TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ukrainiečių spalvos pagyvina uostamiestį

2016 04 30 6:00
Uostamiesčio svečiai - nusipelnęs liaudies dainų kolektyvas iš Belogorodkos (Ukraina) "Kniaža vol'nycia", atvykęs į Klaipėdą dalyvauti Jūros šventėje, žygiuoja Klaipėdos gatvėmis. "Prosvit" kolektyvo archyvo nuotraukos

Klaipėdos miesto ukrainiečių bendruomenė yra vienas aktyviausių šios tautos atstovų sambūrių Lietuvoje. Nors Lietuvoje gyvena per 16 tūkst. ukrainiečių, 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, uostamiestyje jie organizuoja itin daug renginių, supažindinančių mūsų krašto žmones su savita ir spalvinga savo šalies kultūra.

Po pastarųjų tragiškų įvykių Ukrainoje, ko gero, į Lietuvą atvyko dar daugiau ukrainiečių. Klaipėdoje ukrainiečių tautinės bendrijos yra bent kelios, jos aktyviai bendradarbiauja ir tarpusavyje, ir su vietos, ir kitų tautų atstovais. Klaipėdos kultūros ir švietimo centre veikia ukrainiečių bendrija „Rodyna“, kuriai vadovauja Lidija Trigub. Neseniai bendruomenė minėjo sekmadieninės ukrainiečių mokyklos, kurioje gimtosios kalbos, papročių ir tradicinės ukrainiečių kultūros mokėsi per tris šimtus jaunųjų Klaipėdos gyventojų, 25 metų sukaktį. Šiuo metu mokyklėlę lanko apie trisdešimt trijų klasių auklėtinių. Mokytojos Dina Mataitienė ir Jelena Nesterenko globoja muzikos, kalbos ir literatūros klasę, Svetlana Morozova moko liaudies taikomosios dailės, o su liaudies instrumentais supažindina pedagogė Aušra Mieleikienė.

Draugystės ratelis festivalyje "Grajykit Bikavos žiogeliai" 2013 metais.

Suvienijo daina

Kaip LŽ pasakojo Irena Petrulionienė, dar vieno Klaipėdos ukrainiečių tradicinės kultūros klubo „Prosvit“ vadovė, prieš daugiau nei dešimtmetį Klaipėdoje susibūrė mėgstančiųjų dainuoti grupė ir nutarė įkurti oficialią nevyriausybinę organizaciją. Taip atsirado klubas „Prosvit“. Ukrainiečių kalba „prosvit“ reiškia vietelę troboje, kur iš kūrenamos krosnies krinta šviesa ir šiluma, – taigi senovėje tradiciškai žmonės čia vakarais po darbų susiburdavo pasišildyti ir pabendrauti.

"Prosvit" vadovė Irena Petrulionienė pasipuošusi tradiciniu ukrainiečių tautiniu kostiumu.

Ir anksčiau ukrainiečiai Klaipėdoje būrėsi į įvairias bendrijas, tačiau atsiradus galimybei kurti nevyriausybines organizacijas, rengti projektus ir gauti bent minimalų finansavimą, apdairiai tuo pasinaudojo. „Turbūt kiekvienas supranta, kad bet kokiai veiklai reikia nors minimalaus finansavimo. Mūsų organizacija nesiekia masiškumo – suburti draugėn kuo daugiau narių. Mūsų tikslas kitoks – kuo plačiau supažindinti Lietuvą ir lietuvius su ukrainiečių kultūra, muzika, šokiu, tautinėmis tradicijomis. Turiu pasakyti, kad mums tai sekasi: dalyvaudami įvairiausiuose Vakarų Lietuvos renginiuose sulaukiame itin daug dėmesio, palaikymo ir net susižavėjimo. Dažnai tenka matyti ir ašarą braukiančių klausytojų, mums tai yra nuoširdžiausias įvertinimas“, – pasidžiaugė I. Petrulionienė. Ukrainiečių bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja Klaipėdos jūros šventėje, čia taip pat pristato savo gimtinės kultūrą bei tradicijas.

Pasak Irenos, Klaipėdoje trūksta tradicinio ukrainietiško dainavimo specialistų. Nors ji pati yra profesionali chorinio dirigavimo dėstytoja, tris dešimtmečius šios disciplinos mokiusi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos studentus, o pastaruosius penkerius Klaipėdos universitete vadovauja tautinio meno ansambliui „Vytinė“, nesiryžta prisistatyti kaip profesionali folkloro dainininkė.

„Kaip ir lietuvių liaudies dainų atlikimas reikalauja specifinio pasirengimo, kitokio balso „pastatymo“ nei klasikinis, taip ir ukrainiečių liaudies melodijos dainuojamos specifiškai. Tad mes dainuojame mišriai – ir akademiškai, ir liaudiškai“, – teigė pašnekovė. Ji ne kartą vyko į liaudies muzikos seminarus Kijeve, kur specialiai užsienyje gyvenančių ukrainiečių kolektyvų vadovams buvo rengiami mokymai. „Prosvit“ labai glaudžiai bendrauja su geriausiais Ukrainos folkloro kolektyvais, mokosi iš jų. „Tai sudėtingas menas, nėra taip paprasta išmokti“, – prisipažino klaipėdietė.

Fotomenininkės Olesios Kasabovos fotopaveikslas.

