėti šokti. Kokios vestuvės be šokių?“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"