TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Urnų kūrėjas žvelgia į žvaigždes

2013 10 31 6:00
Keramiko rankose - naujausia urna. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Menininkas Algimantas Patamsis, pastaruosius keletą metų kuriantis urnas, nebijo kalbėti apie išėjimą iš šio pasaulio ir kad po mirties pats norėtų virsti pelenais. O naujausi keramiko kūriniai šiuo metu eksponuojami Kėdainių krematoriume.

Kodėl kūrybai eksponuoti pasirinko tokią vietą? "Krematoriumo erdvėse tvyro ramybės atmosfera, - įspūdžiais dalijosi A.Patamsis. - Tragizmo ten nejaučiama." Anot menininko, tai šviesiam liūdesiui ir apmąstymams skirta vieta. Personalinė A.Patamsio kristaline glazūra dekoruotų keramikos darbų paroda "Ugnies snaigės" Kėdainių krematoriume eksponuojama nuo praėjusio penktadienio.

Ugnis ramina

"Nuo pirmųjų Kėdainių krematoriumo atidarymo dienų pradėjome bendradarbiauti", - prisiminė menininkas. Pirmasis Lietuvoje krematoriumas duris atvėrė lapkričio mėnesį prieš dvejus metus. Sužinojęs, kad ten yra ir erdvių meno kūriniams eksponuoti, A.Patamsis atidarymo proga surengė urnų parodą. Šie keramikos darbai taip pat sukurti reta technologija - dekoruoti kristaline glazūra. Šį lapkritį menininkas krematoriume nusprendė eksponuoti ne urnas, bet kitokius darbus - vazas ir panašiai. Parodą pavadino "Ugnies snaigėmis", nes tai asocijuojasi su ugnyje degama keramika ir į snaiges panašius kristalus, išgaunamus unikalia technologija. Pasak menininko, ugnis žmogų ramina, kai jis žiūri į liepsnojantį laužą ar kūrenamo židinio atšvaitus. O dėl kristalinės glazūros atsirandantys piešiniai primena snaigių ornamentus ir ledo raštus ant stiklo, be to, ramybė apima ir pro langą žvelgiant į krintantį sniegą.

A.Patamsio keramikos darbai.

Mėgsta žiūrėti į dangų

Keramikos darbus puošiantys kristalai, menininko akimis, panašūs ir į žvaigždynus bei ūkus. Todėl parodoje eksponuojamų darbų pavadinimai susiję su dangumi, kosmosu: „Ūkas“, „Omega“, „Orionas“, „Mėlyna naktis", „Vakaro žara" ir t. t. Kūrėjas paaiškino, kodėl taip interpretavo: "Kur žmonės iškeliauja po mirties? Galima sakyti - į žvaigždes." Menininką apskritai domina visatos reiškiniai. Kai su šeima vasaroja sodyboje Molėtų rajone, A.Patamsis gali valandų valandas žiūrėti į žvaigždėtą nakties dangų. Dėl to net kėdę kieme pasistato, kai sutemsta. "Ten mažai miesto šviesų, todėl dangus ypač tamsus, - sakė A.Patamsis. - Žvelgdamas į dangų susimąstau ir apie būtį. Svarstau: mes, gyvieji, bendraujame vieni kitus matydami, o kur yra anapus iškeliavę artimieji - gal kosminėje erdvėje? Tai yra mistika."

Apie mirtį nebijo kalbėti

A.Patamsio nebaugina mintys apie mirtį. "Ji - neišvengiama, ir nuo to niekur nepabėgsi, - sakė menininkas. - Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau išeis į dausas. Apie tai galima šnekėti ramiai, be baimės. Reikia mokėti su tuo susitaikyti. Ašaros nesugrąžins artimojo. Derėtų būti kartu mintyse su išėjusiu žmogumi. Mąstyti apie tai, kad galbūt ten jam geriau, negu buvo čia." Tačiau kai kuria urnas, A.Patamsis apie mirtį negalvoja. Jam rūpi meninė idėja, kurią siekia įgyvendinti. "Man svarbu, jog kūrinys būtų gražus, kad tie, kurie laidos artimąjį, norėtų pelenus supilti į tą urną", - sakė menininkas.

Tokias keramines formas jis kuria pastaruosius keletą metų - nuo tada, kai sužinojo, kad Lietuvoje bus atidaromas krematoriumas. Tam kaip tik tiko unikali kristalinės glazūros technologija, kūriniams suteikianti mistiškumo, estetiškumo, pastelinių atspalvių. Pastaruoju metu vis daugiau mūsų krašto žmonių nusprendžia, kad po mirties jų palaikai turėtų būti kremuojami, o artimieji į šią valią atsižvelgia. Todėl urnų, ypač meniškų, vis dažniau prireikia. Kad ir kaip būtų liūdna apie tai kalbėti, A.Patamsis sakė, jog su jo sukurta urna buvo laidojami savo noru iš gyvenimo pasitraukusio aktoriaus Vytauto Šapranausko kremuoti palaikai.