Jaučia lietuvių palaikymą

Dar vienas savitos ukrainiečių kultūros atributas – meistriškai siuvinėtos moterų ir vyrų palaidinės. „Prosvit“ kolektyvas stengiasi pristatyti tradicinį ukrainietišką siuvinėjimą dėvėdamas tautinius kostiumus. „Siuvinėjant spalvos ir raštai labai įvairūs. Kiekviena Ukrainos apskritis turi savo raštų ir spalvų tradicijas, tad norime parodyti kuo platesnį šios liaudies kūrybos spektrą“, – sakė I. Petrulionienė. Ji pasidžiaugė, kad per kolektyvo gyvavimo laikotarpį buvo įgyvendinta per dvi dešimtis kultūros projektų, kuriuos parėmė ir abiejų šalių valdžios institucijos.

Pasak „Prosvit“ vadovės, pagal galimybes kolektyvas stengiasi pristatyti ukrainiečių tradicinę kultūrą Klaipėdoje ir jos regione, dalyvauja daugelyje festivalių, kultūros renginių. „Kad ir kur nuvyktume, žmonės priima labai šiltai. Ypač dabar, kai Ukrainoje tokia sudėtinga situacija, palaikymą jaučiame tiesiog nepaprastą. Po koncertų daug kas prieina, kalbina, reiškia savo paramą“, – tikino pašnekovė.

Profesionalios muzikės išsilavinimą turinti Irena stengiasi skleisti unikalią ukrainietišką kultūrą Lietuvoje.

Skina laurus čia ir Ukrainoje

„Prosvit“ per daugiau nei dešimtį veiklos metų laimėjo nemažai įvairių konkursų, o vienas jų itin džiugina: Ukrainos Čerkasų apskrityje Lietuvos ukrainiečiai tapo Taraso Ševčenkos gimtinėje rengiamo dainų festivalio laureatais.

„Visi mūsų klubo nariai – mėgėjai, neturi muzikinio išsilavinimo. Vyrai – jūreiviai, buvę karininkai, jau išėję į atsargą, yra ir moterų jūreivių, laivuose dirbančių virėjomis. Labai džiaugiamės, kad didžiulio palaikymo sulaukiame iš savo šeimų – vaikų ir anūkų, nes kolektyvo nariai – jau ne jaunuoliai, dažnas seneliu ar močiute tapęs“, – pasakojo Irena.

Ji pasidžiaugė, kad gražūs draugiški ryšiai „Prosvit“ sieja su kitais uostamiesčio ukrainiečių bendruomenės nariais. Kolektyvas neseniai koncertavo sekmadieninės ukrainiečių mokyklos Klaipėdoje 25 metų jubiliejaus renginiuose. Irena su uostamiesčio ukrainiečių bendrija bendradarbiauja nuo pat jos įkūrimo 1991 metais. Anot klaipėdietės, džiugu, kad iš pradžių buvusi labiau į ukrainiečius orientuota bendruomenės veikla pastaruoju metu išsiplėtė į kultūrinį bendradarbiavimą su kitomis bendruomenėmis, ypač su vietos lietuviais.

Būtina įdėti! "Prosvit" kolektyvo pavadinimas reiškia vietelę troboje, kur tradiciškai žmonės senovėje vakarais po darbų susiburdavo pasišildyti ir pabendrauti.

Nuolatiniai mainai

Pasak Irenos, „Prosvit“ veikla toli gražu neapsiriboja vien Klaipėda. Savo kultūrą Lietuvos ukrainiečiai yra pristatę Zalcburge, bene penkis kartus vyko į Ukrainoje vykstančius renginius. Koncertuota Kijeve, Čerkasuose, Lvove ir kitur. „Mes, ko gero, pirmieji pradėjome vykdyti tokius kultūrinius projektus su lietuvių kolektyvais. Beje, mažai kas žino, jog Klaipėdoje yra net Ukrainiečių muziejus. Šiuo metu jis veikia Santarvės pagrindinėje mokykloje. Muziejų įkūrė entuziastė geografijos mokytoja Lidija Anochina, kuri daugelį metų važiuodama į tėviškę Ukrainoje aplankyti giminaičių, vis parsiveždavo įvairių eksponatų, – tai tapo šio muziejaus pagrindu“, – pasidžiaugė I. Petrulionienė.

Ji prisiminė, kaip dar 2003 metais organizavo lietuvių vaikų stovyklos pamainą Arteko stovykloje Kryme. Ten vyko ukrainiečių vaikų, gyvenančių užsienio šalyse, konkursas. Tąkart jaunasis solistas Pavelas Farbatiukas iš Lietuvos užėmė trečią vietą, o Klaipėdos ukrainiečių vaikų kvartetas su Latvijos ukrainiečių kolektyvu pasidalijo ketvirtąja vieta. Lietuvos ukrainiečių vaikai pelnė aukščiausius įvertinimus piešinių ant asfalto konkurse, rengė radijo laidą apie Lietuvą – šalį, kurioje gyvena.

„Visada sakau sau ir kitiems: kiekviena veikla turi pradžią, plečiasi, pasiekia savo kulminaciją, tada kiek aprimsta, kartais net užgęsta. Tačiau visada atsiras tokių, kurie perims fakelą, pradės viską iš naujo ir darys gal net dar geriau. Todėl esu įsitikinusi, kad ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje visada bus aktyvi ir gyvybinga: kai pavargs senoji karta, ateis jaunesnieji ir tęs darbus“, – tvirtino Lietuvos ukrainietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"