Urnos dekoruotos unikalia kristaline glazūra.

Keramika ateities archeologams

"Man nesvarbu, kur bus mano kurta urna su pelenais - užkasta į žemę, pastatyta kolumbariume ar namie laikoma. Svarbu, kad ji būtų estetiška", - pažymėjo menininkas. A.Patamsio nestebina, kad užsienyje, tarkime, Amerikoje, kur yra senos kremavimo tradicijos, žmonės urnas su kremuotais artimųjų palaikais laiko namie, o kraustydamiesi iš vienos vietos į kitą jas persiveža. "Nieko baisaus, mano nuomonė apie tai teigiama", - sakė menininkas.

Kaip dabarties archeologai kasinėdami randa keramikos, o iš jos sprendžia, kaip seniau gyveno žmonės, taip kada nors bus randamos mūsų amžiaus urnos. Galbūt ateityje archeologai jas tyrinės ir bandys suprasti mūsų gyvenimą. "Kas išlieka per amžius? Akmuo ir keramika, - pažymėjo A.Patamsis ir nusišypsojęs patikslino: - Ant mano urnos archeologai rastų jos sukūrimo datą ir autoriaus pavardę."

Gero linkinti kritika

A.Patamsis ir jo žmona Ramutė jau gali pasakyti, kad norėtų būti kremuoti. "Mes seniai tai nusprendėme", - pokalbį su žurnaliste palaikė ir sutuoktinė. O vyras pratęsė: "Tai apmąsčiau, kai aplankiau profesoriaus Liudviko Strolio kapą ir uždegiau žvakutę. Jis, mano mokytojas, buvo kremuotas. Keramikas L.Strolis per ugnį išėjo. Ir aš taip išeisiu."

Tačiau sau urnos menininkas dar nekuria ir tikisi, kad negreit jos prireiks. Šiuo metu Patamsių poros laukia malonesni dalykai - dvigubas jubiliejus lapkričio viduryje dvi dienas iš eilės. Algimantui ir Ramutei sukanka po 60 metų, bet rudenį pokylio jie nerengs. Jubiliejaus proga menininkas planuoja vasario mėnesį sostinės galerijoje "Arka" atidaryti retrospektyvinę kūrybos parodą.

Šeimos nariai - personalo vadove dirbanti sutuoktinė Ramutė ir sūnus Vytautas, taip pat meno profesijos atstovas, yra didžiausi A.Patamsio kūrybos kritikai. Kaip teigė menininko žmona, jie tai daro linkėdami gero kūrybinio polėkio. "Visada sakau vyrui: liaupses, pagrįstas ar ne, išgirsi iš bet ko, tačiau kritikuoti tave gali tik artimiausias žmogus", - pasakojo Ramutė. Anot menininko, žmonos kritika įžiebia dar didesnį norą sukurti geresnių darbų.

Keraminė lėkštė. Nuo didelio karščio atsiranda tokie glazūros raštai.

Krosnies paslaptys

Lietuvoje vienintelis A.Patamsis kuria keramikos darbus, dekoruotus kristaline glazūra. Jis viską daro pats. Sumeistravo krosnį keramikai degti. Pasigamina į stiklo miltelius panašios kristalinės glazūros. Baigęs porceliano arba akmens masės kūrinį, aptraukia ta glazūra. Tada darbus deda į krosnį ir apie 12 valandų kantriai laukia, kol išdegs. Kristalinė glazūra išsilydo aukštoje temperatūroje, siekiančioje iki 1350 laipsnių, paskui reikia 3-4 valandas aušinti. Kas išeis - visada paslaptis. Rezultatas gali būti nuostabūs kristaliniai raštai. "Kai atidarau krosnies duris, apima nenusakomas jausmas, - sakė A.Patamsis. - Tikiuosi stebuklo. Niekada nežinau, ką rasiu. Kartais darbas nepavyksta, nes arba kristalai neišauga, arba darbas suskyla ar susprogsta. Tada nusimenu. Tačiau dažnai būna didelio džiaugsmo, kai pamatau tą stebuklą - pavykusį kūrinį."

Pirmajam menininko kūriniui "Perlui" - jau daugiau kaip 30 metų. Tačiau A.Patamsio aistra kristalinei glazūrai neblėsta. Anksčiau jis piešdavo eskizus, o dabar to nebereikia. Užtenka apmąstyti kūrybinę idėją, ir gali imtis darbo. Kūrėjas sakė, kad keramiką kartais net sapnuoja.

Keramikos degimo krosnį sumeistravo pats menininkas A.Patamsis.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"